PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA

Naujienos  | Apie projektą  | Veiklos  | Dokumentai  | Partneriai  | Renginiai  | Kontaktai

II etapas  | III etapas


Projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kokybiniai ir kiekybiniai rezultatai

Skelbiami pasiekti projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai.

Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo studijų organizavimas

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų persikvalifikavimas organizuojant pedagogų ar socialinių pedagogų perkvalifikavimo vienų metų studijas.
Iš viso studijų finansavimas bus skiriamas 450 asmenų.
Studijos buvo vykdomos Lietuvos edukologijos universitete (Vilniaus pedagoginiame universitete), Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Studijas pradėjo 462 asm. Iš viso per 2011–2012 m. m. buvo perkvalifikuoti 432 asm., iš jų 264 įgijo pedagogo, 159 – socialinio pedagogo, 9 – surdopedagogo kvalifikaciją. Įgyvendinant Valstybės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą, nuo 2010 m. spalio pedagogams ir vaikų namų globos auklėtojams buvo sudarytos sąlygos persikvalifikuoti – įgyti reikalingą pedagoginę kvalifikaciją, taip pat iš dalies buvo finansuojamos 2009 ir 2010 metais pradėjusių persikvalifikuoti 10 specialiųjų pedagogų (surdopedagogų) studijos.

Tyrimas

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Tyrimo užduotis – įvertinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo padėtį ir perkvalifikavimo poreikius priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir vaikų neformaliojo švietimo įstaigose. 2011 m. UAB „RAIT“ atliko Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo padėties ir perkvalifikavimo poreikių tyrimą – įvertino pedagogų kvalifikacijos tobulinimo padėtį ir perkvalifikavimo poreikius priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir vaikų neformaliojo švietimo įstaigose, Paskelbta internete adresu http://www.upc.smm.lt/projektai/ perkva/naujienos/rait.php Tyrimas dviejų dalių: kiekybinis – reprezentatyvi mokytojų apklausa (F2F metodas, 1000 respondentų); kokybinis – 5 fokusuotų grupių (mokytojai, dirbantys mokykloje mažiau nei 3 metus, mokytojai, dirbantys mokykloje daugiau nei 5 metus, mokyklų administracijų darbuotojai, priešmokyklinio ugdymo mokytojai, neformaliojo švietimo įstaigų mokytojai) diskusijos bei 15 struktūruotų interviu.
Visi tyrimo rezultatai apibendrinti Jungtinėje tyrimų ataskaitoje, prieiga internete http://www.upc.smm.lt/projektai/ perkva/naujienos/rait.php
Pateikiame kelias tyrimo išvadas:

  1. Vyraujanti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma – įvairūs seminarai. Juose kvalifikaciją tobulino keturi iš penkių tyrime dalyvavusių Lietuvos mokytojų, taip pat populiarus tobulinamasis kursuose ar konferencijose bei savišvietos būdu. Kursai ir seminarai yra dažniausiai siūlomos ir, tikėtina, dėl tos priežasties pasirenkamos kvalifikacijos tobulinimo formos, tačiau jie laikomi mažai efektyviais dėl tam tikro „moralinio formų nusidėvėjimo“ (ypač norint tobulinti praktinius įgūdžius dideliam klausytojų ratui).
  2. Dažnai kursų turinys kartojasi, naudojamos tos pačios pateikimo formos ir patys mokymai tampa daugiau formalaus pobūdžio. Besikartojantys turinys ir formos formuoja „persisotinimo“ jausmą, kuris kartu sukuria „visko žinojimo“ iliuziją ir mažina pedagogų norą toliau tobulintis, skatina inertiškumą ir žemą savirefleksiją ar kritiškumą.
  3. Didžioji dalis pedagogų tobulinasi neišvykdami iš miesto ar rajono, kuriame dirba – renkasi kvalifikacijos tobulinimo renginius, vykstančius jų įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje, esančioje tame pačiame mieste ar rajone. Pastebėtina, kad neformaliojo ugdymo mokytojai kiek dažniau tobulinasi kitose švietimo įstaigose kituose Lietuvos miestuose ar rajonuose bei kitose institucijose, vykdančiose mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą Lietuvoje. Kokybinio tyrimo duomenimis, mokytojų ir administracijos atstovų ypač vertinami ilgalaikiai mokymai, vykstantys mokykloje. Pedagogai vertina galimybę skirti daugiau laiko ir dėmesio mokymų turiniui stipriai neatitrūkstant nuo mokymo proceso. Tokiuose mokymuose dalyvauja didesnis skaičius kolegų, o tai vėliau padeda sklandžiau įgyvendinti naujoves praktikoje – galimybė matyti rezultatą yra labai stiprus motyvuojantis veiksnys tolesniam tobulinimuisi. Mokyklų administracijos atstovai papildomai mato tokių mokymų ir praktinę naudą – jiems nereikia spręsti pavadavimo problemų ir yra galimybė racionaliau panaudoti turimas lėšas.
  4. Vienas iš esminių esamos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos trūkumų yra praktiškai nevykstantis individualių ir kolektyvinių kvalifikacijos tobulinimo poreikių nustatymas.
  5. Mokytojai išlieka ištikimi įsitvirtinusiems profesiniams ir praktiniams prioritetams ir kur kas mažiau tobulina savo bendrakultūrines ar bendrąsias kompetencijas.

Inovatyvios medžiagos mokytojui atranka ir sklaida

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Surinkta, susisteminta ir paskelbta per pastaruosius 5 metus įvairių fondų rėmimo dėka vykusių mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skirtų projektų medžiaga (metodiniai leidiniai, elektroninės mokymosi priemonės ir kt.). Surinkta, susisteminta ir paskelbta interneto svetainėje adresu www.upc.smm.lt/biblioteka mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skirtų projektų medžiaga. Kiekvienas mokytojas, siekiantis tobulėti, planuoti savo karjerą, galės rasti reikiamą informaciją, susipažinti su kolegų patirtimi ir pan. Informacija yra lengvai pasiekiama iš bet kurios Lietuvos vietos.

Modelio kūrimas, įtraukiant įvairias interesų grupes

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Siekiant užtikrinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (PKT) efektyvumą ir susisteminti šioje srityje vykstančius procesus, numatyta parengti PKT modelį ir suderinti su ŠMM.
Modelį rengs ekspertų analitikų grupė, kurios pirminiai siūlymai bus tikslinami ir tobulinami vadovaujantis viešųjų konsultacijų principu (6 konsultacijos ir 2 konferencijos), įtraukiant įvairias interesų grupes (mokytojus, asociacijas, ugdymo įstaigų vadovus ir kt.).
Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė parengė Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelį. Rengiant ir derinant modelį, buvo atlikta
Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos analizė (http://www.upc.smm.lt/projektai/ perkva/naujienos/analize.php), įvyko 6 viešosios konsultacijos (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Telšiuose, Klaipėdoje) ir konferencijos, kuriose dalyvavo per 200 švietimo centrų darbuotojų, mokyklų vadovų, mokytojų dalykinių asociacijų, švietimo profsąjungų, universitetų, kolegijų, mokyklų susivienijimų, mokslo centrų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovų. Modelis skelbiamas Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje adresu http://www.upc.smm.lt/projektai/ pkt/naujienos/modelis/PKT_modelis.pdf
Modelis atliepia pagrindines Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos nuostatas, suderintas su ŠMM. PKT modelio pagrindas – prisiimtos atsakomybės modelis, kuris yra siejamas su liberaliu, decentralizuotu modeliu, atspindinčiu modernų požiūrį į pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Modelyje numatyta plėtoti kvalifikacijos tobulinimo formų įvairovę, didinti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų prieinamumą mokyklose atsižvelgiant į galimybę tobulinti kompetencijas kolegialaus dalijimosi patirtimi ir individualaus tobulinimosi formomis. Ypač daug dėmesio skiriama pradedančiųjų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, pedagogų kompetencijos sričių sandaros, karjeros raidos, kvalifikacijos tobulinimo vertinimo ir kokybės užtikrinimo aspektams.
Rekomenduojamų modelio realizavimo priemonių planas (prieiga internete http://www.upc.smm.lt/projektai/ pkt/naujienos/modelis/PKT_modelis.pdf#page=114) numato įvairias modelio įgyvendinimo priemones nuo 2012. iki 2017 metų.

Projekto vykdytojo ir partnerių institucijų darbuotojų mokymai

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Siekiant užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų ir individualios (konsultacinės ir metodinės) pagalbos mokytojams kokybę, bus plėtojamos Modelio kūrime dalyvaujančių institucijų darbuotojų
(vadybos ir administravimo, andragoginės, konsultavimo, mokymosi mokytis, tiriamosios veiklos) kompetencijos.
Savo kvalifikaciją patobulins 150 asmenų.
Mokymuose dalyvavo 48 Ugdymo plėtotės darbuotojai ir 115 projekto partnerių atstovai. Iš viso mokymus baigė ir pažymėjimus gavo 171 asm. Buvo sukurtos 5 programos, skirtos tobulinti Ugdymo plėtotės centro (projekto vykdytojo) ir Švietimo centrų (partnerių) darbuotojų vadybos ir administravimo, andragogines, konsultavimo, mokymosi mokytis, tiriamosios veiklos kompetencijas.

Stažuotės užsienyje

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Stažuočių tikslas – susipažinti su skirtingomis užsienio šalių kvalifikacijos tobulinimo sistemomis ir ypatumais, gautą patirtį panaudoti kuriant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelį. Bus organizuotos 5 stažuotės (Suomijoje, Vengrijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Čekijoje).
Kvalifikaciją tobulins bei patirties įgis 60 asmenų.
Organizuotos 5 edukacinės stažuotės, kurių vienos trukmė – 7 dienos. Iš viso dalyvavo 60 švietimo specialistų iš šaliesmokytojų asociacijų, švietimo centrų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir UPC. 2012 m. balandžio 18 d. ŠMM įvyko užsienio stažuočių atviras pristatymas. Visa stažuočių medžiaga paskelbta internete adresu http://www.upc.smm.lt/projektai/ perkva/naujienos/stazuote5.php Stažuotėse užsienyje buvo sudaryta galimybė dalyvauti įvairių švietimo bendruomenių atstovams – mokytojams, švietimo pagalbą teikiančių institucijų specialistams, kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojams, dalykų mokytojų asociacijų nariams, netradicinio ugdymo institucijų mokytojams. Kiekvienoje šalyje aplankytos įvairių lygmenų švietimo institucijos, susijusios su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, susipažinta su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema, finansavimo principais, teikiamų paslaugų spektru, jų formomis, teikiamų paslaugų kokybės rodikliais, specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema. Įgyta patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis stažuočių šalyse, bendradarbiavimo galimybėmis pasidalyta įvairiuose pristatymuose (Švietimo ir mokslo ministerijoje, švietimo centruose, mokyklose).

Pedagogų stažuotės Lietuvoje

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Stažuotės išbandymo Lietuvoje tikslas – suteikti realią galimybę patyrusiems mokytojams, kurie tobulino kvalifikaciją užsienyje (ekspertai, mokytojai konsultantai (mentoriai), metų mokytojai, dalyvauja projektuose, rengia mokymo priemones), skleisti savo patirtį, o mokytojams stažuotojams – galimybę perimti šią patirtį.
Stažuotėse dalyvaus 60 mokytojų
Parengta ir įgyvendinta 60 stažuočių programų, kurių kiekvienos trukmė yra 5 d. Stažuotėse dalyvavo 60 pedagogų iš įvairių Lietuvos mokyklų Stažuotė, kaip nauja kvalifikacijos tobulinimo forma, pasiteisino ir dalyvių ataskaitose buvo gerai ir labai gerai įvertinta dėl optimaliai parinktos stažuotės trukmės bei dėl programų įvairovės, jų kokybės. Stažuojantis galima pamatyti ir įvertinti kitos mokyklos gyvenimą, domėtis tomis sritimis, kurios yra aktualiausios stažuotojui, lankytis pamokose, susipažinti su ugdymo planais, dalyvauti popamokinės veiklos renginiuose, reflektuoti.
Stažuotės metu stažuotojui buvo sudaryta galimybė:
  • susipažinti su kitų mokyklų savo srities specialistais;
  • patobulinti kompetencijas;
  • susipažinti su naujais mokymo metodais ir kaip juos sėkmingai taikyti dėstant įvairius dalykus;
  • stebėti atviras pamokas ir dalyvauti jų aptarimuose;
  • įgyti patirties, kaip savoje mokykloje organizuoti stažuotes.

Mini mokymai

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Mini mokymai – trumpalaikiai (trijų dienų) mokymai, susiję su mokytojo veiklos planavimu bei ugdymo proceso organizavimu, tikslingu mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojo bendradarbiavimu, aktyviu mokinių darbu pamokose, į praktiką orientuoti profesinės raidos renginiai, skirti konkrečiai mokyklos bendruomenei – mokyklos komandai.
Bus atrinkta 60 mokyklų komandų – kiekvienoje po 8 mokytojus. Planuojama apmokyti 480 mokytojų.
Parengta ir įgyvendinta 10 mini mokymų programų, mini mokymuose (3 d. 18 akad. val.) dalyvavo 120 Lietuvos mokyklų komandų; iš viso dalyvavo 1252 pedagogai. Mini mokymuose kvalifikaciją tobulinti galėjo mokyklų komandos, kurias sudarė mokytojai ir bent vienas mokyklos administracijos atstovas. Mokytojai nurodė, kad mini mokymuose ypač aktualu ir naudinga buvo:

  • naujų metodikų pristatymas;
  • praktinis darbas mokymuose;
  • konsultavimosi vietoje galimybė;
  • darbas su konkrečiais mokyklos dokumentais;
  • praktinės kolegų ir lektorių patirties pristatymas;
  • bendras darbas mokymų metu;
  • įdomiai organizuotos veiklos, kurias bus galima pritaikyti savo pamokose;
  • tai, kad mokymai vyko mokykloje ir kad mokytis gali visa komanda.

Mini mokymuose, organizavus atskirą atranką, buvo sudaryta galimybė tobulintis 16 mokyklų, kuriose ugdymo programos vykdomos tautinių mažumų kalbomis, komandoms

„Peercoaching“

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Siekiant išbandyti naujas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formas bus įgyvendinamas „PeerCoaching“ modelis. Užsienio ekspertai turės apmokyti fasilitatorius (coacher`ių mokytojai) ir teikti paramą ir patarimus, kaip įgyvendinti „PeerCoaching“ modelį Lietuvoje. Antras etapas – kiekvienas fasilitatorius apmoko ne mažiau 12 coacher`ių, trečias – kiekvienas coacher`is dirba savo mokykloje su 1–2 mokytojais. PeerCoaching programos įgyvendinimo laikotarpiu buvo parengta:
• 20 fasilitatorių, kurie vedė mokymus mokytojams patarėjams (coacher‘iams);
• 240 mokytojų patarėjų (coacher‘ių), kurie savo mokyklose dirbo su 1–2 mokytojais ir padėjo jiems stiprinti savo mokymo įgūdžius bei mokinių mokymosi gebėjimus paįvairinant pamokas įtraukiančiomis, patraukliomis ir technologijomis grįstomis mokymo(si) veiklomis; mokytojai patarėjai buvo įdarbinti UPC bei projekto partnerių institucijose.
478 mokytojai išbandė paramos kolegai modelį ir gavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.
PeerCoaching mokymai skirti parengti mokytojų patarėjus (coacher`ius).
Mokymai apima:
• ugdomojo vadovavimo įgūdžius (bendravimas ir bendradarbiavimas);
• IKT integravimą;
• planus pamokų, kuriose aktyviai įtraukiami mokiniai ir skatinamas jų kritinis mąstymas, tobulinami problemų sprendimo įgūdžiai.
Mokytojų patarėjams suteiktos pagrindinės ugdomojo vadovavimo žinios, kurių jiems reikia bendradarbiaujant su kolegomis savo mokymo įstaigose.
Individualių mokymų su mokytojo patarėjais (coacher‘iais) metu išbandžiusieji šį modelį mokytojai teigia, kad ši nauja kvalifikacijos tobulinimo forma yra priimtina ir gera todėl, kad bendraudami ir bendradarbiaudami, taikydami IKT priemones mokytojai patobulino mokymo ir mokymosi procesą pamokos metu, stiprino pamokų planavimo ir rengimosi joms įgūdžius.

