PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR PERKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA (II ETAPAS)


Mokytojo TV – Mokomieji filmai

Pavadinimas Aprašymas
Mokomieji filmai
Mintys apie Lietuvos švietimo raidą 2014-07-14Mokomasis filmas „Mintys apie Lietuvos švietimo raidą" supažindina su įvairiais Lietuvos švietimo raidos laikotarpiais. Lietuvos švietimo reforma -- aktuali tema, norint keisti, gerinti, tobulinti, o galiausiai -- suprasti šių dienų švietimo sistemą. Skvarbus žvilgsnis į praeitį leidžia daryti teisingas išvadas, ko trūksta dabartiniam mokiniui, mokytojui, žmogui.
Pasak Tarybų Lietuvos švietimo ministro Valentino Spurgos, reikėjo įdėti daug pastangų siekiant, kad būtų padidintas lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius. Sovietmečio palikimą gerai pamena tuo metu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos švietimo ir kultūros ministru tapęs vos 27-- erių metų Darius Kuolys.
Būtent tautinės mokyklos sukūrimas laikomas švietimo reformos pradžia.
Švietimo eskpertas Aurimas Juozaitis analizuodamas beveik ketvirtį amžiaus trunkančią nepriklausomą švietimo sistemą pastebi kelis esminius dviejų pirmųjų nepriklausomybės metų ypatumus. Žinomi Lietuvos verslininkai Ilja Laursas ir Robertas Dargis dažnai lankosi mokyklose, universitetuose, bendrauja su jaunimu, akylai stebi vysktančius procesus ir pastebi kelias tendencijas.
Standartizuoti testai 2014-07-14Mokomasis filmas „Standartizuoti testai -- nauja galimybė tikslingai tobulinti pedagogų kvalifikaciją ir ugdymo kokybę". Mokantis reikia kelti naujus iššūkius sau pačiam, įveikti savo baimes ir nepasitikėjimą, gebėti pozityviai nusiteikti siekiant individualių rezultatų. Nacionalinis egzaminų centras siūlo mokiniams ir jų mokytojams objektyvų įrankį -- standartizuotus testus, kurie padeda užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį ugdymo procese ir tiksliau įsivertinti mokyklos bei mokytojų darbo veiksmingumą.
Ištarus žodį „testas", daugelis mokinių susigūžia, mokytojai įsitempia, nes visuomenėje paplitusi klaidinga nuomonė, kad reikia bijoti įvairių patikrinimų, testų ir egzaminų. Tačiau psichologai teigia, jog bijome ne užduočių, o to, ko nesuprantame, nepažįstame, nežinome.
Šiuo metu mokyklos gali pasinaudoti standartizuotais testais dviem būdais: pasiimti juos savarankiškai Nacionalinio egzaminų centro sistemoje KELTAS arba teikti paraiškas ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, gauti visus tais metais parengtus standartizuotus testus. Kartu su standartizuotais testais yra skelbiamos vertinimo instrukcijos, testų charakteristikos, Lietuvos mokinių rezultatai. Informacija internete http://www.nec.lt
Kaip ugdyti gabius vaikus? 2014-07-14

Mokomojo filmo „Kaip ugdyti gabius vaikus?" tikslas -- atkreipti mokytojų dėmesį į tai, jog specifinių ugdymo(si) poreikių turi ne tik silpniau besimokantys, bet ir ypatingai gabūs vaikai. Supažindinti su esamomis galimybėmis ir sėkmingu kitų mokyklų pavyzdžiu, paskatinti bei padrąsinti mokytojus tinkamai ugdyti gabius vaikus savo mokyklose, padedant jiems visapusiškai tobulėti ir toliau augti.
„Gabių vaikų akademijos" direktorius ir mokytojas Alfredas Ramanauskas pristato pradinio mokyklinio amžiaus gabiems vaikams skirto pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo programą PRAGGA. Pagrindinis PRAGGA programos tikslas -- skatinti aukštesnio lygmens mąstymą naudojant ir drauge ugdant sąvokų formavimo, problemų sprendimo, tiriamosios veiklos, savireguliacijos ir darbo grupėje įgūdžius bei vientisą gilų gamtos mokslų supratimą.
Mokomasis filmas supažindina su PRAGGA programos taikymu, pademonstruojant visą procesą, pažingsniui, su išsamiais komentarais, atskleidžiant svarbiausius šios programos principus ir naudą.

Trimatis ugdymo modelis 2014-07-14Mokomasis filmas apie trimatį ugdymo modelį siekia supažindinti su socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymo gairėmis. Šiandieninio pasaulio problemas spręsti, iššūkius priimti, sutikti ir pan. reikalingos brandžios, socialiai atsakingos asmenybės, turinčios ne tik gebėjimų bei įgūdžių priimti sprendimus, veikti atsižvelgiant į visuomenės, šalies, žmonijos interesus, bet ir savo veiklą, mąstymą bei gyvenseną grindžiančios tvirtomis dvasinėmis vertybėmis. Kaip išugdyti tokius mokinių gebėjimus?
Mokomajame filme pristatomas dailės terapijos metodas, kuris taikomas visapusiškam asmenybės ugdymui. Kiekvienas žmogus, nepaisant to, ar jis moka piešti ar ne, turi įgimtą gebėjimą savo emocijas, jausmus, būsenas išreikšti atitinkama spalva. Pasitelkęs atitinkamas priemones ir techniką kiekvienas žmogus geba perteikti savo išgyvenimus.
Supažindinama su pažangia asmenybės ugdymo programa „Aš esu kūrėjas" ir dalinamasi gerąja Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos patirtimi dalyvaujant šioje programoje.
Trimatį ugdymo modelį dailės terapijos metodą pristato edukologė, ugdymo specialistė, dailės terapeutė Marija Mendelė -- Leliugienė (http://www.rafaelis.lt)
Kaip organizuoti išorinį diferencijavimą? 2014-07-14Mokomojo filmo „Kaip organizuoti išorinį diferencijavimą?" tikslas -- pristatyti pedagogų bendruomenei Lietuvos mokyklose gana retai taikomą išorinio diferencijavimo metodą. Pateikti metodinių rekomendacijų, įkvėpti sėkmingu Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos (http://www.buraco.kaunas.lm.lt/) pavyzdžiu.
Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje išorinis diferencijavimas sėkmingai taikomas jau ne vienerius metus. Gimnazijos bendruomenė ir mokomojo filmo ekspertė Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovaujančioji vertintoja Audronė Šarskuvienė plačiau atskleidžia metodo privalumus, kylančių praktinių klausimų sprendimo būdus.
Kiekvienoje klasėje mokosi skirtingos asmenybės su skirtingais poreikiais, lūkesčiais, gebėjimais. Dažnam mokytojui kyla klausimas: kaip turint ribotus laiko ir žmogiškuosius išteklius vaikams sudaryti tokias galimybes, kad jie pasiektų aukščiausią jiems įmanomą išmokimo lygį? Vienas iš būdų -- diferencijuoti pamokos medžiagą, metodus, vertinimą. Tačiau tai labai apkrauna mokytoją, o rezultatas nėra toks, kokio norima.
Meilė Lukšienė -- tautos ugdytoja 2014-07-14

Mokomasis filmas „Meilė Lukšienė -- tautos ugdytoja" pasakoja apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos moterų, literatūros tyrinėtoją, švietėją, Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėją, Lietuvos švietimo reformos pradininkę.
Meilė Julija Matijošaitytė-Lukšienė kilo iš garsios lietuvių kultūros veikėjų Janulaičių giminės. Jos motina Julija Janulaitytė-Biliūnienė - medikė, lietuvių kultūlros ir visuomenės veikėja, rašytojo Jono Biliūno našlė. Meilė gimė 1913-aisiais Vienoje.
Gyvenimo pabaigoje habil. daktarė buvo apdovanota aukščiausiais Lietuvos valstybės, tarptautiniais apdovanojimais. Meilė Lukšienė mirė 2009-aisias. Meilės Lukšienės šimtmetį UNESCO -- Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija paskelbė 2013 metais pasaulyje minėtina sukaktimi.
Mokomajame filme prisiminimais dalijasi dukterys humanitarinių mokslų habil. dr., doc. Ingė Lukšaitė ir prof. Giedrė Lukšaitė -- Mrazkova, Meilės Lukšienės bendradarbės ir bendramintės Violeta Jonynienė, dr. Vaiva Vaicekauskienė, bendražygis, pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys ir Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas.

