Tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ medžiaga

Konferencija vyko Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. birželio 6 d.

Konferenciją organizavo Ugdymo plėtotės centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Vilniaus universitetas. Renginyje dalyvavo 280 žmonių.

Lektoriai ir pranešimų santraukos

Sveikinimo žodis
Audronė Pitrėnienė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė

IKT plėtros Lietuvos mokyklose prioritetai
Dainius Numgaudis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris

Plenarinio posėdžio pranešimai

Švietimo informacinių technologijų centro IKT projektai

Dr. Vaino Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų centro direktorius

Švietimo informacinių technologijų centro IKT projektai
Vaino Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų centro direktorius

Ugdymo plėtotės centro IKT projektai

Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius

Ugdymo plėtotės centro IKT projektai
Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius

Ekspertų diskusija

Informatika mokykloje: ko ir kaip mokyti?

Diskusijoje dalyvauja tarptautinio informatikos konkurso „Bebras“ seminaro dalyviai:
prof. Valentina Dagienė, moderatorė, Vilniaus universitetas (Lietuva),
prof. Andrej Brodnik, Liublianos universitetas (Slovėnija),

prof. Gerald Futschek, Vienos technologijos universitetas (Austrija),

Sarah Hobson, tyrimų centras „NICTA“ (Australija),

dr. Sue Sentance, švietimo centras „Computing At School“, Londonas (Jungtinė Karalystė),

prof. Maciej Sysło, Vroclavo universitetas (Lenkija),

prof. Seiichi Tani (谷 聖一 ), Nikono universitetas, Tokijas (Japonija),

dr. Troy Vasiga, Vaterlo universitetas (Kanada),

dr. Michael Weigend, Holcenkampo-Gesamtschule mokykla, Vitenas (Vokietija).

Diskusija „Informatika mokykloje: ko ir kaip mokyti?“
Ekspertai iš Austrijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Kanados, Lenkijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos

Baigiamoji iTEC (Innovative Technologies for Engaging Classrooms) projekto konferencija (1 sekcija)

Kas yra inovatyvus iTEC mokymo(si) scenarijus?

Doc. dr. Eugenijus Kurilovas, Švietimo informacinių technologijų centro Tarptautinių tinklų skyriaus vedėjas, iTEC projekto vadovas Lietuvoje

Kas yra inovatyvus iTEC mokymo(si) scenarijus?
Doc. dr. Eugenijus Kurilovas, Švietimo informacinių technologijų centro Tarptautinių tinklų skyriaus vedėjas, iTEC projekto vadovas Lietuvoje

iTEC projekto ištekliai ir įrankiai

Virginija Birenienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokytoja, iTEC projekto technologinė koordinatorė

iTEC projekto ištekliai ir įrankiai
Virginija Birenienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokytoja, iTEC projekto technologinė koordinatorė

Švietimas skaitmeniniame amžiuje. Mokymosi veiksmingumas ugdant XXI amžiaus įgūdžius

Saulius Rudelis, Gediminas Jonauskas, Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos mokytojai

Švietimas skaitmeniniame amžiuje. Mokymosi veiksmingumas ugdant XXI amžiaus įgūdžius
Saulius Rudelis, Gediminas Jonauskas, Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos mokytojai

Klaipėdos Simono Dacho mokyklos patirtis iTEC projekte

Loreta Vaivadienė, Džiuljeta Lukoševičienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokytojos

Klaipėdos Simono Dacho mokyklos patirtis iTEC projekte
Loreta Vaivadienė, Džiuljeta Lukoševičienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokytojos

iTEC projekto išteklių ir įrankių panaudojimo galimybės pradiniame ugdyme

Rita Adomonienė, Gabijos gimnazijos mokytoja,
Inga Vekeriotienė, Vilkaviškio r. Virbalio vidurinės mokyklos mokytoja.

