Mokomasis filmas „Mintys apie Lietuvos švietimo raidą" supažindina su įvairiais Lietuvos švietimo raidos laikotarpiais. Lietuvos švietimo reforma -- aktuali tema, norint keisti, gerinti, tobulinti, o galiausiai -- suprasti šių dienų švietimo sistemą. Skvarbus žvilgsnis į praeitį leidžia daryti teisingas išvadas, ko trūksta dabartiniam mokiniui, mokytojui, žmogui.
Pasak Tarybų Lietuvos švietimo ministro Valentino Spurgos, reikėjo įdėti daug pastangų siekiant, kad būtų padidintas lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius. Sovietmečio palikimą gerai pamena tuo metu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos švietimo ir kultūros ministru tapęs vos 27-- erių metų Darius Kuolys.
Būtent tautinės mokyklos sukūrimas laikomas švietimo reformos pradžia.
Švietimo eskpertas Aurimas Juozaitis analizuodamas beveik ketvirtį amžiaus trunkančią nepriklausomą švietimo sistemą pastebi kelis esminius dviejų pirmųjų nepriklausomybės metų ypatumus. Žinomi Lietuvos verslininkai Ilja Laursas ir Robertas Dargis dažnai lankosi mokyklose, universitetuose, bendrauja su jaunimu, akylai stebi vysktančius procesus ir pastebi kelias tendencijas.

Mokomasis filmas „Standartizuoti testai -- nauja galimybė tikslingai tobulinti pedagogų kvalifikaciją ir ugdymo kokybę". Mokantis reikia kelti naujus iššūkius sau pačiam, įveikti savo baimes ir nepasitikėjimą, gebėti pozityviai nusiteikti siekiant individualių rezultatų. Nacionalinis egzaminų centras siūlo mokiniams ir jų mokytojams objektyvų įrankį -- standartizuotus testus, kurie padeda užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį ugdymo procese ir tiksliau įsivertinti mokyklos bei mokytojų darbo veiksmingumą.
Ištarus žodį „testas", daugelis mokinių susigūžia, mokytojai įsitempia, nes visuomenėje paplitusi klaidinga nuomonė, kad reikia bijoti įvairių patikrinimų, testų ir egzaminų. Tačiau psichologai teigia, jog bijome ne užduočių, o to, ko nesuprantame, nepažįstame, nežinome.
Šiuo metu mokyklos gali pasinaudoti standartizuotais testais dviem būdais: pasiimti juos savarankiškai Nacionalinio egzaminų centro sistemoje KELTAS arba teikti paraiškas ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, gauti visus tais metais parengtus standartizuotus testus. Kartu su standartizuotais testais yra skelbiamos vertinimo instrukcijos, testų charakteristikos, Lietuvos mokinių rezultatai. Informacija internete http://www.nec.lt

Mokomojo filmo „Kaip ugdyti gabius vaikus?" tikslas -- atkreipti mokytojų dėmesį į tai, jog specifinių ugdymo(si) poreikių turi ne tik silpniau besimokantys, bet ir ypatingai gabūs vaikai. Supažindinti su esamomis galimybėmis ir sėkmingu kitų mokyklų pavyzdžiu, paskatinti bei padrąsinti mokytojus tinkamai ugdyti gabius vaikus savo mokyklose, padedant jiems visapusiškai tobulėti ir toliau augti.
„Gabių vaikų akademijos" direktorius ir mokytojas Alfredas Ramanauskas pristato pradinio mokyklinio amžiaus gabiems vaikams skirto pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo programą PRAGGA. Pagrindinis PRAGGA programos tikslas -- skatinti aukštesnio lygmens mąstymą naudojant ir drauge ugdant sąvokų formavimo, problemų sprendimo, tiriamosios veiklos, savireguliacijos ir darbo grupėje įgūdžius bei vientisą gilų gamtos mokslų supratimą.
Mokomasis filmas supažindina su PRAGGA programos taikymu, pademonstruojant visą procesą, pažingsniui, su išsamiais komentarais, atskleidžiant svarbiausius šios programos principus ir naudą.

Mokomasis filmas apie trimatį ugdymo modelį siekia supažindinti su socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymo gairėmis. Šiandieninio pasaulio problemas spręsti, iššūkius priimti, sutikti ir pan. reikalingos brandžios, socialiai atsakingos asmenybės, turinčios ne tik gebėjimų bei įgūdžių priimti sprendimus, veikti atsižvelgiant į visuomenės, šalies, žmonijos interesus, bet ir savo veiklą, mąstymą bei gyvenseną grindžiančios tvirtomis dvasinėmis vertybėmis. Kaip išugdyti tokius mokinių gebėjimus?
Mokomajame filme pristatomas dailės terapijos metodas, kuris taikomas visapusiškam asmenybės ugdymui. Kiekvienas žmogus, nepaisant to, ar jis moka piešti ar ne, turi įgimtą gebėjimą savo emocijas, jausmus, būsenas išreikšti atitinkama spalva. Pasitelkęs atitinkamas priemones ir techniką kiekvienas žmogus geba perteikti savo išgyvenimus.
Supažindinama su pažangia asmenybės ugdymo programa „Aš esu kūrėjas" ir dalinamasi gerąja Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos patirtimi dalyvaujant šioje programoje.
Trimatį ugdymo modelį dailės terapijos metodą pristato edukologė, ugdymo specialistė, dailės terapeutė Marija Mendelė -- Leliugienė (http://www.rafaelis.lt)