Kaip ugdyti kritinį mąstymą? 2014-07-11Kritinis mąstymas -- tai viena svarbiausių bazinių kompetencijų, vertinamų šiuolaikinėje visuomenėje. Praktikoje tai reiškiasi gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinį mąstymą galima ir būtina ugdyti bei lavinti, tačiau nedaugelis galėtų drąsiai atsakyti, kaip tai daryti. Taip pat egzistuoja daugybė su kritiniu mąstymu susijusių klaidingų nuostatų.
Mokomojo filmo tikslas -- aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kas yra ir kas nėra kritinis mąstymas. Paaiškinti, kodėl toks gebėjimas svarbus žmogaus gyvenime, kam jis reikalingas. Suteikti rekomendacijų, kaip mokytojas galėtų kritinio mąstymo gebėjimą ugdyti savyje, bei kaip galėtų skatinti kritinio mąstymo apraiškas savo mokiniuose pamokų metu.
Mokomojo filmo metodinę medžiagą rengė ir vertino Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė Daiva Penkauskienė, jai talkino ekspertė Raimonda Jarienė.
Kaip ugdyti mokinių kūrybingumą? 2014-07-09Mokomajame filme „Kaip ugdyti mokinių kūrybingumą?" aptariamas ugdymo modelis, nukreiptas į atskirų kūrybiniam mąstymui svarbių gebėjimų lavinimą(si) ir praktinį asmeninių ar akademinių problemų sprendimo įgūdžių mokymą(si).
Kūrybingumas suprantamas kaip gebėjimų ir įgūdžių, taikomų tikslingoje ir planingoje veikloje, visuma. Gebėjimų ir įgūdžių svarbos suvokimas padeda mokytojui planuoti įvairią mokymo(si) veiklą (apimančią tiek savarankišką tyrimą ar problemų sprendimą, tiek kūrybinį produktą) ir vertinti mokinių pastangas bei pažangą.
Šiame mokomajame filme siekiama aktualizuoti kūrybingumo ugdymo problematiką, kylančią iš pačios kūrybingumo sąvokos, fenomeno suvokimo skirtumų. Praktines rekomendacijas, kaip veiksmingai ugdyti vaikų kūrybinius gebėjimus mokykloje, ir kūrybingumo ugdymo sampratą komentuoja pradinės mokyklos „Žiniukas" direktorė ir pradinių klasių mokytoja Ingrida Ramanauskienė (http://ziniukas.lt/), Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos dailės mokytoja ekspertė Irena Staknienė ir NOT PERFECT|Y&R įkūrėjas Paulius Senūta.
Kaip padėti mokiniams planuoti karjerą? 2014-07-09

Mokomasis filmas „Kaip padėti planuoti karjerą mokiniams?" motyvuoja karjerą pradėti planuoti dar mokykloje. Šiuolaikinių dešimtokų ir dvyliktokų pečius spaudžia ne tik nerimas dėl artėjančių egzaminų, bet ir nuolatiniai klausimai: kuo būsi, kur stosi, ar pasirinkai visus reikiamus dalykus. Mokiniai turi deklaruoti savo profesinio kelio pasirinkimą. Deja, didžioji dalis mokinių net nenumano, kokį profilį jam rinktis, ką ir kur studijuoti, kuo ir kur dirbti ir ar jis tiktų.
Profesionalių karjeros konsultantų komanda geranoriškai asmeniškai ir grupėmis konsultuoja mokinius, kuriuos kankina dvejonės dėl savo pasirinkimų, ateities.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pataria -- įgyti patirties praktiškai. Mokyklų karjeros konsultantai tikina, kad mokinius atsidūrusius aklavietėje gelbsti tiesioginis prisilietimas prie profesijų, pokalbiai su savo srities profesionalais.
Mokomojo filmo ekspertai Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Dalia Gaidamavičiūtė -- Apulskė, karjeros konsultantas, „Svajonių mokyklos" vadovas, asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas" direktorius, lektorius, ugdomojo vadovavimo specialistas Laurynas Pečkaitis ir „Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Kaip ugdyti emocinį intelektą? Valdorfo mokyklos patirtis 2014-07-09Mokomojo filmo tikslas -- supažindinti mokytojus su emocinio ugdymo nauda, iššūkiais ir galimybėmis ir pasidalinti gerąja Vilniaus Valdorfo mokyklos (http://www.vivamokykla.lt/index.php/lt/) patirtimi ugdant emocinį intelektą.
Ugdymo programose nėra atskiros, emociniam ugdymui skirtos pamokos, tačiau tai nereiškia, jog tai -- nesvarbi tema. Vis daugiau edukologijos ekspertų, psichologų, verslo atstovų ir kitų sričių specialistų atkreipia dėmesį, jog ugdant ateities kartas svarbu deramą dėmesį skirti emociniams vaikų gebėjimams.
Emocinis intelektas -- tai gebėjimų visuma, pasireiškianti savo ir kitų žmonių jausmų ir emocijų suvokimu, bei mokėjimu šiomis žiniomis tinkamai naudotis.
Pirmąsias emocijų ir jausmų pamokas vaikai gauna savo šeimose. Vaikų patirtis gali būti labai įvairi -- nuo artimų, šiltų santykių iki vaiko emocinių poreikių ignoravimo ar net atstūmimo. Šeima ir vyresniame amžiuje atlieka labai svarbų vaidmenį ugdant emocinį intelektą. Tačiau taip pat svarbi yra ir mokytojų įtaka. Mokykloje pasitaiko daugybė situacijų, suteikiančių galimybes mokyti vaikus tinkamai reikšti savo emocijas, taikiai spręsti konfliktus, ugdytis empatiją, bendradarbiauti.
Mokomajame filme jausmų ir emocijų įtaką žmogaus gyvenime bei emocinio intelekto ugdymą komentuoja gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos Iris Johansson.
Kaip organizuoti ekskursiją? 2014-07-09Mokomasis filmas „Kaip organizuoti ekskursiją" supažindina su ekskursijos planavimo ir organizavimo etapais. Mokytojai gerai žino -- nori nustebinti ir pralinksminti vaikus -- pasiūlyk ekskursiją. Tačiau dažnam trūksta žinių, kaip organizuoti kelionę, kad ji ne tik atitiktų vaikų, mokytojų lūkesčius, bet ir būtų naudinga kaip mokymosi metodas.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokiniai su mokytojomis ir gide dr. Dalia Prakapiene važiuoja į ekskursiją į Latvijos sostinę Rygą. Ekskursijos metu gimnazistai aplanko objektus, kuriuose praktiškai mokosi trijų skirtingų dalykų. Rygos laikų terminale -- ekonomikos, porceliano fabrike -- chemijos, senamiestyje -- istorijos.
Integruota ekskursija sudomina mokinius, skatina juos mąstyti, jungti įvairių mokomųjų dalykų žinias, reflektuoti.
Problemų sprendimu grįstas mokymasis 2014-07-09