Ugdymo plėtotės centro IKT projektai
Rita Adomonienė, Virginija Karužienė, Inga Vekeriotienė, Gabijos gimnazijos, Vilniaus „Ryto" progimnazijos ir Vilkaviškio r. Virbalio vidurinės mokyklos mokytojos

iTEC projekto gerosios praktikos analizė ir pavyzdžiai Lietuvoje

Natalija Ignatova, Švietimo informacinių technologijų centro metodininkė,

iTEC projekto gerosios praktikos analizė ir pavyzdžiai Lietuvoje
Natalija Ignatova, Švietimo informacinių technologijų centro metodininkė

Asta Buinevičiūtė, iTEC projekto pedagoginė koordinatorė,
Alvida Lozdienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė.

iTEC projekto gerosios praktikos analizė ir pavyzdžiai Lietuvoje
Alvida Lozdienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė

2 sekcija

Sekcijos pirmininkė Edita Sederevičiūtė

Pristatytas 2013–2015 m. vykdomas projektas "Kūrybiškų klasių laboratorija“ (angl. „Creative Classrooms Lab“, CCL) apie planšetinių kompiuterių naudojimą ugdyme. Projektą koordinuoja „European Schoolnet“ ir ITC. Pasidalyta planšetinių kompiuterių taikymo ugdyme Šiaulių Didždvario gimnazijoje gerąja patirtimi. Pristatyti mokymo(-si) veiklų pavyzdžiai, mokymo(-si) metodai, kuriuose planšetiniai kompiuteriai naudojami mokinių bendradarbiavimui, personalizavimui bei aktyviam mokymui(-si). Pateikti mokinių atsiliepimai bei mokytojų įžvalgos, kas neramina ir kas džiugina, koks poveikis mokymo(-si) rezultatams, naudojant planšetinius kompiuterius ugdymo procese.

Kompetencijų ugdymo metodinėje svetainėje glaustai pristatyti šiuolaikinio mokymo ir mokymosi aspektai, pateikta rašytinių ir filmuotų mokymo ir mokymosi praktikos projekto mokyklose pavyzdžių: pamokų, taikomų metodų, projektų, mokinių darbų, mokyklos vadovų pasisakymų apie tai, kaip mokyklose ugdomos mokinių kompetencijos. Svetainėje mokytojai taip pat gali rasti įvairių mokymuisi pamokoje skirtų grafinių tvarkyklių, mokymosi mokytis vertinimo ir įsivertinimo įrankius. Svetainė gali būti naudinga mokytojams ir mokyklų vadovams, ieškantiems būdų, kaip savo mokyklose ir pamokose sukurti produktyvią mokymosi aplinką.

Išvados ir įžvalgos:

  1. Technologijos padeda tapti stebukladariais.
  2. Planšetinių kompiuterių naudojimas principu 1:1 labiausiai tinka ugdymui personalizuoti ir individualizuoti.
  3. Planšetiniai kompiuteriai – įkvepianti idėja abiems: mokiniui ir mokytojui.
  4. Mokymasis vienas iš kito ir kartu yra tvariausias ryšys.
  5. Informacinės technologijos keičia požiūrį į ugdymą, leidžia įsitraukti ir pasinerti. Tai ir iššūkis, ir galimybė.

Mokymosi turinio kūrimas naudojant planšetinius kompiuterius

Staselė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos mokytoja, „Apple“ profesinio tobulinimo konsultantė

Mokymosi turinio kūrimas naudojant planšetinius kompiuterius
Staselė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos mokytoja, „Apple“ profesinio tobulinimo konsultantė

CCL (Creativity Classroms Laboratory) projektas Lietuvoje

Daiva Bukelytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja

CCL (Creativity Classroms Laboratory) projektas Lietuvoje
Daiva Bukelytė, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja

Ugdymo plėtotės centro darbai mokyklai: metodinė svetainė „Kompetencijų ugdymas

Raimonda Jarienė, UPC projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ veiklos vedėja

Ugdymo plėtotės centro darbai mokyklai: metodinė svetainė „Kompetencijų ugdymas“
Raimonda Jarienė, Ugdymo plėtotės centro projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ veiklos vedėja

