Metodinė diena etninės kultūros ir etninę kultūrą į ugdymo procesą integruojantiems įvairių dalykų mokytojams

2013 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre vyko metodinė diena etninės kultūros ir etninę kultūrą į ugdymo procesą integruojantiems įvairių dalykų mokytojams, kurios tikslas buvo pasirengti dirbti pagal naujas Etninės kultūros bendrąsias programas. Metodinėje dienoje, organizuotoje Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Ugdymo plėtotės centro, dalyvavo 62 formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogai, savivaldybių metodinių būrelių pirmininkai, etninės kultūros puoselėtojai, Lietuvos nacionalinio muziejaus, leidyklos „Šviesa“ atstovai. Metodinės dienos dalyviai renginį pradėjo dr. Meilės Lukšienės citatomis, jos keltomis Tautinės mokyklos įtvirtinimo, etninės kultūros puoselėjimo idėjomis.

Renginio pradžioje dalyviai aptarė, kaip sekasi įgyvendinti Etninės kultūros ugdymo bendrąsias programas. Dalyviai grupėse dalinosi patirtimi ir pristatė mokyklų bendruomenės įtraukimo į etninės kultūros ugdymą pavyzdžius:

Vilniaus Senvagės gimnazija daugiau nei du dešimtmečius puoselėja etninės kultūros tradicijas. Rūta Čėsnienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, teatro vyresnioji mokytoja, pristatė tradicinius gimnazijos renginius, veiklą. Mokykloje yra įkurtas etnokultūros kabinetas – muziejus. Kasmet pavasarį rengiama tradicinė misterija „Senvagės žiedai“, kurios tikslas atviros pamokos, kuriose rodoma, kaip integruojama etninė kultūra į visus mokomuosius dalykus. Vykdomas projektas „Iš močiučių skrynios“, apjungiantis visą mokyklos bendruomenę ir etc..

Vilniaus rajono mokyklų patirtis – „Vilniaus jovarai“, kuri tapo tarptautine švente. Tai labai motyvuoja mokinius dalyvauti šventėse, kas ypač aktualu mokytojams, dirbantiems daugiakultūrinėje aplinkoje.

Kaišiadorių Vaclovo Giržado gimnazijai labai pasiteisina etninės kultūros integravimas į visus mokomuosius dalykus, taip pat dirbama moduliais: lietuvių kalbos ir etninės kultūros, muzikos ir liaudies šokio ir panGimnazija rengia netradicinę rugsėjo pirmosios šventę penktoms–aštuntoms klasėms: šventė vyksta kieme su vaišių stalais, tėvai linksminasi kartu su vaikais, šventei vadovauja Dėdė Rudenėlis, pristatoma paroda iš įvairių gėrybių. Penktokai šoka lietuvių liaudies šokį „Malūnėlį“, šeštokai – „Pliauškutį“, septintokai – „Grečinikę“, visi žaidžia lietuvių liaudies žaidimus, kurie suburia renginio dalyvius.

Savivaldybių etninės kultūros metodinių būrelių pirmininkai atkreipė dėmesį į tai, kad svarbi įvairių dalykų mokytojų, etninę kultūrą integruojančių į ugdymo procesą, metodinė veikla – rengiamos atviros pamokos, seminarai, mokytojai dalijasi gerąja patirtimi, leidžiamos kraštotyrinės medžiagos knygelės, rengiamos kraštotyrinės dienos, stovyklos „Kitatautis“. Mokytojai naudojasi Ugdymo plėtotės centro svetainėje pateiktomis etninės kultūros ugdymo rekomendacijomis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams.

Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos indėlis etninės kultūros ugdymui neįkainojamas. Mokykla jau du dešimtmečius kryptingai puoselėja etninę kultūrą, konsultuoja mokytojus, mokyklų vadovus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, būsimuosius etninės kultūros pedagogus. Visa mokyklos bendruomenė aktyviai dirba. Mokyklos etninės kultūros mokytojų iniciatyva sukurta etninės kultūros ugdymo programa. Mokyklos veiklos pagrindu įkurtas Kauno miesto etninės kultūros mokytojų metodinis būrelis, kurio pirmininkė yra mokyklos direktoriaus pavaduotoja, etninės kultūros metodinių rekomendacijų bendraautorė, mokytoja ekspertė Gražina Kepežinskienė.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje devintų–dvyliktų klasių mokiniai puoselėja liaudies šokio tradiciją. Kiekvienais metais šokio mokytoja su mokiniais, bendradarbiaudami su kitais gimnazijos pedagogais, pristato rezultatą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.

