Valstybinės kalbos testai

I kategorija
II kategorija
III kategorija
  Skaitymo sando pavyzdys  
  Kalbos vartojimo sando pavyzdys  
 
Skaitymo sando pavyzdys
1. Perskaitykite pasakojimą apie veterinarę, pamėgusią statybas, ir įvertinkite 1-10 teiginius.

Jauna veterinarė mieliau meistrauja nei augina kiaules

Netoli Šakių, prie miškų, įsikūrusi Norių gyvenvietė garsėja daugumos sodybų šeimininkų siekimu gyventi gražiai ir tvarkingai. Pastaraisiais metais šioje gyvenvietėje apleista sodyba yra didesnė retenybė nei gražiai ar pavyzdingai tvarkoma.

Miestelio centre gyvenanti Alvydo ir Dalios Kvedarų šeima, kaip ir jų kaimynai, daug dėmesio skiria aplinkai. Nuo 1998-ųjų kasmet gražiausių sodybų apžiūrose jie laimi prizines vietas. Kad tai ne be pagrindo, labiausiai pastebima vasarą, tačiau ir žiemą įdomu apsilankyti šiuose namuose.

Žiemą dar geriau galima suvokti, kaip šiuos namus pakeitė ir rekonstravo jauna, iš pažiūros labai trapi šeimininkė.

„Kai prieš daugiau kaip dešimt metų pradėjome gyventi šiame name, man čia daug kas nepatiko. Mintyse jau braižiau, kaip viską pakeisiu. Praėjo keleri metai, ir ėmiausi rekonstrukcijos“ – pasakoja veterinaro diplomą turinti moteris.

D. Kvedarienė pasakojo, kad nuo mažens mėgo meistrauti, padarė lėlėms baldus. Tam įtakos turėjo staliumi dirbęs tėvas. Mergina norėjo tapti dailininke, tačiau tėvai, pareiškę, kad iš meno duonos nevalgys, dukrai patarė mokytis veterinaro specialybės.

Atsikraustę į Norius, Kvedarai augino keliolika kiaulių. Kai užsidirbo šiek tiek pinigų, šeimininkė nutarė juos investuoti į namo pertvarką, o kiaulių atsisakė.

„Namas buvo prastas, statybininkai paliko daug broko. Langai neatsidarinėjo, durų rankenų nebuvo, kambarių projektavimas man visai nepatiko. Tad pirmiausia ėmiausi virtuvės“, – prisiminė moteris.

Dvi savaites ji braižė, skaičiavo, po to ėmėsi darbo – išgriovė pertvaras, skyrusias mažą virtuvę ir prieškambarį, sugalvojo įrengti barą, sukonstravo kėdes prie jo. Sunkiausia buvo iškirsti arką sienoje, skyrusioje virtuvę nuo valgomojo, bet su pagalbininkais ir tai padarė. Arkos atsirado ir vietoj durų į kitus kambarius.

Moteris sakė, kad jos vyras nelabai pritarė visoms idėjoms ir pertvarkoms, bet turėjo su tuo susitaikyti. „Vyras kur nors išeina – aš ką nors išgriaunu. Grįžta – ir jau nieko nepakeisi“, – juokdamasi pasakojo ji.

D. Kvedarienė apgailestavo, kad žiemą aplinka atrodo kukliau, kieme užšalo jos pačios rankomis betonuotas dekoratyvinis baseinas. Apie tai, kaip išradingiau sutvarkyti namus, pakeisti ką jų viduje, dažnai užsuka paklausti ir giminės, ir pažįstami, ir kaimynai, nors kai kuriuos toks moters aktyvumas ir griovimai stebina.

„Sugalvojau aplinką papuošti gėlėmis, pasodintomis į kubilus, pintines. Ant sienos pakabinau vežimo ratą – buvo gražu. Po kurio laiko žiūriu, kad vis daugiau Noriuose yra sodybų su kubilais ir ratais. Man tai pasidarė nebeįdomu, viską išardžiau“, – šypsojosi šeimininkė.