3 sekcija

Sekcijos pirmininkė prof. Valentina Dagienė

Švietimo centras „Computing at School“ (sutrumpintai CAS) gyvuoja šešerius metus, tačiau jo darbai informatikos mokymo srityje žinomi visose Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinis centro dėmesys – informatikos mokytojų rengimui. Daktarė S. Sentance trumpai papasakojo apie CAS veiklą, kaip mokomi informatikos mokytojai (beje, Anglija visai neturėjo informatikos, per porą metų sugebėjo pritraukti ir parengti mokytojų informatikai mokyti įvairaus lygio mokyklose). Didesnė seminaro dalis buvo skirta praktinėms veikloms: dalyviai mokėsi įvairių metodų, kaip geriau mokiniams pristatyti informatikos klausimus, kokios problemos sprendžiamos informatikoje ir pan. Lektorė buvo atsivežusi daug vaizdinės medžiagos, kortelių, juostelių, buvo galima spręsti informatikos, algoritmavimo uždavinius „rankomis“. Atvežė visą krūvą „Computing at School“ žurnalų, išdalino, beje, šiuos žurnalus galima atsisiųsti iš svetainės: http://computingatschool.org.uk/

Jungtinė Karalystė parengė informatikos mokymo programą. Ji startuos nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradedant nuo pradinukų (5 metų!) ir iki pat vyresniųjų klasių.

Dr. S. Sentence pasakė, kad informatika – tinkamas, tikslus mokyklinis dalykas, toks pat, kaip matematika ar chemija, ir kiekvienas vaikas turi jo mokytis nuo pradinių klasių iki mokyklos baigimo. Tai nėra nei apie kompiuterius, nei apie programavimą.

Po kavos pertraukos vykęs valandos trukmės japonų pranešimas buvo, galima sakyti, informatikos mąstymo žaidimai: buvo sprendžiamos įvairios informatikos problemos, daugiausia paimtos iš puikios svetainės „Computer Science Unplugged“. Joje yra daugybė pratimų, įvairių veiklų, rekomendacijų mokytojui, teorinės medžiagos. Japonai pristatė, kaip jie moko mokytojus naudoti šią medžiagą, kokių papildomų priemonių yra parengę. Šią medžiagą jie sieja su Lietuvoje įsteigto konkurso „Bebras“ užduotimis. Parodė žaidimo kortelių, kurios specialiai pagamintos mokykloms: joje pavaizduotas bebriukas, laikantis dvi vėliavėles – Japonijos ir Lietuvos.

Mūsų mokyklose trūksta, labai trūksta tiksliųjų mokslų patrauklesnių mokymo elementų.

Informatikos mokymas ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Jungtinėje Karalystėje

Dr. Sue Sentance, švietimo centras „Computing At School“ (Jungtinė Karalystė)

Informatikos mokymo tyrimai Japonijos pradinėse mokyklose

Prof. Takeharu Ishizuka (石塚 丈晴), Fukuoka technologijų institutas (Japonija),

prof. Seiichi Tani (谷 聖一 ), Nikono universitetas (Japonija).

4 sekcija

Sekcijos pirmininkas Linas Būtėnas

„Bebras“ Kanados mokyklose

Prof. Troy Vasiga, Vaterlo universitetas (Kanada)

Informatikos programa Australijos mokyklose

dr. Karsten Schulz, Sarah Hobson, tyrimų centras „NICTA“ (Australija)

5 sekcija

Sekcijos pirmininkas Cezary Taraškievič

Sekcijos dalyviai susipažino su Python kalba: kokie jos ypatumai, kuo skiriasi nuo kitų dažniausiai naudojamų kalbų mokant programavimo. Po esminių Python konstrukcijų bei operatorių pristatymo dalyviai galėjo patys kurti paprastas programėles pagal išdalintas užduotis. Programavimo pamokėlė buvo tik įžanga į miniatiūrinio kompiuterio Raspberry Pi valdymą. Raspberry Pi – tai kreditinės kortelės dydžio pigus kompiuteris, sukurtas edukaciniams tikslams. Jis puikiai tinka siekiant sudominti ir pratinti vaikus prie informacinių technologijų, nes vaikai savo rankomis gali „sukurti“ kompiuterį ir lengvai jį programuoti Python arba Scratch kalbomis. Per vieną, dvi pamokas įmanoma pereiti nuo programavimo pradmenų iki veikiančio prototipo. Sekcijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti temperatūros daviklio valdymo pavyzdį, patys per universalias GPIO išvestis prijungti ir valdyti šviesos diodą bei miniatiūrinę vaizdo kamerą. Užsiėmimai sekcijoje suteikė nemažai džiaugsmo, naujos patirties ir įtikino, kad Raspberry Pi yra puiki ir nebrangi priemonė kompiuterinėms technologijoms populiarinti bei įvairiems mokykliniams ar neformaliojo ugdymo projektams vykdyti.