Mokomojo filmo „Kaip organizuoti išorinį diferencijavimą?" tikslas -- pristatyti pedagogų bendruomenei Lietuvos mokyklose gana retai taikomą išorinio diferencijavimo metodą. Pateikti metodinių rekomendacijų, įkvėpti sėkmingu Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos (http://www.buraco.kaunas.lm.lt/) pavyzdžiu.
Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje išorinis diferencijavimas sėkmingai taikomas jau ne vienerius metus. Gimnazijos bendruomenė ir mokomojo filmo ekspertė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovaujančioji vertintoja Audronė Šarskuvienė plačiau atskleidžia metodo privalumus, kylančių praktinių klausimų sprendimo būdus.
Kiekvienoje klasėje mokosi skirtingos asmenybės su skirtingais poreikiais, lūkesčiais, gebėjimais. Dažnam mokytojui kyla klausimas: kaip turint ribotus laiko ir žmogiškuosius išteklius vaikams sudaryti tokias galimybes, kad jie pasiektų aukščiausią jiems įmanomą išmokimo lygį? Vienas iš būdų -- diferencijuoti pamokos medžiagą, metodus, vertinimą. Tačiau tai labai apkrauna mokytoją, o rezultatas nėra toks, kokio norima.

Mokomasis filmas „Meilė Lukšienė -- tautos ugdytoja" pasakoja apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos moterų, literatūros tyrinėtoją, švietėją, Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėją, Lietuvos švietimo reformos pradininkę.
Meilė Julija Matijošaitytė-Lukšienė kilo iš garsios lietuvių kultūros veikėjų Janulaičių giminės. Jos motina Julija Janulaitytė-Biliūnienė - medikė, lietuvių kultūlros ir visuomenės veikėja, rašytojo Jono Biliūno našlė. Meilė gimė 1913-aisiais Vienoje.
Gyvenimo pabaigoje habil. daktarė buvo apdovanota aukščiausiais Lietuvos valstybės, tarptautiniais apdovanojimais. Meilė Lukšienė mirė 2009-aisias. Meilės Lukšienės šimtmetį UNESCO -- Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija paskelbė 2013 metais pasaulyje minėtina sukaktimi.
Mokomajame filme prisiminimais dalijasi dukterys humanitarinių mokslų habil. dr., doc. Ingė Lukšaitė ir prof. Giedrė Lukšaitė -- Mrazkova, Meilės Lukšienės bendradarbės ir bendramintės Violeta Jonynienė, dr. Vaiva Vaicekauskienė, bendražygis, pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas.

Kritinis mąstymas -- tai viena svarbiausių bazinių kompetencijų, vertinamų šiuolaikinėje visuomenėje. Praktikoje tai reiškiasi gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinį mąstymą galima ir būtina ugdyti bei lavinti, tačiau nedaugelis galėtų drąsiai atsakyti, kaip tai daryti. Taip pat egzistuoja daugybė su kritiniu mąstymu susijusių klaidingų nuostatų.
Mokomojo filmo tikslas -- aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas. Paaiškinti, kodėl toks gebėjimas svarbus žmogaus gyvenime, kam jis reikalingas. Suteikti rekomendacijų, kaip mokytojas galėtų kritinio mąstymo gebėjimą ugdyti savyje, bei kaip galėtų skatinti kritinio mąstymo apraiškas savo mokiniuose pamokų metu.
Mokomojo filmo metodinę medžiagą rengė ir vertino Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė Daiva Penkauskienė, jai talkino ekspertė Raimonda Jarienė.

Mokomajame filme „Kaip ugdyti mokinių kūrybingumą?" aptariamas ugdymo modelis, nukreiptas į atskirų kūrybiniam mąstymui svarbių gebėjimų lavinimą(si) ir praktinį asmeninių ar akademinių problemų sprendimo įgūdžių mokymą(si).
Kūrybingumas suprantamas kaip gebėjimų ir įgūdžių, taikomų tikslingoje ir planingoje veikloje, visuma. Gebėjimų ir įgūdžių svarbos suvokimas padeda mokytojui planuoti įvairią mokymo(si) veiklą (apimančią tiek savarankišką tyrimą ar problemų sprendimą, tiek kūrybinį produktą) ir vertinti mokinių pastangas bei pažangą.
Šiame mokomajame filme siekiama aktualizuoti kūrybingumo ugdymo problematiką, kylančią iš pačios kūrybingumo sąvokos, fenomeno suvokimo skirtumų. Praktines rekomendacijas, kaip veiksmingai ugdyti vaikų kūrybinius gebėjimus mokykloje, ir kūrybingumo ugdymo sampratą komentuoja pradinės mokyklos „Žiniukas" direktorė ir pradinių klasių mokytoja Ingrida Ramanauskienė (http://ziniukas.lt/), Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos dailės mokytoja ekspertė Irena Staknienė ir NOT PERFECT|Y&R įkūrėjas Paulius Senūta.