Ji neslėpė, kad šiuo metu gyvena sunkiai, nes vyras bedarbis, šeimoje du paaugliai vaikai, o pati vos dvi dienas vietos mokykloje dėsto darbus pradinių klasių moksleiviams. Už skolas Kvedarų namuose išjungtas telefonas, bet moteris nesiskundžia ir nedejuoja – miške prisirenka samanų, šakų, kankorėžių ir iš jų gamina puokštes, kurias pavyksta parduoti ir šiek tiek užsidirbti.

Jei tik leistų finansai, tęstų namo pertvarką, nes nori padidinti virtuvės langą, kad būtų matyti kiemas. Dar viena idėja – įėjimą į namus padaryti ne iš gatvės, o iš kiemo pusės. „Norėčiau apsukti verandą, bet tam reikėtų talkos, viena niekaip nepajėgčiau“, – ne guodžiasi, o linksmai nusiteikusi sako D. Kvedarienė. Aiškiai suvoki: jeigu ši moteris sumanė, tai ir padarys.


0 Noriuose dauguma sodybų apleistos ir netvarkingos.
1 Kvedarai keletą metų buvo apdovanoti už aplinkos tvarkymą.
2 Apsigyvenę naujame name, šeimininkai iš karto pradėjo juos pertvarkyti.
3 Vaikystėje Daliai patikdavo piešti.
4 Kvedarai augino kiaules tol, kol remontavo namą.
5 Namuose iš vieno kambario į kitą nėra durų.
6 Kai vyro nebūdavo namie, Dalia kviesdavosi meistrus sudėtingiems darbams.
7 Moteris dažnai klausia pažįstamų patarimo, kaip geriau pertvarkyti namus.
8 Dalia pastebi, kad kiti kaimo gyventojai sutvarko savo sodybą taip, kaip ji.
9 Vaikai padeda Daliai gaminti puokštes.
10 Pagaliau moteris įgyvendino visus savo sumanymus.
2. Perskaitykite keturių žmonių (A, B, C ir D) atsakymus į pateiktą klausimą ir atsakykite, kuris iš jų pasakė mintis 11-20.

Kas geriau – knyga ar televizorius?

A

R. Ž., modelių agentūros vadovė, jauna mama. Paskutinį kartą skaitė knygą būdama nėščia. Vaikeliui išvydus pasaulį, tam laiko ji nebeturi. Jei po dienos darbų kada ir nusitveria knygos, paskaityti vis tiek nepavyksta – iš nuovargio užmiega. Dėl to moteris apgailestauja, bet tą trūkumą bando kompensuoti kitais dalykais – kinu, teatru. Moteris nemėgsta fantastinių knygų, o visa kita literatūra jai patinka. Viena didžiausią įspūdį jai palikusių knygų – „Dinos knyga“. Knygų apie vaikų auginimą, auklėjimą jauna mama neskaito, išskyrus vieną, kurią perskaitė dar būdama nėščia. Jos manymu, visa reikalinga informacija, kaip reikia auginti vaiką, ateina natūraliai. Dabar jos nuotaika dažniausiai tokia, kad laisvalaikiu žiūri televiziją. Per Lietuvos kanalus rodomos laidos ir kino filmai jai visai patinka. Ji sako nesanti reikli žiūrovė. Nors retkarčiais jai atrodo, kad serialų gal per daug, be to, jie labai panašūs.

B

V. B., ministrė. Nors ir labai užimta, randa laiko ne tik į žydrąjį ekraną akį užmesti, bet dažnai į rankas paima ir knygą. Moteris nesako, jog viena geriau nei kita. Skaityti knygą ar žiūrėti televiziją ji renkasi priklausomai nuo nuotaikos. Moteris sakė per mėnesį perskaitanti po knygą ar porą, o per atostogas dar daugiau. Paprastai ši moteris skaito lengvo turinio knygas: „Gal tai juokingai skambės, bet dažniausiai renkuosi nesudėtingą lektūrą, pavyzdžiui, detektyvus. Bet ar tai blogai?“ Rytą pradedanti su televizoriumi, vakare, jei tik būna namie, moteris visuomet pasižiūri diskusines laidas. Be to, ministrė stengiasi nepraleisti laidų, kuriose kalbama apie jos darbo sistemą. Filmus moteris žiūri rečiau, bet savaitgaliais pailsėti tai visai neblogas būdas. O serialai? „Atleiskite, bet tikrai ne…“ – atsakė ministrė.