Mokomojo filmo „Problemų sprendimu grįstas mokymasis" tikslas -- pristatyti mokytojams į mokinį orientuotą, aktyviojo mokymo metodą -- probleminį mokymą. Šis metodas pagerina mokymosi kokybę, mokinių pasiekimus, o svarbiausia -- realų pasirengimą praktinei savarankiškai veiklai po mokyklos.
Problemų sprendimu grįstas mokymasis (PSGM), paprasčiau vadinamas probleminiu mokymusi, yra į mokinį orientuota pedagogika, aktyvaus mokymosi būdas, kuomet besimokantieji renka žinias per asmeninę problemų sprendimo patirtį. Taip mokiniai giliai įsisavina dalykines žinias, o kartu -- mokosi strategiškai mąstyti. Probleminis mokymasis lavina praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja dalyko turinį su praktine veikla (gyvenimu), įprasmina dalyko turinį (vaikas pats „konstruoja" žinias ir prasmę, o ne „vartoja" svetimas vadovėlio ar mokytojo mintis, mokosi jas panaudoti tinkamuose kontekstuose, mokosi surasti trūkstamas žinias).
Dirbdami grupėmis mokiniai identifikuoja, ką jie jau žino ir ko nežino, bei kaip ir kur rasti naują informaciją, kuri gali nuvesti iki problemos sprendimo. Mokytojo vaidmuo yra palengvinti mokymąsi mokinį palaikant, vedant ir aktyviai stebint mokymosi procesą. Mokytojo uždavinys yra įkvėpti mokiniams pasitikėjimo ir drąsos imtis problemos sprendimo.
Probleminis mokymasis pateikia esminę permainą tradicinėje mokymo ir mokymosi filosofijoje, kuri dažniausiai yra paremta paskaitomis/dėstymu klasėje.
Mokomojo filmo ekspertė doc. dr. Gintautė Žibėnienė, probleminio mokymosi praktinį pavyzdį pateikia ir mokymosi patirtimi dalinasi Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos mokiniai ir geografijos mokytoja metodininkė Lina Barauskienė.

Pamoka muziejuje 2014-07-03Mokomasis filmas „Pamoka muziejuje" yra apie metodą, kuris padės paįvairinti istorijos pamokos eigą ir ugdymo procesą. Istorijos pamokos mokiniams dažnai asocijuojasi su nuolatiniu rašymu ir būtinybe įsidėmėti daugybę datų, faktų, istorinių asmenybių. Kiekvienas istorijos mokytojas gerai žino -- išlaikyti mokinių dėmesį ilgiau negu 10 minučių yra itin sunku. Kaip sukurti išskirtinę vaikus įtraukiančią istorijos pamoką? Mokomajame filme pateikiami konkretūs, aiškūs žingsniai, kuriais remiantis galima nesunkiai suorganizuoti pamoką muziejuje. Labai svarbu, kad mokymasis būtų kuo aktyvesnis - mokiniai pasijustų bendro proceso dalyviais, juos suptų įdomūs, dėmesį patraukiantys objektai. Per patirtį įgytos žinios į atmintį įsirėžia daug giliau. Mokomojo filmo ekspertai istorijos mokytojai dr. Nelė Kostinienė ir Mindaugas Olbutas.
Kaip naudoti IQES platformą įsivertinimui? 2014-07-03Mokomasis filmas „Kaip naudoti IQES platformą įsivertinimui?" pristato būdą, kaip prie sistemos prisiregistravusioms mokykloms profesionaliai parengtus instrumentus mokyklos veiklos kokybei įsivertinti bei gausybę instrumentų grįžtamajam ryšiui gauti. IQES online Lietuva -- tai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros teikiama nemokama paslauga visoms Lietuvos mokykloms, kurios jau dabar gali registruotis ir pradėti naudotis šia sistema. (https://iqesonline.lt/) Ugdymo kokybė yra vienas strateginių kiekvienos mokyklos uždavinių, tačiau norint ją tobulinti, būtina įsivertinti veiklą. Mokyklos administracijos atstovai gerai žino, kad bet kokia mokyklos veiklos analizė -- tai šūsnys popierių, valandų valandos, praleistos kuriant grafikus ir lenteles. „IQES online Lietuva" nuima šią naštą -- spustelėjus vieną mygtuką galima gauti išsamią mokyklos bendruomenės nuomonės analizę, penkias mokyklos stiprybes ir tobulintinas sritis. Per mažiau negu metus prie „IQES online" prisijungė daugiau kaip tūkstantis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Šios platformos galimybėmis naudojasi ir profesinės mokyklos.
Kauno mokyklos -- darželio „Šviesa" bendruomenės kūrimas 2014-07-03Mokomasis filmas pristato sėkmingą mokyklos bendruomenės kūrimo pavyzdį. Patirtimi dalinasi Kauno mokyklos -- darželio „Šviesa" direktorė Evelina Stankevičienė, dirbusi Europos Sąjungos remiamuose projektuose. Vadovaudama mokyklai E. Stankevičienė rėmėsi gerai žinomomis vadybos teorijomis. Norėdama padėti mokytojams pažinti savo privalumus, pritaikė versle naudojamą principą -- jei nežinai, kaip susidoroti su sunkumais, ieškok profesionalų pagalbos. Psichologinis tyrimas leido mokytojams įvertinti savo talentus, suteikė pasitikėjimo, padrąsino jungtis į darbo grupes, imtis atsakomybės. Kiekvienai mokytojai buvo suteikta galimybė pasinaudoti nemokamomis psichologo konsultacijomis. Nuolatinė savirefleksija padėjo spręsti naujas problemas ir neleido įsisenėti nuoskaudoms. Bendruomenės kūrimas mokykloje vyksta trimis lygmenimis. Telkiami mokytojai, mokiniai, į bendruomenę įtraukiami jų tėvai. Svarbiausia sąlyga kuriant bendruomenę -- nuolat atlikti refleksiją: užfiksuoti pavykusius ir įvardyti tobulintinus aspektus.
Kaip tiriamoji veikla skatina mąstyti? 2014-07-02Mokomasis filmas pristato įdomią temą -- kaip tiriamoji veikla skatina mąstyti. Sėkmingas temos įgyvendinimo pavyzdys -- Jaunųjų geografų mokyklos praktinio pažinimo stovykla Anykščiuose. Jaunųjų geografų mokyklos vadovė Genovaitė Kynė kartu su geografe, kraštovaizdžio specialiste dr. Giedre Godiene ir Vilniaus universiteto doktorantu, geologu Simonu Saarmann, parengė įvairias sritis apimantį ekskursijos planą ir užduotis, kurios padėtų mokiniams lavinti mąstymą. Pažinti pasaulį ir jo dėsnius yra ne tik įdomu -- tai būtina kasdieniame gyvenime. Ieškodami sprendimų, atsakymų į įvairius probleminius klausimus, turime išmokti aktyviai stebėti, jungti, lyginti, interpretuoti įvairių dalykų žinias. Tiriamoji veikla padeda ugdytis šiuos gebėjimus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Išėję už mokyklos chemijos ar fizikos, matematikos ar geografijos kabinetų durų atsiduriame erdvėje, kurioje visa yra susiję. Tiriamoji veikla ir keliami probleminiai klausimai atskleidžia kelis požiūrius į tą patį objektą ir leidžia mokiniams formuotis savo nuomonę. Geriau pritaikome tas žinias, kurios susijusios su mūsų asmenine patirtimi. Kiekviena vietovė, objektas, asmuo yra mokytojas -- tik mokėkime juos prakalbinti.
„Durstinio“ metodas 2014-06-26Mokomasis filmas pristato „Durstinio" mokymosi metodą. Šio filmo tikslas -- pristatyti ir pavaizduoti „Durstinio" metodą, atskleidžiant jo veikimo principą ir naudą. Mokomuoju filmu siekiama paskatinti mokytojus išbandyti šį metodą savo klasėje.
„Durstinio" metodas grįstas mokinių bendradarbiavimu. „Durstinio" metodo svarbiausias aspektas yra tai, jog kiekvienas grupės narys tampa mokymosi medžiagos dalies ekspertu ir moko kitus. Veiklos pradžioje mokiniai skirstosi „namų" grupėmis, kiekvienas grupės narys gauna skirtingą medžiagą (temas, klausimus, užduotis), kurią turi išmokti pats ir išmokyti kitus grupės narius. „Namų" grupėje mokiniai susipažįsta su savo mokymosi medžiagos dalimi ir pristato vieni kitiems savo nagrinėjamų klausimų tematiką. Tada mokiniai persigrupuoja — susiskirsto į „ekspertų" grupes ir gauna naują užduotį. Atlikę šią užduotį mokiniai grįžta į „namų" grupes ir moko vieni kitus. Grupės tikslas -- kad visi mokiniai išmoktų visą mokymosi medžiagą.
Metodinę „Durstinio" medžiagą komentuoja Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė ir Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Briedienė.
Mokytojo profesijos svarba 2014-06-24Mokomasis filmas „Mokytojo profesijos svarba" duoda ženklą, jog mokytojų profesija yra gana menkai vertinama ir ne itin žavi profesijos pasirinkimų kryžkelėje esančius jaunus žmones. Niekas neabejoja mokytojo darbo svarba, tačiau tyrimai ir apklausos rodo, kad visuomenės požiūris į mokytojus -- gana pasyvus. Ugdydami jaunąją kartą mokytojai kasdien susiduria su sudėtingomis, įžvalgos, kantrybės ir gerumo reikalaujančiomis situacijomis. Atiduodami vaikams ir mokyklai visas savo jėgas, mokytojai dažnai jaučiasi neįvertinti. Mokomasis filmas kupinas refleksijų, žinomų žmonių istorijų apie savo mokytojus ir šviesių minčių apie tai, kaip galima pakeisti požiūrį į mokytoją ir jo darbą. Filmo tikslas -- įkvėpti mokytojams vilties, kad laikai, kuomet visuomenė ims deramai vertinti mokytojo profesiją -- nebe už kalnų. Įrodymas -- mokytojo profesijos prestižo augimas Vakarų valstybėse, bendras edukologijos, kaip srities, reikšmės ir svarbos didėjimas visose išsivysčiusiose valstybėse.
Pedagogo karjeros iššūkiai 2014-06-24Mokytojo profesijos devalvacija stabdoma: didėja atlyginimai, daugiau dėmesio skiriama mokytojų tobulinimui, mokyklų administravimui. Tačiau švietimo strategai supranta, kol dirbti į mokyklas negrįš gabiausi studentai, tol mokytojo profesija liks paraštėse. Kyla klausimas: kaip motyvuoti perspektyvų jaunimą ir kokio mokytojo reikės ateityje? Lietuvos nacionaliniame švietimo lyderystės forume dalyvavusios švietimo ekspertės profesorės Louis Stoll iš Jungtinės Karalystės ir Jan Robertson iš Naujosios Zelandijos teigia, kad gabus jaunimas atsigręš į mokytojo profesiją, nes ji suteikia daug galimybių tobulėti. Per pastarąjį dešimtmetį padaryta ne maža pažanga -- mokytojai noriai lanko tobulinimosi kursus, ieško praktinių pavyzdžių, įdomybių ir netradicinių dėstymo metodų, su kolegomis diegia ugdomojo vadovavimo praktiką. Tačiau švietimas nė sekundei nestovi vietoje. Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad mokytojas 2020 aisiais susidurs su naujais iššūkiais.
Penki patarimai pradedančiajam mokytojui 2014-06-24