Programavimas Python kalba su kompiuteriukais Raspberry Pi Dr. Michael Weigend, Holcenkampo-Gesamtschule mokykla (Vokietija)

6 sekcija

Sekcijos pirmininkė dr. Anita Juškevičienė

Mokslinių tyrimų projektas IGUANA („Improving School Governance using an Action Learning approach“) skirtas inovatyvioms mokykloms, kurios norėtų tobulėti, tačiau susiduria su įvairiomis kliūtimis, trukdančiomis teigiamiems pokyčiams. Šiam tikslui buvo sukurta mokymosi programa, t. y. mokymosi turinys ir priemonės, padedančios atrasti, sumažinti ar pašalinti tobulėjimui trukdančias kliūtis. Seminaro metu dalyviai išbandė šią programą, kurią sudaro dvi savęs vertinimo priemonės: „emocinis intelektas“ (EI) – gebėjimas naudingiausiu būdu (sau ir kitiems) suprasti, reikšti ir valdyti mūsų pačių emocijas bei tinkamai reaguoti bendraujant su kitais žmonėmis  ir „organizacijos inovatyvumas“ (OI) – gebėjimas suprasti ir valdyti sudėtingas situacijas, kurti, dalytis ir naudotis žiniomis bei patirtimi. Tokiu būdu buvo nustatytos tiek individualios, tiek kolektyvinės (mokyklos mastu) kompetencijos, stipriosios ir dar tobulintinos emocinio intelekto, lyderystės bei valdymo ir įvertinimo sritys. Taip pat dalyviai dalyvavo aktyvaus mokymosi veikloje, kurios metu buvo aptariamos, vertinamos pagrindinės kliūtys, trukdančios teigiamiems pokyčiams, aptarti sudaryti pokyčių planai ir gauti rezultatai.

Mokyklos emocinės ir organizacinės inteligencijos įsivertinimo įrankis (IGUANA projektas)

Camilla Child, organizacija „The Tavistock Institute“, Londonas (Jungtinė Karalystė),
prof. Valentina Dagienė, dr. Anita Juškevičienė, Vilniaus universitetas (Lietuva).

7 sekcija

Sekcijos pirmininkė Elena Sutkutė

Prof. Gerald Futschek seminaro dalyviams pabrėžė, kad svarbiausia perteikti informatikos konceptus, o programos pasirinkimas, sintaksė yra tik antraeilis dalykas. Žinoma, mokytojai visuomet ieško idealo – programos, kuri turėtų žemą slenkstį (nereikalautų sudėtingų išankstinių žinių, būtų lengvai išmokstama) ir neturėtų lubų (tai yra, kad joje nieko netrūktų, nebūtų apribojimų). Programos „Scratch“ ir „Snap!“ būtent ir yra tokios. Dėl jų ypatingai paprasto naudojimo ir aukštos programavimo galios milijonai vaikų sukūrė ir paskelbė daugybę skirtingų programų. Naudojantis „Scratch“ galima atlikti programos pakeitimus, net jei programa yra vykdoma. Tai suteikia mokiniams galimybę vaizdžiai matyti, kas pasikeitė programos vykdyme po įvestų pakeitimų.

Antroje seminaro dalyje mokytojai buvo įtraukti į aktyvų šių priemonių išbandymą. Profesorius pademonstravo, kaip naudotis programa, kartu su mokytojais išbandė įvairias jos galimybes. Mokytojai turėjo progą pasijausti mokiniais ir, atrodo, patyrė atradimo džiaugsmą bei išbandė savo kūrybingumą.