Mokomasis filmas „Kaip padėti planuoti karjerą mokiniams?" motyvuoja karjerą pradėti planuoti dar mokykloje. Šiuolaikinių dešimtokų ir dvyliktokų pečius spaudžia ne tik nerimas dėl artėjančių egzaminų, bet ir nuolatiniai klausimai: kuo būsi, kur stosi, ar pasirinkai visus reikiamus dalykus. Mokiniai turi deklaruoti savo profesinio kelio pasirinkimą. Deja, didžioji dalis mokinių net nenumano, kokį profilį jam rinktis, ką ir kur studijuoti, kuo ir kur dirbti ir ar jis tiktų.
Profesionalių karjeros konsultantų komanda geranoriškai asmeniškai ir grupėmis konsultuoja mokinius, kuriuos kankina dvejonės dėl savo pasirinkimų, ateities.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pataria -- įgyti patirties praktiškai. Mokyklų karjeros konsultantai tikina, kad mokinius atsidūrusius aklavietėje gelbsti tiesioginis prisilietimas prie profesijų, pokalbiai su savo srities profesionalais.
Mokomojo filmo ekspertai Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Dalia Gaidamavičiūtė -- Apulskė, karjeros konsultantas, „Svajonių mokyklos" vadovas, asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas" direktorius, lektorius, ugdomojo vadovavimo specialistas Laurynas Pečkaitis ir „Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Mokomojo filmo tikslas -- supažindinti mokytojus su emocinio ugdymo nauda, iššūkiais ir galimybėmis ir pasidalinti gerąja Vilniaus Valdorfo mokyklos (http://www.vivamokykla.lt/index.php/lt/) patirtimi ugdant emocinį intelektą.
Ugdymo programose nėra atskiros, emociniam ugdymui skirtos pamokos, tačiau tai nereiškia, jog tai -- nesvarbi tema. Vis daugiau edukologijos ekspertų, psichologų, verslo atstovų ir kitų sričių specialistų atkreipia dėmesį, jog ugdant ateities kartas svarbu deramą dėmesį skirti emociniams vaikų gebėjimams.
Emocinis intelektas -- tai gebėjimų visuma, pasireiškianti savo ir kitų žmonių jausmų ir emocijų suvokimu, bei mokėjimu šiomis žiniomis tinkamai naudotis.
Pirmąsias emocijų ir jausmų pamokas vaikai gauna savo šeimose. Vaikų patirtis gali būti labai įvairi -- nuo artimų, šiltų santykių iki vaiko emocinių poreikių ignoravimo ar net atstūmimo. Šeima ir vyresniame amžiuje atlieka labai svarbų vaidmenį ugdant emocinį intelektą. Tačiau taip pat svarbi yra ir mokytojų įtaka. Mokykloje pasitaiko daugybė situacijų, suteikiančių galimybes mokyti vaikus tinkamai reikšti savo emocijas, taikiai spręsti konfliktus, ugdytis empatiją, bendradarbiauti.
Mokomajame filme jausmų ir emocijų įtaką žmogaus gyvenime bei emocinio intelekto ugdymą komentuoja gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos Iris Johansson.

Mokomasis filmas „Kaip organizuoti ekskursiją" supažindina su ekskursijos planavimo ir organizavimo etapais. Mokytojai gerai žino -- nori nustebinti ir pralinksminti vaikus -- pasiūlyk ekskursiją. Tačiau dažnam trūksta žinių, kaip organizuoti kelionę, kad ji ne tik atitiktų vaikų, mokytojų lūkesčius, bet ir būtų naudinga kaip mokymosi metodas.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai su mokytojomis ir gide dr. Dalia Prakapiene važiuoja į ekskursiją į Latvijos sostinę Rygą. Ekskursijos metu gimnazistai aplanko objektus, kuriuose praktiškai mokosi trijų skirtingų dalykų. Rygos laikų terminale -- ekonomikos, porceliano fabrike -- chemijos, senamiestyje -- istorijos.
Integruota ekskursija sudomina mokinius, skatina juos mąstyti, jungti įvairių mokomųjų dalykų žinias, reflektuoti.

Mokomojo filmo „Problemų sprendimu grįstas mokymasis" tikslas -- pristatyti mokytojams į mokinį orientuotą, aktyviojo mokymo metodą -- probleminį mokymą. Šis metodas pagerina mokymosi kokybę, mokinių pasiekimus, o svarbiausia -- realų pasirengimą praktinei savarankiškai veiklai po mokyklos.
Problemų sprendimu grįstas mokymasis (PSGM), paprasčiau vadinamas probleminiu mokymusi, yra į mokinį orientuota pedagogika, aktyvaus mokymosi būdas, kuomet besimokantieji renka žinias per asmeninę problemų sprendimo patirtį. Taip mokiniai giliai įsisavina dalykines žinias, o kartu -- mokosi strategiškai mąstyti. Probleminis mokymasis lavina praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja dalyko turinį su praktine veikla (gyvenimu), įprasmina dalyko turinį (vaikas pats „konstruoja" žinias ir prasmę, o ne „vartoja" svetimas vadovėlio ar mokytojo mintis, mokosi jas panaudoti tinkamuose kontekstuose, mokosi surasti trūkstamas žinias).
Dirbdami grupėmis mokiniai identifikuoja, ką jie jau žino ir ko nežino, bei kaip ir kur rasti naują informaciją, kuri gali nuvesti iki problemos sprendimo. Mokytojo vaidmuo yra palengvinti mokymąsi mokinį palaikant, vedant ir aktyviai stebint mokymosi procesą. Mokytojo uždavinys yra įkvėpti mokiniams pasitikėjimo ir drąsos imtis problemos sprendimo.
Probleminis mokymasis pateikia esminę permainą tradicinėje mokymo ir mokymosi filosofijoje, kuri dažniausiai yra paremta paskaitomis/dėstymu klasėje.
Mokomojo filmo ekspertė doc. dr. Gintautė Žibėnienė, probleminio mokymosi praktinį pavyzdį pateikia ir mokymosi patirtimi dalinasi Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos mokiniai ir geografijos mokytoja metodininkė Lina Barauskienė.