Mokomasis filmas „Penki patarimai pradedančiajam mokytojui" skirtas padrąsinti ir pastiprinti jauną, tik pradedantį dirbti mokykloje mokytoją, suteikiant jam pagrindines gaires, kuriomis jis galėtų vadovautis pirmaisiais mokytojavimo metais. Pirmieji metai mokykloje pedagogui neretai būna sunkūs. Trūksta patirties, įgūdžių, dažnai -- ir pasitikėjimo savimi. Nieko keisto, kad labai intensyviame mokyklos gyvenime, kasdien užklumpa įvairiausios problemos, jauni mokytojai dažnai pameta esmines atramas, sutrinka ir nusimena, o gal net suabejoja savo profesijos pasirinkimu. Šio mokomojo filmo struktūra -- penki patarimai, padėsiantys pradedančiajam mokytojui nepamesti esmės ir tikslo, sėkmingai susidėlioti prioritetus, nesusipainioti smulkmenose ir tiesiog geriau, stipriau jaustis. Patarimus teikia Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė (http://www.mtc.lt), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Rita Makarskaitė - Petkevičienė ir Lietuvos mokytojai.

Kaip sukurti ugdymuisi patrauklią aplinką pradinukams? 2014-06-24

Mokomojo filmo pristatoma tema -- aktuali kiekvienam mokytojui. Niekas neabejoja, kad aplinka daro poveikį mokymosi procesui. Saugi, mokytis skatinanti aplinka ypač svarbi pradinėse klasėse -- ji vaikui padeda ne tik susidomėti mokslu, bet ir sėkmingiau prisitaikyti prie savo gyvenimo pokyčių. Mokyklos keičia langus, perdažo sienas, perka naujus stalus. Ar yra dar kas nors, ką galima padaryti vaikų labui be didelių papildomų investicijų? Mokomojo filmo tikslas -- pasidalinti idėjomis apie kokybiškos ugdymo aplinkos pradinėms klasėms kūrimą. Paaiškinti pagrindinius tokios aplinkos kūrimo principus, parodyti ir argumentuoti jos privalumus, padrąsinti mokytojus nebijoti iššūkių, kurių visuomet atsiranda ką nors keičiant. Vilniaus „Šviesos" pradinės mokyklos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai nusprendė pakeisti klasės aplinką, ją padaryti įdomią, jaukią, patrauklią būti. Klasės viduje sukūrė skirtingų veiklų centrus, perstumdė suolus, pritaikė poilsio erdves. Kaip jiems sekėsi kurti, kokią naudą pradinukams teikia patraukli klasės aplinka ir kaip pavyksta to pasiekti neišnaudojant didelių išteklių? Mokomojo filmo metodinę medžiagą ruošė ir komentavo Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė ir Ugdymo inovacijų centro direktorė Regina Sabaliauskienė (http://www.uic.lt/).