Pastaruoju metu vis daugiau darbų atliekama kompiuteriais. Tačiau ar žinome, kad jie vis dėlto labai riboti? Profesoriaus Andej Brodink nuomone, mokytojas turi supažindinti mokinius su IKT ir informatikos ribotumu, tačiau kyla klausimas, kaip tai padaryti.

Sekcijos metu profesorius pristatė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursuose Slovėnijoje ir Liublijanos Vič gimnazijos 10 klasės kurse naudotą medžiagą. Tai smagios, įdomios ir įtraukiančios istorijos, kurios vienaip ar kitaip atveda prie informatikos ribotumo. Užsiėmime sprendžiant daugumai žinomą ožkos, vilko ir kopūsto gabenimo per upę užduotį buvo prieita prie erdvės (atminties kiekio) ribotumo. Vėliau, kalbant apie Hanojaus bokštų istoriją, buvo prieita ir įsitikinta skaičiavimo laiko ribotumu. Taip, atrodo, nejučia, kalbant apie paprastus dalykus, seminaro dalyviai išsiaiškino gana sudėtingą informatikos mokymo ribotumo temą.

Informatikos pagrindų mokymasis su programomis „Scratch“ ir „Snap!“

Prof. Gerald Futschek, Vienos technologijos universitetas (Austrija)

Informatikos mokymo ribotumas

Prof. Andrej Brodnik, Liublianos universitetas (Slovėnija)

8 sekcija

Sekcijos pirmininkė Eglė Jasutė

Prof. dr. Sergej Pozdniakov pristatė interaktyvų įrankį logikos temai mokyti.

Klausytojai sužinojo, kaip naudoti keletą interaktyvių įrankių, skirtų mokytis logikos temai matematikos ir informatikos pamokose. Šie įrankiai buvo tobulinami Sankt Peterburgo informacinių technologijų centre, siekiant paremti kasmetinį konkursą „Statyti-testuoti-ištirti“, kuris organizuojamas Rusijoje jau nuo 2004 metų. Šio konkurso medžiaga yra nemokamai prieinama visoms mokykloms. Tai tik keletas priemonių iš daugelio mokymui ir konkursui sukurtų priemonių.

Mokytojai buvo įtraukti į aktyvų šių priemonių išbandymą. Profesorius sudomino ir tuos mokytojus, kurie nemoko nei informatikos, nei matematikos.

Mokytojai pritarė, kad pademonstruotos ir išbandytos interaktyvios priemonės tikrai gali sudominti ir motyvuoti mokinius, yra lengvai įsisavinamos, turi įdomią sąsają, veikia bet kurioje naršyklėje. Tačiau Lietuvoje jas kurti būtų brangu.

Sekcijos metu buvo pristatytas mokslinis-praktinis projektas „Mascil“. Buvo atskleisti jo tikslai, pademonstruotos trys projekto metu kuriamos priemonės:

  • Atvira mokymosi uždavinių bazė.
  • Mokytojų seminarų rengimo priemonė Toolkit su joje esančia medžiaga.
  • Mokytojų e-mokymo priemonė Moodle sistemoje.

Mokytojai buvo supažindinti su metodika, kaip struktūrinį vadovėlio uždavinį pakeisti į tyrinėjimais grįstą bei su darbo pasauliu susietą užduotį. Mokytojai buvo sudominti ir įtraukti. Įžvelgė šio projekto reikšmę Lietuvos mokykloms, o ypač profesiniam ugdymui.

Matematika ir gamtos mokslai gyvenimui (projektas „Mascil“)

Marytė Skakauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė,
prof. Valentina Dagienė, Eglė Jasutė, Vilniaus universitetas (Lietuva).