C

A. Z., verslininkė. Jai televizorius reikalingas tam, kad galėtų pasižiūrėti žinias bei dar vieną kitą humoristinę ar informacinę laidą. Kitokių laidų bei serialų nemėgstanti moteris televizorių įsijungia, jei savaitgalio vakarą su šeima leidžia namuose. Tuomet ieško šiuolaikiško filmo. Savaitgaliais skaitanti tik spaudą, šiokiadienių vakarais veikli moteris paprastai pasiima į rankas knygą. Per atostogas 80 procentų laiko skaito ir visuomet pritrūksta knygų. Kartais pavarto knygas apie valgių gaminimą ar gėlių priežiūrą. Jauna moteris skaito ir vaikiškas knygeles drauge su sūnumi. Ir priduria, jog kaip tik vakar jiedu baigė knygą apie Karlsoną. Dukra prie mamos ir brolio prisėda retai – ji skaito pati. „Tačiau kartais drauge skaitome literatūrinių pasakų knygas. Po to aptariame, kaip kiekviena supratome simbolius“, – sako verslininkė.

D

R. D.-L., savivaldybės tarybos narė. „Knygą galima pasiimti kada tik nori, o per televiziją rodomas geras filmas nelauks“, – sako pašnekovė. Apskritai ši veikli moteris skaito labai daug knygų. Beje, puikiai anglų kalbą mokanti moteris knygas skaito angliškai, nes mano, jog geriausia skaityti originalo kalba. Namie turinti nemažą biblioteką verslininkė sako, jog nelabai gali ja pasigirti, nes bemaž visos knygos – detektyvai, kriminalinės teismo bylos bei siaubo romanai. Tokia literatūra jos šeimai geriausiai tinkanti prieš miegą. Aštrių pojūčių moteris ieško ne tik knygose, bet renkasi ir panašius filmus: psichologinius, siaubo. Ji tik apgailestauja, kad per televiziją retai rodo gerus šios rūšies filmus. Turėdama laiko, veikli moteris eina į kino teatrus.


11 Knygas geriausia skaityti ta kalba, kuria jos parašytos.
12 Per televiziją visai nežiūri serialų.
13 Per televiziją mažai rodoma gerų įtempto siužeto filmų.
14 Palankiai vertina televizijos programas.
15 Ir televizija, ir knyga vienodai geras laisvalaikio leidimo būdas.
16 Savaitgaliais paprastai knygų neskaito.
17 Dabar knygas moteriai atstoja kiti pomėgiai.
18 Vakare patinka skaityti knygas apie nusikaltimus.
19 Praktinių patarimų ieško ne knygose.
20 Didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia su knyga.
3. Skaitydami straipsnį raskite, kur turėtų būti sakiniai A-L. Vienas sakinys yra ne iš šio teksto.

Savaitės milijonieriams reikia artimųjų supratimo

Nuo penkių ryto tvarte aplink gyvulius tūpčiojantys Regina ir jos sutuoktinis Bronius garsiai svarstė, kaip išleis milijoną litų. Nuosavo namo jiems nereikia. 0  Gal nusipirks naują televizorių, nes senasis veikia tik patrankytas. Pravers ir nauja mašina. Likusius pinigus padalys vaikams.

Taip besvajodami sutuoktiniai beveik pamiršo, jog to išsvajoto milijono dar neturi, bet tikisi išlošti. Pačioje sostinėje pirktas „Teleloto“ bilietas juk turi būti laimingas.