Kaip vertinti ugdymo procese? 2014-06-23Mokomajame filme keliamas klausimas, kokį mokinių vertinimo būdą taikyti, kai šiuolaikiniam mokymui jau nebetinka formalus „matavimo būdas". Kodėl mokinys dažnai jaučiasi neįvertintas arba įvertintas neteisingai? Kodėl vertinimas, kurio pagrindinis tikslas -- padėti mokiniui tobulėti ir įgyti didesnę motyvaciją mokytis, dažnai veikia atvirkščiai -- mokinys patiria nusivylimą, neteisybę ir nebenori mokytis? Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mūsų mokyklose taikoma vertinimo sistema pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų įtvirtinimą pažymiu. Pats mokinys mažai dalyvauja įvertinimo procese arba apskritai nedalyvauja. Prienų r. Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė ir mokytoja ekspertė Loreta Šernienė kviečia panagrinėti sąvokas vertinimas, įvertinimas ir įsivertinimas, išbandyti naujus, kitokius vertinimo būdus. Ekspertė pristato vertinimo tipų modelius ir aptaria, kaip prie vertinimo proceso mokykloje gali prisidėti patys mokiniai, jų tėvai, mokytojai? Metodinę medžiagą rengė ir vertino Prienų r. Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė ir mokytoja Loreta Šernienė ir Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Irma Neseckienė.
Kaip ugdyti mokinių verslumą? 2014-06-17Mokomajame filme Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas ekspertas Edmundas Kvederis pristato metodą, kaip dar mokykloje galima pradėti mokinius mokyti verslumo. Mokomajame filme aptariami 5 nuoseklūs žingsniai metodui įgyvendinti. Edmundas Kvederis įgyvendindamas „Lietuvos Junior Achievement" projektą įkūrė Mokomąją mokinių bendrovę (MMB) ir jau kelerius metus kartu su mokiniais kuria tikrą verslą. Jis teigia, kad geriausias būdas mokytis verslo -- išbandyti tai praktiškai. Verslas -- tai energija, sukanti mūsų gyvenimus, kurianti galimybes ir materialinę gerovę. Nuo to, kiek brandus, kokybiškas, gyvybingas bus mūsų verslas, priklauso tiek mūsų asmeninė, tiek šalies ateitis. Daugelis žmonių mano, kad verslumas -- įgimta savybė. Tačiau taip nėra. Verslumą galima ugdyti. Pristatoma sėkmės istorija tik įrodo, kad šis būdas supažindinti mokinius su verslo pagrindais yra nesudėtingas, praktiškas ir įdomus. O įgytas verslumo ir bendradarbiavimo žinias mokiniai puikiai naudoja ateityje. Verslumo tema komentuoja ekspertė Sonata Likienė.
Kaip ugdyti pilietiškumą? 2014-06-10Neretai mokykloje pilietinio ugdymo pamokos tampa formalizuotu teorinių dalykų ir tezių dėstymu. Mokytojams reikia rasti metodą, kaip pilietinio ugdymo pamoką paversti įdomia ir jaunimui aktualia veikla, kaip informaciją pateikti praktiškai ir naudingai, kaip mokinius sudominti pilietiškumo idėjomis. Ir svarbiausia, kaip jaunajai kartai aktyviai skiepyti pilietiškumo jausmus.
Pirmiausia pilietiškumo pavyzdį turi rodyti pats mokytojas, o norint pilietiško elgesio idėjas perduoti mokiniams, būtina su jais užmegzti stiprius žmogiškus ryšius.
Mokomajame filme „Kaip ugdyti pilietiškumą?" pristatomas Molėtų rajono Alantos miestelio gimnazijos pilietinio ugdymo pavyzdys. Kasmet mokiniai su mokytoja Jurgita Kniaziukiene inicijuoja ir vykdo dešimtis pilietiškumo projektų. Į klausimą, kas yra pilietiškumas, mokytoja Jurgita atsako vienu žodžiu -- „Mes".
Taip pat mokomajame filme aktualia pilietiškumo ugdymo tema kalba Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys ir žinomos grupės „G&G Sindikatas" lyderis Gabrielius Liaudanskas.
Kaip ugdyti Europos pilietį? 2014-05-29Mokomasis filmas atskleidžia du sėkmingus ir kūrybiškus -- Europos piliečio ugdymo pavyzdžius, jų vykdymo proceso svarbiausius žingsnius. Kauno mokykla — darželis „Šviesa" pristato projektą „Mes -- europiečiai", o Vilniaus Filaretų pradinė mokykla -- „Mes -- europarlamentarai". Vykdydamos projektą „Mes -- europiečiai" klasės tampa Europos Sąjungos valstybėmis, o jų mokiniai -- Europos piliečiais. Jie kelis mėnesius renka informaciją apie įvairių šalių istoriją, kultūrą, tradicinius patiekalus, ruošiasi projekto kulminacijai -- kalėdinėms dirbtuvėms. Vienas projekto tikslų -- įtraukti ne tik mokinius, mokytojus, bet ir mokinių tėvus. Projekto idėja skatina bendrauti visos mokyklos vaikus ir taip kurti bendruomenę. Vykdydami projektą „Mes -- europarlamentarai" pradinių klasių mokiniai drauge su mokytojais organizuoja renginį -- Europos Parlamento posėdį. Jame mokiniai pristato skirtingas Europos Sąjungos šalis ne tik klasės draugams, bet ir išskirtinei viešniai -- posėdžio pirmininkei Europos Parlamento narei Laimai Andrikienei. Projektai „Mes -- europiečiai" ir „Mes -- europarlamentarai" skatina mokinius pažinti kitas šalis, keisti savo ir kitų požiūrį į kitataučius, suprasti savo išskirtinumą, moko ne tik rinkti informaciją ir ją analizuoti, bet taip pat aktyviai veikti, bendradarbiauti -- ugdo asmeninę, pažinimo, socialinę kompetencijas. Svarbiausia, kad šios veiklos gilina suvokimą -- mes esame europiečiai, o Europa -- mūsų namai.
Darbas grupėmis 2014-05-26

Šiuo mokomuoju filmu tęsiama serija apie įvairius darbo metodus. Šiame mokomajame filme pasakojama apie darbo grupėmis metodą. Jį rekomenduojama taikyti kaip mokymo ir mokinių mokymosi bendradarbiauti priemonę, suteikiančią daugiau galimybių skirti įvairesnes užduotis, ugdančią mokinių atsakomybę. Dirbdami grupėmis mokiniai ima geriau pažinti klasės draugus, labiau jais pasitikėti, įvertinti asmeninius gebėjimus. Be to, jie mokosi dirbti komandoje, o šių įgūdžių vėliau prireiks studijuojant ar dirbant. Metodinio filmo tikslas - atkreipti pedagogų dėmesį į tai, kaip tikslingai taikyti šį metodą ugdymo procese ir ko reikėtų vengti, suteikti mokytojams žinių, kaip teisingai planuoti darbą pasirinkus šį mokymo metodą. Filme pateikiami metodo parengimo, vykdymo ir vertinimo veiklų žingsniai, aptariamos dažniausios klaidos. Darbo grupėmis metodo etapus ir klaidas komentuoja ekspertės Vilma Leonavičienė (Lietuvos edukologijos universitetas), ir Jurgita Petrauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (http://www.kristoforoprogimnazija.vilnius.lm.lt/)