Mokomasis filmas pristato „Durstinio" mokymosi metodą. Šio filmo tikslas -- pristatyti ir pavaizduoti „Durstinio" metodą, atskleidžiant jo veikimo principą ir naudą. Mokomuoju filmu siekiama paskatinti mokytojus išbandyti šį metodą savo klasėje.
„Durstinio" metodas grįstas mokinių bendradarbiavimu. „Durstinio" metodo svarbiausias aspektas yra tai, jog kiekvienas grupės narys tampa mokymosi medžiagos dalies ekspertu ir moko kitus. Veiklos pradžioje mokiniai skirstosi „namų" grupėmis, kiekvienas grupės narys gauna skirtingą medžiagą (temas, klausimus, užduotis), kurią turi išmokti pats ir išmokyti kitus grupės narius. „Namų" grupėje mokiniai susipažįsta su savo mokymosi medžiagos dalimi ir pristato vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką. Tada mokiniai persigrupuoja — susiskirsto į „ekspertų" grupes ir gauna naują užduotį. Atlikę šią užduotį mokiniai grįžta į „namų" grupes ir moko vieni kitus. Grupės tikslas -- kad visi mokiniai išmoktų visą mokymosi medžiagą.
Metodinę „Durstinio" medžiagą komentuoja Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė ir Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Briedienė.

Mokomasis filmas „Penki patarimai pradedančiajam mokytojui" skirtas padrąsinti ir pastiprinti jauną, tik pradedantį dirbti mokykloje mokytoją, suteikiant jam pagrindines gaires, kuriomis jis galėtų vadovautis pirmaisiais mokytojavimo metais. Pirmieji metai mokykloje pedagogui neretai būna sunkūs. Trūksta patirties, įgūdžių, dažnai -- ir pasitikėjimo savimi. Nieko keisto, kad labai intensyviame mokyklos gyvenime, kasdien užklumpa įvairiausios problemos, jauni mokytojai dažnai pameta esmines atramas, sutrinka ir nusimena, o gal net suabejoja savo profesijos pasirinkimu. Šio mokomojo filmo struktūra -- penki patarimai, padėsiantys pradedančiajam mokytojui nepamesti esmės ir tikslo, sėkmingai susidėlioti prioritetus, nesusipainioti smulkmenose ir tiesiog geriau, stipriau jaustis. Patarimus teikia Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė (http://www.mtc.lt), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Rita Makarskaitė - Petkevičienė ir Lietuvos mokytojai.

Mokomojo filmo pristatoma tema -- aktuali kiekvienam mokytojui. Niekas neabejoja, kad aplinka daro poveikį mokymosi procesui. Saugi, mokytis skatinanti aplinka ypač svarbi pradinėse klasėse -- ji vaikui padeda ne tik susidomėti mokslu, bet ir sėkmingiau prisitaikyti prie savo gyvenimo pokyčių. Mokyklos keičia langus, perdažo sienas, perka naujus stalus. Ar yra dar kas nors, ką galima padaryti vaikų labui be didelių papildomų investicijų? Mokomojo filmo tikslas -- pasidalinti idėjomis apie kokybiškos ugdymo aplinkos pradinėms klasėms kūrimą. Paaiškinti pagrindinius tokios aplinkos kūrimo principus, parodyti ir argumentuoti jos privalumus, padrąsinti mokytojus nebijoti iššūkių, kurių visuomet atsiranda ką nors keičiant. Vilniaus „Šviesos" pradinės mokyklos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai nusprendė pakeisti klasės aplinką, ją padaryti įdomią, jaukią, patrauklią būti. Klasės viduje sukūrė skirtingų veiklų centrus, perstumdė suolus, pritaikė poilsio erdves. Kaip jiems sekėsi kurti, kokią naudą pradinukams teikia patraukli klasės aplinka ir kaip pavyksta to pasiekti neišnaudojant didelių išteklių? Mokomojo filmo metodinę medžiagą ruošė ir komentavo Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė ir Ugdymo inovacijų centro direktorė Regina Sabaliauskienė (http://www.uic.lt/).

Neretai mokykloje pilietinio ugdymo pamokos tampa formalizuotu teorinių dalykų ir tezių dėstymu. Mokytojams reikia rasti metodą, kaip pilietinio ugdymo pamoką paversti įdomia ir jaunimui aktualia veikla, kaip informaciją pateikti praktiškai ir naudingai, kaip mokinius sudominti pilietiškumo idėjomis. Ir svarbiausia, kaip jaunajai kartai aktyviai skiepyti pilietiškumo jausmus.
Pirmiausia pilietiškumo pavyzdį turi rodyti pats mokytojas, o norint pilietiško elgesio idėjas perduoti mokiniams, būtina su jais užmegzti stiprius žmogiškus ryšius.
Mokomajame filme „Kaip ugdyti pilietiškumą?" pristatomas Molėtų rajono Alantos miestelio gimnazijos pilietinio ugdymo pavyzdys. Kasmet mokiniai su mokytoja Jurgita Kniaziukiene inicijuoja ir vykdo dešimtis pilietiškumo projektų. Į klausimą, kas yra pilietiškumas, mokytoja Jurgita atsako vienu žodžiu -- „Mes".
Taip pat mokomajame filme aktualia pilietiškumo ugdymo tema kalba Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys ir žinomos grupės „G&G Sindikatas" lyderis Gabrielius Liaudanskas.

