Aktualumas

Per įvairias medijas ir kitus informacijos kanalus mus pasiekia vis didesni informacijos srautai, todėl gebėjimas rasti, suvokti ir kritiškai vertinti bei panaudoti informaciją, taip pat ir išreiškiant save, yra vieni svarbiausių XXI amžiaus žmogaus gebėjimų. Vaikai ir jaunimas daugiausia susiduria su naujosiomis medijomis, tačiau dažniausiai jie stokoja gebėjimų savarankiškai ir kritiškai analizuoti tai, kas juos pasiekia įvairias kanalais.

Ugdyti medijų ir informacinį raštingumą skatina UNESCO, kuri dėl glaudaus medijų ir informacinio raštingumo ryšio vartoja sudėtinį medijų ir informacinio raštingumo (MIR) terminą, apimantį visas medijas ir žiniasklaidą (spaudą, radiją ir televiziją, kino filmus, reklamą, internetą ir kt.) bei kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus), nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.

Dėl šiandieninio politinio konteksto, ypač Rytų Europoje, MIR ugdymas, ypač vaikų ir jaunimo, yra nepaprastai svarbi sritis, kuriai reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Medijos ir per jas perduodama informacija veikia žmonių mąstymą, interesus, gyvenimo būdą, santykius, turi didelės įtakos formuojant visuomenės nuomonę ir kultūrą. Svarbu suvokti, kad medijos dažnai neatitinka realybės, bet dažniausiai atspindi jų kūrėjų požiūrį ir vertybes. Todėl priimdami informaciją turėtume nuolat savęs klausti, kas, kaip ir kodėl mums pateikiama ir koks yra mūsų požiūris į tai.

Esminiai MIR ugdymo tikslai:

  • Suvokti medijų vaidmenį visuomenėje
  • Gebėti rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti informaciją
  • Gebėti išreikšti save ir kurti turinį įvairiuose medijų kanaluose
  • Ugdytis atsparumą neigiamai medijų įtakai

Medijos vaidina didelį vaidmenį demokratijos procesuose, padeda užtikrinti žmonių pilietinę, žodžio ir saviraiškos laisvę. Medijos ir kiti informacijos tiekėjai visuotinai pripažinti pagrindinėmis priemonėmis, įgalinančiomis piliečius priimti pagrįstus sprendimus. Jos turi didelės įtakos mokymuisi visą gyvenimą ir įvairių visuomenės grupių įtraukimui į viešąjį diskursą.

Kita vertus, medijos gali būti panaudotos siekiant manipuliuoti ar tenkinti komercinius ar politinius interesus, formuoti visuomenės požiūriui į tam tikrus reiškinius. Taigi tam, kad suvoktume medijų įtaką, jų veikimo principus, gebėtume rasti ir panaudoti informaciją, reikia specifinių kompetencijų (žinių, įgūdžių ir nuostatų) – medijų ir informacinio raštingumo.

Su projektu galite susipažinti ir peržiūrėję vaizdo įrašą.