21  Psichologai pasakytų, kad šalia alkoholizmo plinta ir kita priklausomybė – lošimas. Psichologai įsitikinę, kad lošėjai dažniausiai lošia ne dėl pinigų. Remiantis šiuolaikine priklausomybių samprata, azartinių lošimų priklausomybė yra tokia pati kaip ir alkoholio, interneto, pirkimo ir panašių dalykų. 22 .

„Priklausomybė – liguistas meilės ir pasitikėjimo santykis su objektu ar įvykiu. Jos formavimasis labai priklauso nuo to, kokie asmens socialiniai ryšiai. Jei jo nesupranta, neparemia šeima, draugai, aplinkiniai, jei bendravimas nesuteikia jam malonumo, didelė tikimybė, kad atsiras priklausomi santykiai. O priklausomas žmogus atsisako natūraliai tenkinti emocinius poreikius“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos katedros docentė Audra Kairytė. 23 .

Loterijos bilietus perka ne tik minėti Pasvalio rajone esančio kaimo senbuviai. Perka beveik visas kaimas. Net sekmadienio mišias daug kas dėl to praleidžia. Mat kunigas pamokslauja būtent tuo metu, kai per televizorių rodo „Aukso puodą“. Baiminasi, kad jei pats nesužinos laimėjęs milijoną, pavydūs kaimynai gali ir nepasakyti. 24 

Tai nereiškia, kad kaimiečiai materialėja. Psichologai tvirtina, kad kaimo žmonės vienišėja. Kaimiečiai jaučiasi nereikalingi. nei valdžiai, nei savo vaikams. 25  Bažnyčia jau ne visiems padeda užpildyti atsivėrusią tuštumą.

Loterijos bilietus perka ir savo sėkme tiki ne tik juodadarbiai. Lošia ir patys loterijos įmonių darbuotojai. Vienos įmonės direktoriaus pavaduotojas taip pat sako kartkartėmis nusiperkantis „Teleloto“ bilietėlių. Prisipažįsta, kad galėtų azartiškiau įsitraukti į lošimą, bet jei išloštų, kaip reikėtų pasiaiškinti visuomenei. 26 

Loterijos įmonių darbuotojų manymu, loterijose laimę dažniausiai bando optimistai. O kad tokių optimistų daugėja, rodo ir padidėjusi loterijų įmonių apyvarta. Loterijų rinka atsigauna. 27 

Psichologai sako, jog žmonės lošia siekdami patirti malonumą, kitų stiprių jausmų. „Žmonių tarpusavio santykiai neturi tokios tvirtos malonumo garantijos. Draugai, mylimasis ar mylimoji, šeimos nariai gali nuvilti, įskaudinti. 28  “, – sako Audra Kairytė.

Tačiau psichologai, gydytojai netrykšta optimizmu. Pasak jų, auga ne lošėjų, o loterijų organizatorių optimizmas. „Netikiu, kad tie, kurie pralošė, nepatyrė kad ir nedidelės nevilties“, – sako gydytojas psichiatras Motiejus Kanauka. Taigi čia joks optimizmas, kad žmonės nuolat perka bilietus. 29  Tačiau iliuzijai subliuškus nusivylimas neišvengiamas. Iki depresijos tada jau visai netoli.

Vis dėlto specialistai sutinka, kad iliuzijų reikia. Pačiam gydytojui kai kurie pažįstami pasidžiaugia, kas nusipirkę loterijos bilietą jie bent savaitę jaučiasi lyg milijonieriai. Bet jei pralošia didelę sumą – kamuoja depresija.

Blogiausia, kad ir išlošęs žmogus nepasijunta laimingas. Vienai keturiasdešimtmečių porai pasisekė ir iš loterijos įmonės grįžo su televizoriumi. 30  „Penkerius metus be pertraukos žaidėme ir tik televizorių laimėjome. Kvaili esame, todėl ir žaidžiame.“ Ši kauniečių šeima, kaip ir sutuoktiniai iš Pasvalio rajono, tikėjosi milijono.