Šiuo mokomuoju filmu tęsiama serija apie įvairius darbo metodus. Šiame mokomajame filme pasakojama apie darbo grupėmis metodą. Jį rekomenduojama taikyti kaip mokymo ir mokinių mokymosi bendradarbiauti priemonę, suteikiančią daugiau galimybių skirti įvairesnes užduotis, ugdančią mokinių atsakomybę. Dirbdami grupėmis mokiniai ima geriau pažinti klasės draugus, labiau jais pasitikėti, įvertinti asmeninius gebėjimus. Be to, jie mokosi dirbti komandoje, o šių įgūdžių vėliau prireiks studijuojant ar dirbant. Metodinio filmo tikslas - atkreipti pedagogų dėmesį į tai, kaip tikslingai taikyti šį metodą ugdymo procese ir ko reikėtų vengti, suteikti mokytojams žinių, kaip teisingai planuoti darbą pasirinkus šį mokymo metodą. Filme pateikiami metodo parengimo, vykdymo ir vertinimo veiklų žingsniai, aptariamos dažniausios klaidos. Darbo grupėmis metodo etapus ir klaidas komentuoja ekspertės Vilma Leonavičienė (Lietuvos edukologijos universitetas), ir Jurgita Petrauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (http://www.kristoforoprogimnazija.vilnius.lm.lt/)

Mokomajame filme kalbama apie tai, kaip atpažinti gabius vaikus. Svarbu suprasti, kaip juos ugdyti, kaip sudaryti jiems sąlygas mokytis, kokius metodus taikyti, kaip bendrauti. Mokomajame filme pristatomos situacijos, vaizduojančios šešis gabių vaikų tipus. Gabių vaikų tipai: Sėkmės lydimas, kūrybiškas, slepiantis gabumus, iškritęs iš mokyklos, dvejopai išskirtinis, savarankiškas. Situacijose nurodomi vaiko, priklausančio tam tikram tipui, išskirtiniai bruožai, būdo savybės.
Gabių vaikų tipus aptaria Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Sigita Girdzijauskienė ir VU Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė dr. Aida Šimelionienė. Ekspertės pateikia siūlymus mokytojams, kaip kryptingai organizuoti darbą su išskirtinius gabumus turinčiais mokiniais.
Mokomasis filmas „Mokomės kartu. Kaip įgyvendinti inkliuzinį ugdymą?" yra filmo antra dalis. Pirmame filme aptariama opi ir jautri vaikų, turinčių specialių poreikių, ugdymo(si) problema. Šis mokomasis filmas skirtas mokytojams, kad pastebėtų kitokius, retais gabumais išsiskiriančius vaikus.

Šiame mokomajame filme pristatomas ugdymo procese dažnai naudojamas projekto metodas. Šis metodas skatina mokinius mokytis kitaip -- siejant mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ar reiškinių, išeinant už mokomojo dalyko ribų. Ekspertas Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Darius Česnavičius apibūdina šio metodo privalumus ir skirtumus nuo paprastos užduoties, išvardija projekto etapus, aiškina, kaip jį planuoti.
Projektus mokiniai gali vykdyti individualiai ar grupėmis, sistemingai planuodami ir pristatydami savo veiklas, vertindami ir įsivertindami atliktus darbus.
Taikant šį metodą dažniausiai pavyksta mokinius motyvuoti ir padėti jiems ugdytis gyvenimui reikalingų žinių, ugdant visuomenėje būtinas mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę pilietinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę ir kultūrinę kompetencijas.
Projektas -- universalus metodas, jis gali būti taikomas visų mokomųjų dalykų ugdymui. Projektinio darbo etapai išskiriami pagal Passi Sahlberg.
Šiame filme pateikiamas Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos geografijos mokytojos Genovaitės Kynės ne kartą išbandytas projektinės užduoties pavyzdys. Originali tema geografijos namų darbams skatina mokinius pasitelkti kūrybiškumą ir išmokti svarbiausius projektinio darbo etapus. Projektą vertina patys mokiniai, taip pat žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius.

Mokomojo filmo tema — mokytojo kūno kalba. Iš esmės būtent kūno kalba lemia tai, ar mokytojas bus priimtas, gerbiamas mokinių, ar jo bus klausomasi t.y. ar mokytojas galės valdyti klasę, ar mokiniai atliks jo skiriamas užduotis. Mokytojo elgsena gali turėti įtakos net mokinių pasirinkimui — ar jiems patinka jo dėstomas dalykas, ar ne. Tinkama kūno kalba gali sustiprinti bendravimą, aktyvinti bendradarbiavimą ir netgi dalyko mokymosi motyvaciją.
Mokomojo filmo tikslas — suteikti mokytojams žinių apie kūno kalbos ženklus, pateikti rekomendacijų ir praktinių patarimų. Mokomajame filme kuriamos situacijos, kurios padeda lengviau suprati kūno kalbos signalus. Juos interpretuoti ir skaityti mokinių akimis padeda Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Zita Nauckūnaitė.
Aplinkiniai pirmiausia pastebi, ką mes darome, kaip mes atrodome, o tik tada, ką sakome. Ekspertė Lidija Laurinčiukienė, švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė, pataria, kaip suprasti kūno kalbą, kaip jos išmokti ir kaip ją valdyti.

Mokomasis filmas pasakoja apie tai, kas yra modulinis mokymas. Kaip paaiškinti modulinį mokymą, kokie yra jo privalumai, probleminės vietos, sprendimo būdai. Filme pristatoma sėkminga Kaišiadorių r. Algirdo Brazausko gimnazijos ( http://a.brazausko-gimnazija.lt/ ) patirtis.
Modulinį mokymą galima įsivaizduoti it iš daugelio detalių sudėliotą vientisą dėlionę. Kiekviena detalė atitinka tam tikrą dalyko funkcinį mazgą, o vertinimas sudaro galimybę objektyviai pamatyti, kokių detalių dar trūksta. Mokinys tampa dėlionės dėliotoju — žaidėju. Kiekvienas mokinys gali kurti savo asmeninę, siektiną mokslo pasiekimų dėlionę.
Modulinio mokymo sistemą pristato modulinio mokymo ekspertė dr. Loreta Statauskienė, Kaišiadorių r. Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislavas Bernikas, darbo patirtimi dalinasi chemijos mokytojas Vytautas Kavaliauskas.