Mokomės kartu (II dalis) 2014-05-12Mokomajame filme kalbama apie tai, kaip atpažinti gabius vaikus. Svarbu suprasti, kaip juos ugdyti, kaip sudaryti jiems sąlygas mokytis, kokius metodus taikyti, kaip bendrauti. Mokomajame filme pristatomos situacijos, vaizduojančios šešis gabių vaikų tipus. Gabių vaikų tipai: Sėkmės lydimas, kūrybiškas, slepiantis gabumus, iškritęs iš mokyklos, dvejopai išskirtinis, savarankiškas. Situacijose nurodomi vaiko, priklausančio tam tikram tipui, išskirtiniai bruožai, būdo savybės.
Gabių vaikų tipus aptaria Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Sigita Girdzijauskienė ir VU Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė dr. Aida Šimelionienė. Ekspertės pateikia siūlymus mokytojams, kaip kryptingai organizuoti darbą su išskirtinius gabumus turinčiais mokiniais.
Mokomasis filmas „Mokomės kartu. Kaip įgyvendinti inkliuzinį ugdymą?" yra filmo antra dalis. Pirmame filme aptariama opi ir jautri vaikų, turinčių specialių poreikių, ugdymo(si) problema. Šis mokomasis filmas skirtas mokytojams, kad pastebėtų kitokius, retais gabumais išsiskiriančius vaikus.
Projektinė užduotis 2014-05-05Šiame mokomajame filme pristatomas ugdymo procese dažnai naudojamas projekto metodas. Šis metodas skatina mokinius mokytis kitaip -- siejant mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ar reiškinių, išeinant už mokomojo dalyko ribų. Ekspertas Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Darius Česnavičius apibūdina šio metodo privalumus ir skirtumus nuo paprastos užduoties, išvardija projekto etapus, aiškina, kaip jį planuoti.
Projektus mokiniai gali vykdyti individualiai ar grupėmis, sistemingai planuodami ir pristatydami savo veiklas, vertindami ir įsivertindami atliktus darbus.
Taikant šį metodą dažniausiai pavyksta mokinius motyvuoti ir padėti jiems ugdytis gyvenimui reikalingų žinių, ugdant visuomenėje būtinas mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę pilietinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninę ir kultūrinę kompetencijas.
Projektas -- universalus metodas, jis gali būti taikomas visų mokomųjų dalykų ugdymui. Projektinio darbo etapai išskiriami pagal Passi Sahlberg.
Šiame filme pateikiamas Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos geografijos mokytojos Genovaitės Kynės ne kartą išbandytas projektinės užduoties pavyzdys. Originali tema geografijos namų darbams skatina mokinius pasitelkti kūrybiškumą ir išmokti svarbiausius projektinio darbo etapus. Projektą vertina patys mokiniai, taip pat žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius.
Kaip organizuoti renginius mokykloje? 2014-04-24Rugsėjo 1-oji, Mokytojo dienos šventė, kalėdiniai žiburėliai, šimtadienis... Mokslo metų kalendorius kupinas įvairių mokyklos švenčių ir renginių. Renginiai — labai svarbi mokyklos gyvenimo dalis. Jų organizavimas mokiniams, mokytojams ir mokyklos administracijai yra idėjų, jėgų ir laiko reikalaujantis kūrybinis procesas. Šis mokomasis filmas yra apie renginio organizavimo procesą: pasirengimą, organizavimo komandos formavimą, darbo procesą, veiklą per patį. Mokomajame filme pateikiama Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos patirtis, kaip mokiniai ir jų mokytojai organizuoja šimtadienio šventę. Išsamius komentarus pateikia Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos (http://www.daukanto.vilnius.lm.lt/) direktoriaus pavaduotoja Daiva Savčiukienė, renginio eigą komentuoja prodiuserė Laura Tamulaitytė.
Ką sako mokytojo kūno kalba? 2014-04-14Mokomojo filmo tema — mokytojo kūno kalba. Iš esmės būtent kūno kalba lemia tai, ar mokytojas bus priimtas, gerbiamas mokinių, ar jo bus klausomasi t.y. ar mokytojas galės valdyti klasę, ar mokiniai atliks jo skiriamas užduotis. Mokytojo elgsena gali turėti įtakos net mokinių pasirinkimui — ar jiems patinka jo dėstomas dalykas, ar ne. Tinkama kūno kalba gali sustiprinti bendravimą, aktyvinti bendradarbiavimą ir netgi dalyko mokymosi motyvaciją.
Mokomojo filmo tikslas — suteikti mokytojams žinių apie kūno kalbos ženklus, pateikti rekomendacijų ir praktinių patarimų. Mokomajame filme kuriamos situacijos, kurios padeda lengviau suprati kūno kalbos signalus. Juos interpretuoti ir skaityti mokinių akimis padeda Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Zita Nauckūnaitė.
Aplinkiniai pirmiausia pastebi, ką mes darome, kaip mes atrodome, o tik tada, ką sakome. Ekspertė Lidija Laurinčiukienė, švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė, pataria, kaip suprasti kūno kalbą, kaip jos išmokti ir kaip ją valdyti.
Kaip organizuoti modulinį mokymą? 2014-04-09Mokomasis filmas pasakoja apie tai, kas yra modulinis mokymas. Kaip paaiškinti modulinį mokymą, kokie yra jo privalumai, probleminės vietos, sprendimo būdai. Filme pristatoma sėkminga Kaišiadorių r. Algirdo Brazausko gimnazijos ( http://a.brazausko-gimnazija.lt/ ) patirtis.
Modulinį mokymą galima įsivaizduoti it iš daugelio detalių sudėliotą vientisą dėlionę. Kiekviena detalė atitinka tam tikrą dalyko funkcinį mazgą, o vertinimas sudaro galimybę objektyviai pamatyti, kokių detalių dar trūksta. Mokinys tampa dėlionės dėliotoju — žaidėju. Kiekvienas mokinys gali kurti savo asmeninę, siektiną mokslo pasiekimų dėlionę.
Modulinio mokymo sistemą pristato modulinio mokymo ekspertė dr. Loreta Statauskienė, Kaišiadorių r. Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislavas Bernikas, darbo patirtimi dalinasi chemijos mokytojas Vytautas Kavaliauskas.
„Mokytojų perdegimas". Kaip jo išvengti? Kaip sau padėti? 2014-04-07Perdegimo sindromas — tai kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija. Šis sindromas yra viena iš pačių opiausių problemų, kurias savo darbe patiria pedagogai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai. Mokomasis filmas kurtas siekiant suteikti žinių bei rekomendacijų, sprendžiant vieną aktualesnių, tačiau dažnai neidentifikuojamų, neigiamų problemų. Psichologų dr. Antano Valantino ir Vyčio Valantino pastebėjimai, kodėl perdegimo sindromas atsiranda, patarimai kaip jį įveikti ir kur kreiptis pagalbos, šį mokomąjį filmą paverčia puikiu teigiamos energijos užtaisu ne tik pedagogui, bet ir kitos profesijos atstovui, darbe išgyvenančiam sunkų laikotarpį.
Kaip prisistatyti? 2014-04-04Pedagogui svarbus gebėjimas save pateikti taip, jog būtų patenkinti skirtingų tikslinių auditorijų (kolegų, mokinių, tėvų) lūkesčiai. Kiekviena tikslinė auditorija iš pedagogo tikisi skirtingų dalykų, o mokėjimas prisistatyti ugdo pedagogo pasitikėjimą savimi. Filme ieškoma atsakymų į klausimus: kaip pedagogas profesionalas gali sudominti skirtingas tikslines auditorijas? Kaip per kelias pirmąsias susitikimo minutes gali patraukti skirtingų tikslinių auditorijų dėmesį? Kaip jį išlaikyti visą bendravimo laiką? Kokiais būdais pedagogas galėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų, išlaikyti savivertę, įgyti auditorijos pasitikėjimą? Pedagogai pasidalija mintimis, kaip jie jautėsi prieš klasę ką tik pradėję dirbti, kas jiems kėlė baimę. Ekspertė: nepriklausoma švietimo konsultantė Lidija Laurinčiukienė.
Mokomės kartu (I dalis) 2014-03-04Mokomojo filmo tema jautri ir opi. Lietuvos žmonės nėra tokie drąsūs, tolerantiški ir atviri, kad sutiktų filmuotis ar leistų filmuoti savo atžalas filme apie vaikus su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais.
Šiame mokomajame filme atskleidžiamos problemos, su kuriomis susiduria mokytojas, išgirdęs, kad į jo klasę ateina specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintis mokinys. Mokytojai nedrįsta pasidalyti viešai savo abejonėmis. Šiame filme suvaidinta situacija, kai į įprastą klasę ateina mokinys, turintis sutrikimų. Ekspertai Edita Norvaišienė ir Vytis Valantinas įvertina ir apibūdina mokytojų išgyvenimus ir pataria, kaip geriau elgtis skirtingose situacijose.
Ugdant SUP turinčius vaikus, labai svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas su kolegomis bei specialistais. Padėdami tokiam vaikui, mokiniai įgyja galimybę mokytis mokydami. Paprastai ir aiškiai pateikiamas ugdymo turinys tinka daugeliui mokinių klasėje. Siekiant kito asmens tobulėjimo, mokiniai greičiau bręsta kaip asmenybės. Be to, klasė, kurioje gerbiami skirtumai, saugesnė visiems mokiniams.
Ekspertai: Edita Norvaišienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistė, psichologas Vytis Valantinas.
Kaip apsaugoti vaikus internete? 2014-02-28Šis mokomasis filmas kelia šiandien labai aktualią problemą – kaip apsaugoti vaikus internete? Virtualioje erdvėje yra daug pavojų, apie kuriuos vaikai net nesusimąsto. Ekspertai Mantas Masaitis ir Jurgita Smiltė Jasiulionė plačiai pasakoja apie kiekvieną interneto erdvėje slypinčią grėsmę: kokios asmeninės informacijos negalima skelbti, kaip apsaugoti savo kompiuterį nuo pavojingų virusų, nuo kokios virtualios informacijos reikia vaikus saugoti.
Kaip organizuoti patyčių prevenciją mokykloje? 2014-02-12Šis mokomasis filmas - nuoseklus patyčioms skirto probleminio mokomojo filmo „Kaip atpažinti patyčias?" tęsinys. Filme pristatoma, kaip veiksmingai užkirsti kelią patyčioms mokyklose, kokios prevencijos strategijos gali būti taikomos, kokie pagrindiniai jų žingsniai.
Efektyvi patyčių prevencija mokykloje bus tada, kai į tai įsitrauks visi bendruomenės nariai, kai ji bus vykdoma sistemingai, o nepriimtinas bet koks agresyvus elgesys netoleruojamas. Įvairias situacijas komentuoja ekspertai psichologai dr. Robertas Povilaitis, VšĮ „Vaikų linija" vadovas, ir Jurgita Smiltė Jasiulionė, VšĮ „Vaikų linija" savanorių mokytoja.
Kaip sukurti patrauklią mokyklos interneto svetainę? 2014-02-12Filme pristatomas vienas iš mokyklos įvaizdžio kūrimo ir reputacijos stiprinimo įrankių – mokyklos interneto svetainė. Kaip ugdymo įstaiga viešai save pristato visuomenei ir kokią informaciją apie save skleidžia, taip dažniausiai ją priima visuomenė. Ekspertė Lidija Laurinčiukienė, švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė, pataria, kaip patraukliai ir estetiškai „apstatyti savo svetainę“, kad būtų malonu į ją „užeiti“. Ekspertas Mantas Masaitis, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas, pristato bendruosius tinkalpio kūrimo principus, pataria, ko reikėtų vengti kuriantiems mokyklos tinklapį, nurodo, kaip sukurti įdomią, naudingą ir lankomą svetainę.
Sėkminga pamoka. Planavimas 2014-02-03Filmas skirtas pristatyti vieną iš sėkmingos pamokos prielaidų – pamokos planavimą. Kaip žinia, pamokai „nepasisekus“, mokytojai vardija priežastis: mokiniai nesimoko, nesiklauso, nesistengia, nėra motyvacijos ir t. t. Tačiau ne vien mokiniai atsakingi už pamokos sėkmę. Kokius įrankius ir išteklius gali panaudoti mokytojas, siekiantis kuo dažniau po pamokos ją įvertinti kaip gerai pasisekusią? Filme kalba ekspertai Dana Kanclerienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja) ir dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas).
Kartų polilogas. Kaip ugdyti šiuolaikines kartas? 2014-01-15