Šiaulių rajono Raudėnų mokyklos mokytoja ekspertė Jovita Lubienė etninės kultūros ugdymo patirtį perkėlė į Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas. Etninės kultūros bendrųjų programų bendraautorė pagrindė, kad „Visas gyvenimas, visa veikla etninės kultūros bendrosiose programose nuo sausio pirmos dienos iki gruodžio trisdešimt pirmos dienos yra praktiškai įgyvendinama.“

Kai kurios mokyklos turi etnografinį ansamblį, bet yra ir tokių, kurios etninės kultūros srities nepuoselėja. Vis dėlto, pavyzdžiui, kai kurios lietuvių kalbos mokytojos rengia vakarones devintų–dvyliktų klasių mokiniams, siūlo ir kitų dalykų mokytojams pamokyti lietuvių liaudies žaidimų ir šokių.

Aktorė, teatro mokytoja ekspertė Janina Matekonytė-Antanėlienė aktyviems Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniams, kurie savo iniciatyva dalyvavo Europos sąjungos projekte „Aktyvus jaunimas“, padėjo paruošti projektą „Dainuok ir nepamiršk“ ir su jais sukūrė muzikinį folkloro spektaklį „Eglė žalčių karalienė“. Spektaklyje aktorė panaudojo senovines lietuvių liaudies dainas, sutartines, integravo vestuvių, Joninių papročių fragmentus, kūrybiškai įpynė nuometo užrišimą. Šis spektaklis pelnė įvairių festivalių apdovanojimus. Aktorė buvo nominuota Kazimieros Kymantaitės vardo premijai už lietuvių dramaturgijos puoselėjimą.

Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos mokytoja, Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejaus etnologė-muziejininkė Rima Sasnauskaitė pamokas veda netradicinėje aplinkoje, integruodama liaudies kūrybą. Kiekvienais metais „Chorų karuose“ atliekamos liaudies dainos. Visa bendruomenė labai stengiasi. Tradiciniu renginiu paminima Vasario šešioliktoji. 2013 m. spalio mėn. gimnazijoje rengiama visus Lietuvos regionus įprasminanti teatralizuota literatūrinė kompozicija, bus skaitoma tarmiškai, sekamos pasakos visomis tarmėmis, deklamuojamos eilės visomis tarmėmis ir etc.

Vilniaus suaugusiųjų „Židinio“ gimnazija jau daugiau nei dešimt metų kryptingai ugdo etninę kultūrą. Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos bendraautorė, suaugusiųjų gimnazijos ir Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Loreta Lichtarovičienė daug sumanymų su mokiniais realizuoja Etninės veiklos klube.

Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos mokytojai ekspertei Irenai Staknienei didelį įspūdį paliko rugsėjo pirmosios minėjimas Hamburge (Vokietijoje). Visa mokyklos bendruomenė lauke prie stalų muzikavo (dainavo, grojo, šoko, žaidė tautinius žaidimus) su tautiniais drabužiais. Tai – maloni siekiamybė Lietuvoje.

Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio metodininkė Daiva Briedienė pranešime pristatė Ugdymo plėtotės centro metodinės pagalbos ir bendradarbiavimo galimybes Etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimui.

Metodinės dienos lektorės Daiva Briedienė ir Irena Staknienė kartu su renginio dalyviais aptarė etnokultūrinio ugdymo naujoves, teikiamą metodinę pagalbą įgyvendinant Etninės kultūros bendrąsias programas. Mokytojai dirbo kūrybinėse laboratorijose „Ugdymo proceso planavimas: etninės kultūros ilgalaikio plano sudarymas ir integravimo į kitų mokomųjų dalykų ugdymo turinį planų pavyzdžių kūrimo pratybos“, „Etninės kultūros integravimo į mokomąjį dalyką pamokų, jų epizodų pavyzdžių aptarimas. Pamokų scenarijų kūrimo pratybos“. Daiva Briedienė ir Irena Staknienė metodinę dieną etninės kultūros ir etninę kultūrą į ugdymo procesą integruojantiems įvairių dalykų mokytojams organizavo patirtinio mokymo ir mokymosi principu. Metodinės dienos dalyviai pasirengė ilgalaikių, etninės kultūros integravimo į kitus dalykus planų pavyzdžių, etninės kultūros pamokų, jų epizodų pavyzdžių, aptarė ir numatė etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties sklaidos galimybes, metodinės veiklos gaires.

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už išsakytas mintis, pastebėjimus, pasiūlymus.

Metodinės dienos vaizdo įrašas

Ugdymo plėtotės centro projekto „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas
taikant šiuolaikines priemones“ sukurta medžiaga – 60 vaizdo įrašų serija „Lietuvių etninė kultūra.

Metodinės dienos nuotraukos

Daiva Briedienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio metodininkė,
Alė Vilutienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyriaus metodininkė,
Jūratė Radzevičiūtė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Neformaliojo vaikų švietimo mokytojų kompetencijų skyriaus metodininkė.
Informuojame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centro veiklas vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Ši interneto svetainė toliau nebus atnaujinama, tačiau visa informacija išliks aktyvi ir prieinama tol, kol bus perkelta į Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainę www.nsa.smm.lt.