Mokomojo filmo tema jautri ir opi. Lietuvos žmonės nėra tokie drąsūs, tolerantiški ir atviri, kad sutiktų filmuotis ar leistų filmuoti savo atžalas filme apie vaikus su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais.
Šiame mokomajame filme atskleidžiamos problemos, su kuriomis susiduria mokytojas, išgirdęs, kad į jo klasę ateina specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintis mokinys. Mokytojai nedrįsta pasidalyti viešai savo abejonėmis. Šiame filme suvaidinta situacija, kai į įprastą klasę ateina mokinys, turintis sutrikimų. Ekspertai Edita Norvaišienė ir Vytis Valantinas įvertina ir apibūdina mokytojų išgyvenimus ir pataria, kaip geriau elgtis skirtingose situacijose.
Ugdant SUP turinčius vaikus, labai svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas su kolegomis bei specialistais. Padėdami tokiam vaikui, mokiniai įgyja galimybę mokytis mokydami. Paprastai ir aiškiai pateikiamas ugdymo turinys tinka daugeliui mokinių klasėje. Siekiant kito asmens tobulėjimo, mokiniai greičiau bręsta kaip asmenybės. Be to, klasė, kurioje gerbiami skirtumai, saugesnė visiems mokiniams.
Ekspertai: Edita Norvaišienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistė, psichologas Vytis Valantinas.

Šis mokomasis filmas - nuoseklus patyčioms skirto probleminio mokomojo filmo „Kaip atpažinti patyčias?" tęsinys. Filme pristatoma, kaip veiksmingai užkirsti kelią patyčioms mokyklose, kokios prevencijos strategijos gali būti taikomos, kokie pagrindiniai jų žingsniai.
Efektyvi patyčių prevencija mokykloje bus tada, kai į tai įsitrauks visi bendruomenės nariai, kai ji bus vykdoma sistemingai, o nepriimtinas bet koks agresyvus elgesys netoleruojamas. Įvairias situacijas komentuoja ekspertai psichologai dr. Robertas Povilaitis, VšĮ „Vaikų linija" vadovas, ir Jurgita Smiltė Jasiulionė, VšĮ „Vaikų linija" savanorių mokytoja.

Šis mokomasis filmas kelia klausimą, kaip mokykloje po vienu stogu sugyventi skirtingų kartų atstovams (mokytojams ir mokiniams).

Apibūdinamos keturios kartos: kūdikių bumo karta (gimusieji 1943--1960 m.), X (nežinomoji, maištingoji) karta (gimusieji 1961--1981 m.), Y karta (juos dar vadina socialinių tinklų, tūkstantmečio; gimusieji 1982--2004 m.), Z karta („Google" karta; gimusieji nuo 2005 m. ir gimsiantys iki 2023 m.). Mokyklose dirba pedagogai, atstovaujantys kūdikių bumo, X ir Y kartoms. Jie moko ir ugdo mokinius, atstovaujančius Y ir Z kartoms. „Susikalbėti" skirtingų kartų atstovams vertybiniu lygmeniu nėra paprasta: jie turi skirtingas vertybes ir pomėgius, skirtingai mąsto, skirtingai perka ir valgo, skirtingai rengiasi, skirtingai mokosi.
Mokomajame filme pristatoma kartų teorija pagal amerikiečių ekonomistą ir demografą Neilą Hauvą ir rašytoją bei dramaturgą Viljamą Štrausą. Paaiškinama, kuo viena karta skiriasi nuo kitos, kokios yra kiekvienos kartos vertybės. Geriau pažįstant vieniems kitus didėja sėkmingos komunikacijos, veiksmingo ugdymo galimybės.
Ekspertė Lidija Laurinčiukienė (švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė) pataria kūdikių bumo, X ir Y kartos pedagogams, į ką verta atkreipti dėmesį bendraujant su šiuolaikinės -- Y ir Z -- kartos mokiniais.

Kiekvienas mokytojas pamokose susiduria su šiais klausimais: kaip palaikyti klasėje darbingą atmosferą, kaip drausminti tuos mokinius, kurie nesilaiko taisyklių, trukdo kitiems. Kartais mokytojui ši darbo dalis asocijuojasi su konfliktais, o „konfliktai“ su neigiamomis emocijomis, įtampa. Visa tai trukdo gerai atlikti savo darbą, vargina, o ilgainiui ima kelti vis didesnį stresą. Filme keliamas klausimas, ar konfliktai gali būti naudingi, ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip išmokti tokių konfliktų sprendimo strategijų, kurios būtų naudingos ugdymo procesui ir nekeltų neigiamų emocijų nei mokytojams, nei mokiniams. Ekspertai dr. Antanas Valantinas (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentas) ir Irena Ramoškaitė (Ugdymo plėtotės centro specialistė, psichologė) supažindina mokytojus su sprendimo ieškojimų metodu, paaiškina, kuo jis skiriasi nuo įprastos laimėti ar pralaimėti strategijos.

Mokytojai dažnai jaučia įtampą dėl artėjančio tėvų susirinkimo. Jie svarsto, kokius klausimus, kokias problemas reikėtų aptarti. Kaip neįsitraukti į ilgas ir beviltiškas, o kartais net provokuojančias diskusijas? Kaip atsispirti pagundai viešai aptarinėti asmeninius klausimus? Nuoseklias tėvų susirinkimų vedimo gaires filme aptaria ekspertai Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius, švietimo konsultantas) ir Albertas Lakštauskas (švietimo lyderystės konsultantas).