Šis mokomasis filmas kelia klausimą, kaip mokykloje po vienu stogu sugyventi skirtingų kartų atstovams (mokytojams ir mokiniams).

Apibūdinamos keturios kartos: kūdikių bumo karta (gimusieji 1943--1960 m.), X (nežinomoji, maištingoji) karta (gimusieji 1961--1981 m.), Y karta (juos dar vadina socialinių tinklų, tūkstantmečio; gimusieji 1982--2004 m.), Z karta („Google" karta; gimusieji nuo 2005 m. ir gimsiantys iki 2023 m.). Mokyklose dirba pedagogai, atstovaujantys kūdikių bumo, X ir Y kartoms. Jie moko ir ugdo mokinius, atstovaujančius Y ir Z kartoms. „Susikalbėti" skirtingų kartų atstovams vertybiniu lygmeniu nėra paprasta: jie turi skirtingas vertybes ir pomėgius, skirtingai mąsto, skirtingai perka ir valgo, skirtingai rengiasi, skirtingai mokosi.
Mokomajame filme pristatoma kartų teorija pagal amerikiečių ekonomistą ir demografą Neilą Hauvą ir rašytoją bei dramaturgą Viljamą Štrausą. Paaiškinama, kuo viena karta skiriasi nuo kitos, kokios yra kiekvienos kartos vertybės. Geriau pažįstant vieniems kitus didėja sėkmingos komunikacijos, veiksmingo ugdymo galimybės.
Ekspertė Lidija Laurinčiukienė (švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė) pataria kūdikių bumo, X ir Y kartos pedagogams, į ką verta atkreipti dėmesį bendraujant su šiuolaikinės -- Y ir Z -- kartos mokiniais.

Metodas: Debatai 2013-12-21Šis mokomasis filmas supažindina su Debatų metodu, kuris tikslingai taikomas ugdymo procese formuoja mokinių tiriamojo darbo įgūdžius, pažintinį ir socialinį aktyvumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, savarankiškumą, pozityvų ir kritinį mąstymą, bendravimo įgūdžius, lavina dėmesį, atmintį, formuoja demokratiškai mąstančią, tolerantišką asmenybę. Ekspertai Aurimas Perednis (žurnalistas) ir mokytojos praktikės Daiva Dūdėnienė (Utenos A. Šapokos gimnazija) ir Nijolė Braukylienė (Utenos r. Užpalių gimnazija) kviečia mokyti(s) debatuoti, taikyti šį metodą per savo mokomąjį dalyką ar organizuojant kitas veiklas.
Kaip išugdyti jaunąjį tyrėją? 2013-12-21Šiuolaikiniame pasaulyje žinios greitai sensta, informacija nuolat keičiasi. Todėl svarbu mokėti pačiam žinias atrasti, atnaujinti. Ugdyti jaunąjį tyrėją š– pirmiausia reiškia mokyti mąstyti, ieškoti, klausti. Tai nėra lengva, iš mokytojo reikalauja specialaus pasirengimo ir planavimo, daugiau pastangų ir laiko. Ekspertės prof. Palmira Pečiuliauskienė (Lietuvos edukologijos universitetas) ir Oksana Kietvičienė (Lentvario M. Šimelionio gimnazijos technologijų mokytoja ekspertė) komentuoja tyrimo etapus, jų svarbą ugdymo procese, kalba apie tai, kad tyrimai ne tik ugdo asmeninę atsakomybę, bet ir moko dirbti grupėmis, bendradarbiauti.
Kaip atpažinti patyčias? 2013-12-04Jau kuris laikas vis garsiau kalbama apie patyčias tarp vaikų ir paauglių. Atkreipus dėmesį ir jautriai reaguojant į patyčių apraiškas mokykloje, susiduriama su kita problema – neretai patyčios neskiriamos nuo pavienių chuliganizmo, drausmės nepaisymo ar kitų konfliktinių situacijų. Nemokant atpažinti patyčių, nežinant jų požymių ir pasireiškimo formų, į vieną krūvą suplakami įvairiausi konfliktai, iš tiesų reikalaujantys skirtingų sprendimo būdų. Filme pristatoma, kaip atskirti patyčias nuo pavienių smurto atvejų. Aptariami pagrindiniai patyčių bruožai, formos, patyčių dalyviai. Pateikiamos glaustos rekomendacijos, kokius su galimomis patyčiomis susijusius požymius pastebėję suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį, vykdyti prevenciją. Filme kalba ekspertai dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universiteto Edukologijos instituto docentas) ir dr. Antanas Valantinas (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentas).
Mokytojai ir konfliktai 2013-12-04

Kiekvienas mokytojas pamokose susiduria su šiais klausimais: kaip palaikyti klasėje darbingą atmosferą, kaip drausminti tuos mokinius, kurie nesilaiko taisyklių, trukdo kitiems. Kartais mokytojui ši darbo dalis asocijuojasi su konfliktais, o „konfliktai“ su neigiamomis emocijomis, įtampa. Visa tai trukdo gerai atlikti savo darbą, vargina, o ilgainiui ima kelti vis didesnį stresą. Filme keliamas klausimas, ar konfliktai gali būti naudingi, ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip išmokti tokių konfliktų sprendimo strategijų, kurios būtų naudingos ugdymo procesui ir nekeltų neigiamų emocijų nei mokytojams, nei mokiniams. Ekspertai dr. Antanas Valantinas (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentas) ir Irena Ramoškaitė (Ugdymo plėtotės centro specialistė, psichologė) supažindina mokytojus su sprendimo ieškojimų metodu, paaiškina, kuo jis skiriasi nuo įprastos laimėti ar pralaimėti strategijos.

Kaip organizuoti tėvų susirinkimą? 2013-12-04

Mokytojai dažnai jaučia įtampą dėl artėjančio tėvų susirinkimo. Jie svarsto, kokius klausimus, kokias problemas reikėtų aptarti. Kaip neįsitraukti į ilgas ir beviltiškas, o kartais net provokuojančias diskusijas? Kaip atsispirti pagundai viešai aptarinėti asmeninius klausimus? Nuoseklias tėvų susirinkimų vedimo gaires filme aptaria ekspertai Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius, švietimo konsultantas) ir Albertas Lakštauskas (švietimo lyderystės konsultantas).

Stresas egzaminų metu. Kaip jį sumažinti? 2013-12-04Filme siekiama suteikti daugiau žinių apie stresą, padėti ne tik jį atpažinti, bet ir mažinti. Mokykloje daugiausia įtampos kyla prieš egzaminus, todėl svarbu pedagogams, tėvams ir artimiesiems savo streso bei nerimo neperduoti mokiniams, nekelti nereikalingo spaudimo. Stresą ir psichologinę įtampą galėtų sumažinti požiūrio į šiuos reiškinius keitimas, psichologinis pasirengimas ir nusiteikimas. Ekspertai dr. Antanas Valantinas (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentas), dr. Pranas Gudynas (Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojas) ir Saulius Jurkevičius (Vilniaus licėjaus direktorius) išsako savo nuomones apie tai, kaip mažinti stresą per egzaminus.
Vadovavimo stiliai 2013-12-04Dažniausiai vadovas nesąmoningai pasirenka ir inertiškai taiko vieną kurį nors vadovavimo stilių. Tai bene didžiausia problema, su kuria susiduria daugelis vadovų. Filme parodoma stilių įvairovė turėtų paskatinti vadovus sąmoningiau rinktis vadovavimo mokyklai būdus ir taip kelti vadovavimo kokybę. Ekspertai dr. Aurimas Marijus Juozaitis (švietimo konsultantas) ir Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius, švietimo konsultantas) aptaria kiekvienam vadovavimo stiliui būdingus bruožus, analizuoja konkrečius atvejus, kada kiekvienas vadovavimo stilius gali būti veiksmingas, o kada – ne.
Fizikos pamoka netradicinėse aplinkose 2013-12-04Filmu skatinama ugdyti kritinį požiūrį į pamokos organizavimą. Kontekstas sukonstruotas remiantis realios Lietuvos mokyklos atveju. Filme pateikiama keletas idėjų, kurios gali tapti „kitokios“ – įdomesnės – pamokos gairėmis. Netradiciniai pamokos sprendimai nėra savitiksliai – jų tikslas ne tik padėti mokiniams geriau įsisavinti dėstomą medžiagą, bet ir skatinti jų smalsumą, ugdyti norą kelti klausimus, tyrinėti pasaulį ir jo procesus. Ekspertai prof. Libertas Klimka (Lietuvos edukologijos universitetas) ir Alminutė Martūnienė (Vilniaus S. Daukanto gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė, praktikė) mokytojams siūlo drąsiau pasitelkti vaizduotę ir įžvalgą – vesti pamokas netradicinėse aplinkose, skirti mokiniams su jų aplinka glaudžiau susijusias užduotis.
Besimokanti mokytojų bendruomenė 2013-12-04 Sėkmingas tobulėjimas vyksta tada, kai mokykloje yra sukurta tokia kultūra, kuri skatina ir palaiko kasdieninį mokytojų mokymąsi ir pastangas tobulinti savo darbą klasėje. Filme pristatoma konkreti mokytojų bendruomenės patirtis Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Mokytojai pasakoja apie nuolatinį tobulėjimą ir mentorystę. Geriausias profesionaliojo mokymosi būdas – mokytojams dirbti kartu, dalytis idėjomis dėl praktikos ir kelti iššūkius vienas kitam, siekiant plėsti mąstymo ribas. Apie besikeičiančios mokyklos problemas ir įvairius mokytojų tapimo vieninga bendruomene etapus diskutuoja ekspertai Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius, švietimo konsultantas) ir Genovaitė Kynė (Ugdymo plėtotės centro projekto veiklos ekspertė).
Informacijos paieška bendrųjų gebėjimų ugdymui 2013-12-04Šiandien mūsų aplinka yra prisotinta informacijos – ji gaunama skaitant laikraščius, knygas, žiūrint televiziją, dirbant internete. Informacijos gausėjimas kartais primena sprogimo procesus, tai keičia ir tradicinį mokyklos vaidmenį: informacinėje visuomenėje mokykla įstengia perteikti tik nedidelę dalį visos asmenį pasiekiančios informacijos. Filmas skirtas vienai siaurai, bet labai svarbiai bendrųjų gebėjimų ugdymo sričiai – informacijos šaltinių paieškos kaip kompleksinio proceso suvokimui, šaltinių įvairovei ir atrankai. Filme kalba ekspertės prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė (Lietuvos edukologijos universitetas) ir Jūratė Litvinaitė (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė).
IKT naudojimas ugdymo procese 2013-12-04IKT įrenginiai keičiasi, tobulėja, didėja jų įvairovė. Kasdien atsiranda nemokamų programėlių, loginių žaidimų. Mokytojai, tinkamai naudodami IKT, mokosi kiekvieną dieną, dažnai konsultuojasi su kolegomis, mokiniais. Filmas skirtas plačiau supažindinti su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT) ugdymo procese. Mokytojai praktikai dalijasi savo gerąja patirtimi ir įvairių dalykų pamokose demonstruoja sėkmingai išbandytą praktiką. Filme kalba ekspertės Asta Buinevičiūtė (IT mokytoja metodininkė, praktikė) ir Alvida Lozdienė (IT ir gamtos mokslų mokomųjų bei metodinių priemonių autorė, ekspertė).