9 sekcija

Sekcijos pirmininkė dr. Tatjana Jevsikova

Prof. Maciej Syslo iš Vroclavo universiteto (Lenkija) savo pranešime Kompiuterinis mąstymas – informatika visiems pristatė kompiuterinio mąstymo sąvoką, aptarė informatikos krizę ir informatikos mokymo programos pokyčius pasaulyje ir Lenkijoje. Kompiuterinis mąstymas buvo analizuojamas tokiais aspektais, kaip:

  • algoritminio mąstymo plėtinys,
  • būdas visus mokinius ir studentus mokyti informatikos,
  • kitų disciplinų (matematikos, fizikos, šokio ir kt.) mokymosi būdas.

Pranešėjas vaizdžiai pademonstravo, kaip sudėtingos problemos gali būti veiksmingai sprendžiamos taikant kompiuterinio mąstymo principus. Auditorija įsitraukė į įvairių matematinių, gamtos, kasdienio gyvenimo uždavinių sprendimą taikant rekursiją, redukciją, kartojimą ir kt. kompiuterinius metodus.

Dr. Hans-Werner Hein (BWINF, Vokietija) pranešime „Bebras“ – tai informatika!“ pristatė, kodėl konkurso „Bebras“ užduotys yra iš informatikos ir kaip jos reikalauja taikyti kompiuterinį mąstymą. Pranešėjas parodė, kad informatikos pagrindų žinojimas ir informatikos struktūrizuoto mąstymo taikymas naudingas kasdienio gyvenimo situacijose lygiai taip pat, kaip skaitymas, rašymas, skaičiavimas. Informatiką galima pristatyti bet kurio amžiaus žmonėms: jaunesniems – iššūkius keliančiais 3 minučių trukmės pokalbiais, vyresniems – nepamirštamomis 5 minučių paskaitomis. Informatikos ir informacinių technologijų konkursas „Bebras“ su prierašu „tai informatika“ – sėkmingas tarptautinis pavyzdys. Sekcijos dalyviai nagrinėjo įvairias „Bebro“ užduotis, sprendė jas taikydami kompiuterinį mąstymą.

Kompiuterinis mąstymas

Prof. Maciej Sysło, Vroclavo universitetas (Lenkija)

Bebras“ – tai informatika!

Dr. Hans-Werner Hein, BWINF (Vokietija)

„Bebras“ – tai informatika!
Dr. Hans-Werner Hein, BWINF (Vokietija)

10 sekcija

Sekcijos pirmininkė Virginija Navickienė

Egidijus Čeponis, projekto „EU Classroome ePortfolios“ vadovas Lietuvoje, pristatė projekto tikslus, numatytas veiklas, atliktus darbus ir artimiausias veiklas.

Virginija Navickienė, Švietimo informacinių technologijų centro metodininkė, kalbėjo apie e. portfelio taikymo galimybes ugdyme, metodiką, raidos ir parodomųjų e. portfelių rengimą, pristatė e. portfelio pavyzdžius, sukurtus „Mahara“ aplinkoje.

Vilma Milašiūnaitė, Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos psichologė, pateikė vienerių metų

e. portfelio kūrimo su „Mahara“ praktikos savo mokykloje apžvalgą.

Šarūnas Končius, „Microsoft“ technologijų ekspertas, pristatė „Microsoft Office365“ galimybes e. portfeliui kurti.

Gabrielė Stupurienė, VU Matematikos ir informatikos instituto ES finansuojamo projekto „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ ekspertė, pristatė e. portfelio kūrimo atvirojo kodo programos „Mahara“ lokalizuotą aplinką ir virtualią mokymosi aplinką „Claroline“, atkreipė dėmesį į lokalizavimo problemas.

E. portfelis – mokinio savarankiškumą, atsakomybę už savo ugdymosi rezultatus ugdantis pasiekimų raidos stebėjimo ir vertinimo įrankis.

E. portfeliui kurti galima pasirinkti įvairias aplinkas, kurios atitinka naudotojo poreikius. Projekto „EU Classroome ePortfolios“ metu dešimties Lietuvos mokyklų mokytojų komandos išbandys dvi aplinkas e. portfeliui kurti – „Mahara“ ir „Microsoft Office365“ – ir pateiks savo patirtį ir vertinimą Lietuvos mokytojams ir projekto partneriams.