Ugdymo plėtotės centras nuo 2012 m. gegužės 23 d. vykdo projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“. Reportaže projekto rezultatus pristato Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis ir projekto vadovė Rasa Šavareikaitė.
Projektas skirtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesui gerinti: sukurtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo karjeros modelis, išbandytos švietimo inovacijos, naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos. Sukurta „Mokytojo televizija“, fiksavusi projekto renginius ir rengusi mokomuosius filmus bei reportažus.
Projekte atsižvelgta į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo aktualijas, sudarytos galimybės mokytojams dalyvauti pedagogų savivertės didinimo mokymuose, vyko renginiai švietimo institucijų vadovams ir asociacijų nariams. Pedagogams renginius vedė Lietuvos ir užsienio ekspertai. Lietuvos mokyklų pedagogai turėjo galimybę išvykti į užsienio šalis tobulinti savo kvalifikaciją.
Projekto mokymuose jau sudalyvavo apie 9 tūkst. pedagogų.

2014 m. rugpjūčio 25–28 dienomis Vilniuje vyko metodinės dienos „Mokinių mokymo(si) pasiekimų gerinimas“, skirtos savivaldybių mokytojų metodinių būrelių pirmininkams. Renginio tikslas – kartu ieškoti sprendimų, kaip gerinti mokinių pasiekimus, aptarti brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus, pasidalinti patirtimi apie metodinių būrelių veiklą ir numatyti tolesnes veiklos gaires.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja dr. Loreta Žadeikaitė ir Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis aptarė bendras švietimo tendencijas, naujoves ir laukiančius išbandymus.
ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius dr. Saulius Zybartas pabrėžė, kad siekiant ugdymo kokybės svarbu atsižvelgti į kiekvieną mokinį, atskleisti jų gebėjimus ir lavinti juos, skatinti mokinio ir mokytojo bendradarbiavimą, pripažinti neformaliuoju būdu įgyjamas kompetencijas, ugdyti žinių taikymo gebėjimus.
Dr. Elena Motiejūnienė ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Ona Monkevičienė pristatė Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projektą.
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė kalbėjo apie vertinimo rezultatų panaudojimo galimybes mokinių mokymosi pasiekimams gerinti.
Mokytojų metodinė veikla svarbi siekiant kokybiško darbo: mokytojai turi nuolat tobulinti savo kompetencijas, skleisti gerąją patirti, reflektuoti savo darbą, ieškoti iškilusių problemų sprendimų. Metodinių būrelių pirmininkai turi telkti savo kolegas, supažindinti su ugdymo naujovėmis, skatinti bendrauti ir bendradarbiauti.
Ko dalyviai tikisi iš metodinių dienų? Kiekvienas toks renginys, jų teigimu, yra postūmis ir paskata stengtis, įsivertinti ir tobulinti savo veiklą, pasitvirtinti turimas žinias ir grįžus pasidalyti jomis su kolegomis.

Reportaže pristatoma, kaip galima tobulinti, įvairinti ugdymo procesą, semtis naujų idėjų netradicinėje aplinkoje.
2014 m. gegužės 22 d. Trakų švietimo centras organizavo netradicinius mokymus naujai atkurtame prekybiniame laive „Vytinė" Trakuose. Kad ugdymo procesas būtų įdomus ir efektyvus, mokytojams reikia kuo daugiau tą patį procesą tobulinti netradicinėje aplinkoje. Vaizdinė žinia kartais padeda pasiekti geresnių rezultatų negu akademinė. Seminare mokytojai praktiškai išbandė ir sužinojo, kaip vienoje pamokoje galima integruoti tokius dalykus kaip istorija, ekonomika, matematika, geografija. Mokytojai džiaugėsi, sužinoję naujų idėjų, pasisėmę patirties ir pabendravę netradicinėje aplinkoje.

Tęsiamas metodinių dienų ciklas, skirtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą formuojančių ir vykdančių institucijų darbuotojams.

2013 m. spalio 28–30 d. vyko metodinės dienos bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams. Europos švietimo bendruomenei aktualias temas pristatė švietimo ekspertai iš Lietuvos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

2013 m. spalio 28 d. vyko metodinė diena „Mokytojo lyderystė, siekiant kiekvieno mokinio pažangos“. Renginyje dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai pagilino savo supratimą apie mokytojo lyderystę pamokoje, siekiant geresnių mokinių mokymosi rezultatų.

Renginio pavadinimas

Renginio aprašymas

Renginio medžiaga

Inovatyvių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formų sklaida

2012 m. birželio mėn. – 2013 m. birželio mėn. buvo surengta 60 inovatyvių kvalifikacijos tobulinimo formų pristatymų Lietuvos miestų savivaldybėse. Renginiuose dalyvavo 3400 asmenų.

Projekto pristatymas

Inovatyvios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos

Mokymai mokytojų asociacijoms

2013 m. kovo – lapkričio mėn. vyko mokymai mokytojų asociacijoms. Mokymuose buvo 13 grupių, kuriose dalyvavo 262 asmenys.

Mokymų ataskaitos

Stažuotės mokytojų asociacijoms

2013 m. spalio – lapkričio mėn. vyko stažuotės mokytojų asociacijoms. Stažuočių šalys: Latvija, Estija ir Lenkija. Stažuotėse dalyvavo 30 mokytojų asociacijų atstovų.

Stažuočių ataskaitos

Mokytojų dalykininkų metodinių dienų organizavimas

2012 m. spalio – lapkričio mėn. Vilniuje buvo surengtos 8 metodinės dienos dalykų mokytojams. Renginiuose dalyvavo 1213 mokytojų.

