Neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo tyrimai ir metodika
Lietuvos mokslininkai įvairiais aspektais (socializacijos kontekste, analizuojant neformaliojo ugdymo formas ir būdus ir kt.) yra tyrę neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą. Tačiau daugiausia mokslo darbų yra skirta konkrečios neformaliojo ugdymo srities (muzikos, sporto, dailės ir kt.) išsamiai analizei.
Nuo 2000 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva yra atlikta nemaža tyrimų, atskleidžiančių įvairius neformaliojo vaikų švietimo aspektus: jo sąnaudų ir prieinamumo, popamokinės veiklos veiksmingumo, jaunimo dalyvavimo visuomeninių organizacijų ir savivaldos veiklose ir kt.
Švietimo ir mokslo ministerija leidžia straipsnių seriją „Švietimo problemos analizė“, skirtą politikams, savivaldybių švietimo skyrių specialistams ir plačiajai visuomenei. 2012 m. gruodžio mėn. leidinys skirtas neformaliojo ugdymo aktualijoms. Jame aptariami šie klausimai:
- Neformalusis vaikų švietimas Europos kontekste.
- Neformaliojo vaikų švietimo samprata Lietuvoje.
- Ką rodo Lietuvos statistika?
- Neformalusis ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose: ką rodo mokyklų veiklos išorės vertinimo rezultatai?
- Ką rodo tyrimų rezultatai?
- Neformaliojo vaikų švietimo finansavimo naujovės.
„Neformaliojo ugdymo aktualijos“. „Švietimo problemos analizė“, ŠMM, 2012.
Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkės Giedrė Kvieskienė ir Ona Petronienė atliko neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo tyrimą ir 2007 m. paskelbė straipsnį. Jame nagrinėjamos neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo problemos, atskleidžiamas savivaldybių švietimo skyrių specialistų ir mokyklų administracijų požiūris į galimybę didinti neformaliojo švietimo prieinamumą reformuojant šios srities finansavimą, įvedant neformaliojo vaikų švietimo krepšelį bei taikant „pinigai paskui vaiką“ principą.
Šiaulių universiteto magistrantė Giedrė Juškienė parengė magistro darbą „Neformaliojo ugdymo kokybės suvoktis ir vertinimas (atvejo analizė)“. Darbe analizuojama švietimo kokybės raiška neformaliojo ugdymo kontekste, nagrinėjamas vienos gimnazijos atvejis, aptariamos kokybės vertinimo metodikos ir praktikos.
2008
metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu
Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto
tyrėjų grupė atliko tyrimą, kurio tikslas buvo remiantis
Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose
apibrėžtu neformaliojo vaikų švietimo tikslingumu bei bendruoju
socialinio dalyvavimo konceptu nustatyti mokinių dalyvavimo
neformaliojo vaikų švietimo sistemoje tendencijas, atskleisti
neformaliojo vaikų švietimo dalyvių informuotumą ir interesus,
neformaliojo vaikų švietimo tikslų bei formaliojo ir neformaliojo
vaikų švietimo santykio vertinimą. Šio tyrimu pagrindu buvo
parengta mokslo studija:
„Neformalusis
švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“.
Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų magistrantė Irena Daubarienė parengė magistro darbą „Neformaliojo vaikų švietimo politikos įgyvendinimas: Telšių rajono savivaldybės atvejis“, kuris 2011 m. buvo apdovanotas „Jaunimo stipendija“, įsteigta Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos. Darbe identifikuojamos neformaliojo vaikų švietimo problemos, su kuriomis susiduriama tiek šalies mastu, tiek Telšių rajono savivaldybėje, siūlomos rekomendacijos, kurios galėtų pasitarnauti tobulinant neformaliojo vaikų švietimo veiklos efektyvumą ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Pagrindinė magistro darbe nagrinėjama problema – nepakankamas neformaliojo vaikų švietimo teisinis reglamentavimas ir tarpinstitucinės sąveikos stoka, trukdantys sudaryti palankias sąlygas ir galimybes visiems vaikams (ypač silpnesnės motyvacijos) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veiklose.
Aiškinantis, kaip būtų geriausia spręsti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo klausimus, UPC Veiklos analizės ir kokybės užtikrinimo skyriaus metodininkas dr. Albinas Kalvaitis 2012 m. pavasarį atliko neformaliojo švietimo ekspertų apklausą (N=13), o vasarą apklausė savivaldybių administracijose dirbančius jaunimo reikalų koordinatorius (N=56) ir administracijų švietimo padaliniuose dirbančius specialistus, atsakingus už neformalųjį ugdymą (N=58). Apklausų duomenys buvo renkami rengiantis neformaliojo švietimo teikėjų tyrimui, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip su mokyklinio amžiaus jaunimu dirbantys praktikai suvokia galimybę įvertinti ir pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas ir kokios tam sąlygos sudarytos Lietuvos savivaldybėse. Apibendrinti ekspertų ir savivaldybių darbuotojų apklausos rezultatai buvo pristatyti LR Seime vykusioje konferencijoje „Ar aš pažįstu jauną žmogų“.
Europos jaunimo forumas (YFJ) inicijavo reprezentatyvų visą Europos Sąjungą apimantį tyrimą „Jaunimo organizacijų teikiamo neformaliojo ugdymo poveikis jaunimo įsidarbinimui“, kurį atliko Bath universitetas su kartu su konsultacine įmone GHK (Didžioji Britanija). Tyrimas nagrinėja, kokias kompetencijas ugdo jaunimo organizacijos ir kokių labiausiai pageidaujama darbo rinkoje. Nustatyta, kad 5 iš 6 darbdavių labiausiai pageidaujamų kompetencijų ugdomos jaunimo organizacijose. Tyrimas taip pat įrodo, kad jaunimo organizacijose aktyviai dalyvaujantys jaunuoliai yra geriau išsiugdę darbdaviams reikalingas kompetencijas lyginant su mažiau ar visai nedalyvavusiais. Tyrimas pagrindžia jaunimo organizacijų teikiamo neformaliojo ugdymo indėlio naudą į darbo rinką įsilieti siekiantiems jaunuoliams. Tyrimo ataskaita parengta anglų kalba.
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, administruojanti Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“, išleido leidinį „Mokykis kitaip“. Jame pateikti Lietuvos mokyklų įgyvendintų projektų pavyzdžiai, mokyklų mokinių ir darbuotojų mintys apie dalyvavimą ES programos „Veiklus jaunimas“ projektuose bei metodiniais patarimai, kaip neformaliojo ugdymo principais grįsti projektai gali prisidėti prie kūrybiškumo, tolerancijos, lyderystės, pilietiškumo, verslumo, istorijos, geografijos, užsienio kalbų, sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje.