Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinė medžiaga

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planavimas

Įvadas

Nuo 2007 m. decentralizavus ikimokyklinio ugdymo turinį, mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, rengia ir vykdo ikimokyklinio ugdymo turinio programas, parengtas pagal konkrečios bendruomenės vaikų poreikius ir tėvų lūkesčius, pagal regiono ir ugdymo įstaigos savitumą, tradicijas, poreikius ar steigėjo galimybes. Rengiant konkrečios įstaigos programą, išryškėjo ikimokyklinio ugdymo turinio programų įvairovė, ugdymo praktika tapo įvairesnė, turtingesnė ir labiau tenkinanti skirtingus vaikų poreikius, o pedagogai įgijo galimybę patys rinktis, modeliuoti ir tobulinti ugdymo turinį. Taip pat vis dažniau imta diskutuoti dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planavimo galimybių. Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo formos, pateiktos Ikimokyklinės ir Priešmokyklinės grupių dienynuose, kai kurioms ugdymo įstaigoms (kai ugdymo programos turinys modeliuotas orientuojantis į problematiką, į vaiko veiksenas ar pan.) vis dažniau tapdavo ne pagalba siekiant geresnės ugdymo kokybės, o trukdžiu.

Nuo 2012–2013 mokslo metų Ikimokyklinės grupės ir Priešmokyklinės grupės dienynuose (toliau – Dienynas) nelieka ugdymo turiniui planuoti skirtų dalių. Dienynai bus skirti tik informacijai apie grupę lankančius vaikus fiksuoti ir jų lankomumui žymėti.

Tai nereiškia, kad bus atsisakyta planavimo. Planavimas ir toliau lieka svarbi, integrali ugdymo turinio dalis, kuri skatina geriau pažinti ugdytinius, numatyti realius ugdymosi tikslus ir uždavinius, apgalvoti ugdymo metodus, numatyti perspektyvą siekiant ugdymo kokybės, tačiau kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, turės susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje mokykloje – kokiam laikotarpiui bus skirti ilgalaikiai (pusmečiui, metams ar kt.), kokiam – trumpalaikiai (savaitės, kelių savaičių, mėnesio) planai, kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t.

Ugdymo plėtotės centro metodininkai parengė keletą ilgalaikių ir trumpalaikių planų pavyzdžių. Kviečiame su jais susipažinti. Tikimės, kad pateikti pavyzdžiai padės lengviau pasirinkti tinkamiausias ugdymo turinio planavimo formas ir laikotarpius konkrečioje įstaigoje. Šalia pateiktų planų pavyzdžių pateikiamos ir tuščios ilgalaikių ir trumpalaikių planų formos, kurias, jeigu jos bus tinkamos konkrečios įstaigos ugdymo turinio programai planuoti, pedagogai galės tiesiog atsispausdinti.

Planavimo pavyzdžiai

1 pavyzdys parengtas pagal pedagogams jau įprastą planavimo modelį, kuris buvo pateiktas Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio grupių dienynuose. Jeigu jis tinkamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turiniui planuoti, pedagogai juo gali naudotis toliau:
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 1 pavyzdžio forma
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 1 pavyzdys

2 pavyzdyje išplėtotas projektinės veiklos turinys:
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 2 pavyzdžio forma
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 2 pavyzdys

3 pavyzdyje atskleistos vaikų veiklos plėtojant tam tikras temas/problemas:
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 3 pavyzdžio forma
Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo 3 pavyzdys

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas

Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams (mokytojo knyga)

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų valstybinės kalbos ugdymas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymo (si) pavyzdžiai

Ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymo (si) pavyzdžiai

Įvadas

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus, individualias galimybes, plėtojami kiekvieno vaiko gebėjimai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas mokosi žaisdamas, spontaniškai tyrinėdamas, veikdamas savarankiškai ir vaikų grupėje. Svarbu, kad veikla būtų tikslinga, tada vaikas geriau suvoks ugdymosi prasmingumą. Kryptingai, tikslingai organizuojant ugdymą vaikas išsiugdo būtinus gebėjimus, užtikrinančius gerą savijautą, sėkmingą veiklą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Esminių nuostatų ir gebėjimų ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ypač svarbus tuo, kad vaikystėje įgyjami gebėjimų pradmenys, darantys įtaką tolesniam vaiko ugdymui(si):

  • sprendžiant įvairias problemas;
  • priimant sprendimus;
  • bendraujant, bendradarbiaujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais;
  • išreiškiant save įvairiose srityse;
  • pažįstant ir tyrinėjant supančią aplinką.

Plėtojant vaiko vertybines nuostatas ir ugdantis gebėjimus įgyjama įvairios patirties, kurią galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ugdymo (si) pavyzdžiai skirti esminėms nuostatoms ir gebėjimams ugdyti. Pateikiamos užduotys / veiklos parodo, kaip, atsižvelgus į esamą situaciją ir vaikų pasiekimus, organizuoti tikslingą veiklą integraliai ugdant įvairių sričių gebėjimus.

2013 m.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo gebėjimų ugdymo(si) pavyzdys, 2–3 m. vaikams

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo (si) pavyzdys, 3–4 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės raiškos gebėjimų ugdymo(si) pavyzdys, 3–4 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 3–4 m vaikams

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 4–5 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 4–5 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 4–5 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo gebėjimų ugdymo (si) 1 pavyzdys, 4–5 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės raiškos gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 4–5 m vaikams

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo gebėjimų ugdymo (si) pavyzdys, 5–6 m. vaikams
Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės raiškos gebėjimų ugdymo(si) pavyzdys, 5–6 m. vaikams

Priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymo (si) pavyzdžiai

Įvadas

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus, individualias galimybes, plėtojami kiekvieno vaiko gebėjimai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas mokosi žaisdamas, spontaniškai tyrinėdamas, veikdamas savarankiškai ir vaikų grupėje. Svarbu, kad veikla būtų tikslinga, tada vaikas geriau suvoks ugdymosi prasmingumą. Kryptingai, tikslingai organizuojant ugdymą vaikas išsiugdo būtinus gebėjimus, užtikrinančius gerą savijautą, sėkmingą veiklą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Esminių nuostatų ir gebėjimų ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ypač svarbus tuo, kad vaikystėje įgyjami gebėjimų pradmenys, darantys įtaką tolesniam vaiko ugdymui(si):

  • sprendžiant įvairias problemas;
  • priimant sprendimus;
  • bendraujant, bendradarbiaujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais;
  • išreiškiant save įvairiose srityse;
  • pažįstant ir tyrinėjant supančią aplinką.

Plėtojant vaiko vertybines nuostatas ir ugdantis gebėjimus įgyjama įvairios patirties, kurią galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ugdymo (si) pavyzdžiai skirti esminėms nuostatoms ir gebėjimams ugdyti. Pateikiamos užduotys / veiklos parodo, kaip, atsižvelgus į esamą situaciją ir vaikų pasiekimus, organizuoti tikslingą veiklą integraliai ugdant įvairių sričių gebėjimus.

2013 m.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetencijos ugdymo (si) pavyzdys
Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo (si) pavyzdys
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo (si) pavyzdys