Metodinės dienos mokytojams 2012 m. spalio 20 ir 30 d.

Metodinės dienos mokytojams 2012 m. lapkričio 29 ir 30 d.

2013 m. kovo mėn. Vilniuje buvo surengtos 7 metodinės dienos dalykų mokytojams bei integruotomis temomis. Renginiuose dalyvavo 1089 mokytojai.

Metodinės dienos mokytojams 2013 m. kovo 25–27 d.

2013 m. spalio mėn. vyko 3 metodinės dienos mokytojams. Renginiuose dalyvavo 667 mokytojai.

Metodinės dienos mokytojams 2013 m. spalio 28–30 d.

2013 m. gruodžio 6 d. vyko metodinė diena mokytojams, kurioje savo patirtimi dalijosi lektoriai iš Didžiosios Britanijos. Renginyje dalyvavo 90 mokytojų.

Metodinė diena „Moderniosios technologijos mokant gamtos mokslų, matematikos ir technologijų: Didžiosios Britanijos patirtis“

2014 m. balandžio 7d. vyko metodinė diena „Neurodidaktika ugdymo procese“. Dalyvavo 120 mokytojų.

Metodinė diena „Neurodidaktika ugdymo procese“

Valstybinės lietuvių kalbos kursai mokytojams, dirbantiems mokyklose, ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba

2012 m. vasarą ir rudenį vyko lietuvių kalbos kursai, kuriuose dalyvavo 384 pedagogai iš Vilniaus, Trakų, Šalčininkų Švenčionių rajonų bei Vilniaus, Klaipėdos miestų.

Mokymai švietimo įstaigų vadovams, siekiant stiprinti kompetencijas, susijusias su ugdymo turinio įgyvendinimu

Mokymų akimirkos:

Supervizijos vykdymas

Projekto metu supervizijose apmokyta 11 dalyvių grupių, kuriose dalyvavo 137 asmenys.

Metodinės dienos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą formuojančių ir vykdančių institucijų darbuotojams

2013 m. rugpjūčio 26 d. vyko metodinė diena „Švietimas šiandien ir rytoj. Šiandienos švietimo misija“, kurioje dalyvavo 86 asmenys.

Metodinių dienų pristatymai

2013 m. spalio 28 d. vyko metodinė diena „Pedagogų bendruomenė: profesionalūs ir nuolat tobulėjantys pedagogai“, kurioje dalyvavo 51 asmuo.

Intel kurso konsultantų mokymai

Rekomendacijų ir reikalavimų pirmuosius metus dirbantiems pedagogams modelio sukūrimas ir įgyvendinimas

2013 m. spalio mėn. vyko mokymai, skirti mentoriams. Apmokytos dvi mentorių grupės (30 dalyvių) pagal mokymo programą „Mentorius - pradedančiojo mokytojo talkininkas“, skirtą asmeninių ir profesinių mentoriaus kompetencijų plėtotei.

Rekomendacijų ir reikalavimų pirmuosius metus dirbantiems pedagogams modelio sukūrimas ir įgyvendinimas

2013 m. spalio mėn. vyko pirmoji sesija pradedantiesiems mokytojams pagal mokymo programą „Pirmieji darbo mokykloje metai: iššūkiai ir galimybės“. Sesijoje dalyvavo 28 pradedantieji pedagogai.
2014 m. sausio mėn. vyko antroji sesija pradedantiesiems mokytojams pagal šią programą.
2013 m. lapkričio mėn. vyko pirmoji stovyklos pradedantiesiems pedagogams. Dalyvavo 30 pradedančiųjų pedagogų.

2014 m. kovo 3–9 d. vyko antroji stovykla pradedantiesiems pedagogams. Dalyvavo 30 pradedančiųjų pedagogų.
2014 m. balandžio 14 d. vyko susitikimas su mentoriais „Veiklų refleksija ir perspektyva“. Aptartas jaunųjų mokytojų pristatymas „Koks turėtų būti mokyklą baigęs mokinys?“. Dalyvavo 6 mentoriai.
2014 m. gegužės 9 d. vyko susitikimas su pradedančiaisiais pedagogais „Veiklų refleksija ir perspektyva“. Dalyvavo 22 jaunieji mokytojai.

Trumposios stažuotės užsienyje

Dvikalbio ugdymo mokymai mokytojams, dirbantiems ugdymo įstaigose, vykdančiose ugdymo programas tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba daugiakultūrėje aplinkoje

2013 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio – kovo mėn. vyko mokymai pagal parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, istorijos, geografijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojams. Dalyvavo 314 pedagogų. Dvikalbio ugdymo mokymai mokytojams tebevyksta ir balandžio mėn.

Mini mokymai

Mokymų akimirkos:

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo politiką formuojančių ir vykdančių institucijų metodinė laboratorija

2014 m. sausio 14–15 d. ir sausio 22–23 d. vyko metodinė laboratorija švietimo pagalbos specialistams, kurioje buvo pristatytos ir išbandytos naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos. Renginiuose dalyvavo 106 švietimo pagalbos specialistai.

• Literatūrinių tekstų knyga;
• Kūrybiškumo knyga;
• Pratybų sąsiuvinis;
• Mokytojo knyga.

• Literatūrinių tekstų knyga;
• Kūrybiškumo knyga;
• Pratybų sąsiuvinis;
• Mokytojo knyga.

• Aš ir mokykla,
• Valstybė ir aš,
• Aš, mano šeima ir Lietuvos istorija,
• Kultūra ir mes,
• Ar rytoj švies saulė,
• Trimatis pasaulis.

Inovatyvių pedagogų kvalifikacijos formų vykdymo metodinės rekomendacijos