Supervizija

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Siekiant skatinti mokytojų savo darbo analizę, tarpusavio bendradarbiavimą, bus išbandyta nauja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo forma – supervizija (profesinės veiklos stebėjimas).
Bus organizuota 30 grupinės supervizijos mokymų (po 7 susitikimus – vienas susitikimas truks 5 akademines valandas). Supervizijos mokymai padės formuotis mokytojų tarpusavio palaikymo ir paramos kultūrai, kurti profesijos solidarumą, refleksiją tarp kolegų, stiprins pačios profesijos identitetą.
Iš viso mokymuose dalyvaus 360 asmenų.
Buvo organizuota 30 grupių. Mokymų procesą sudarė 7 susitikimai po 5 valandas. Iš viso mokymus baigė ir pažymėjimus gavo 369 asmenys.
Supervizijos dalyvių atranką vykdė projekto partneriai – švietimo centrai.
Supervizijų metu buvo aptariamos šios temos: darbas su mokiniais, bendradarbiavimas su jų tėvais, bendradarbiavimas tarp kolegų, padalinių ar visos įstaigos komandos, asmeninė profesinė karjera, profesinis vaidmuo, profesinis „perdegimas“, etc.
Grupes sudarė įvairių ugdymo (formaliojo ir neformaliojo) įstaigų pedagogai. Buvo siekiama, kad grupėje dirbtų ne daugiau kaip 2 asmenys iš tos pačios švietimo įstaigos, bet nebūtų susieti darbinių santykių pavaldumu. Parenkant mokymų vietas, buvo kreipiamas dėmesys į tai, kad tarp dalyvio darbo ir supervizijos mokymų vietos atstumas nebūtų didesnis nei 60 kilometrų.

Ilgalaikės pedagogų stažuotės analizė

Trumpas veiklos aprašymasKiekybiniai projekto rezultataiKokybiniai projekto rezultatai
Bus parengta ilgalaikių stažuočių mokytojams organizavimo (teisinės bazės)
galimybių analizė bei reikalingų teisės aktų projektų paketas.
Siekiant pristatyti ilgalaikės stažuotės mokytojams idėją bei
pasitarti dėl galimų stažuočių organizavimo mechanizmų, pagrindinių jų
dalyvių atrankos kriterijų ir pan., bus surengtos 2 viešosios konsultacijos
įvairių interesų grupių (mokytojų, švietimo skyrių specialistų,
mokyklų vadovų ir kt. ) atstovams. Konsultacijose dalyvaus iš viso apie 30 asmenų.
Numatoma vienos konsultacijos trukmė – 5 val.
Parengtas ilgalaikių pedagogų stažuočių
organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas.
Vadovaujantis ilgalaikių pedagogų stažuočių
organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, 2012 metais vykdyta pedagogų atranka į stažuotes ir nuo 2012 m. rugsėjo 1d. 21 pedagogas pradėjo ilgalaikes stažuotes Lietuvos švietimo ir mokslo institucijose.