E. portfelio kūrimas naudojant programą „Mahara“. „EU Classroome Portfolios“ ir kompiuterių programų lokalizavimo projektai Lietuvoje. E. portfelis pagrindiniame ugdyme: pirmieji metai. E. portfelio kūrimas naudojant „Microsoft Office365“.

Egidijus Čeponis, projekto „EU Classroome Portfolios“ vadovas Lietuvoje,

Virginija Navickienė, Švietimo informacinių technologijų centro metodininkė,

Vilma Milašiūnaitė, Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinės mokyklos psichologė,

Šarūnas Končius, „Microsoft“ technologijų ekspertas,

Gabrielė Stupurienė, Vilniaus universitetas (Lietuva).

Lokalizavimo projektas: mokymo(si) programa „Claroline“

Gabrielė Stupurienė, Vilniaus universitetas (Lietuva)

11 sekcija

Sekcijos pirmininkas Viktoras Dagys

Sekcijos klausytojai buvo supažindinti su VU Matematikos ir informatikos institute atliekamais programų lokalizavimo darbais ir lokalizuotojams reikalingų priemonių – žodynų – rengimu.

Šiemet bus baigta lietuvinti virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklė „Mahara“, buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“ ir klientų ryšių valdymo programa „Vtiger CRM“. Visos šios programos bus platinamos nemokamai.

Tai tik nedidelė visuomenei reikalingų programų dalis, todėl buvo kalbama ir apie tai, ką dar reikia toliau daryti ir kaip tuos darbus organizuoti. Kol kas nėra institucijos, kuri rūpintųsi programų lietuvinimu valstybės mastu, todėl lietuvinimo darbai vyksta epizodiškai, į rinką patenka programos, netinkamos darbui lietuviškoje aplinkoje. Dar nesuvoktas lietuvinimo darbų tęstinumo būtinumas. Į pastarąją aplinkybę atkreipė dėmesį ir sekcijos darbe dalyvavę mokytojai, sakydami, jog turėtų būti pasirūpinta ir jau lokalizuotų programų naujų versijų lietuvinimu.

Buvo kalbama apie lokalizuotojams ir kitiems kompiuterių vartotojams reikalingų kompiuterijos žodynų (enciklopedinio ir anglų–lietuvių kalbų) papildymą naujais žodžiais ir jų atnaujinimą. Pristatytas naujai rengiamas norminis kompiuterijos terminų žodynas – tai bus tiltas tarp kompiuterio ekrane matomos leksikos ir mokslinės kompiuterijos terminijos. Kitu tiltu – tarp lokalizuotojų ir lokalizuotų programų vartotojų – taps naujai rengiamas populiarių sąvokų teminis žodynėlis.

Kompiuterijos terminija, palyginus su kitomis sritimis, yra nauja ir sparčiai besivystanti, todėl buvo aptariami žodynų rengimo bendrieji teoriniai ir praktiniai klausimai.

Sekcijos klausytojai dalyvavo tą pačią dieną Seime vykusios Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) 4-osios konferencijos 4-oje artelėje – diskusijoje, skirtoje ryšių ir kompiuterijos terminijos problemoms. Išsakėme nuomonę dėl termino informacinės ir komunikacinės technologijos, jo santykio su terminu informacijos ir ryšių technologijos (pastarasis daugiau vartojamas inžinerines ryšių technologijas aprašančiuose standartuose).

Kompiuterių programų lokalizavimas: kompiuterijos terminija ir žodynai

Viktoras Dagys, Vilniaus universitetas (Lietuva)
dr. Gintautas Grigas, Vilniaus universitetas (Lietuva)
prof. Antanas Smetona, Vilniaus universitetas (Lietuva)

Kompiuterių programų lokalizavimas: kompiuterijos terminija ir žodynai

Dr. Tatjana Jevsikova, prof. Valentina Dagienė, Vilniaus universitetas (Lietuva)

 

 
Informacija atnaujinta 2014-06-25 14:58:05
Informuojame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centro veiklas vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Ši interneto svetainė toliau nebus atnaujinama, tačiau visa informacija išliks aktyvi ir prieinama tol, kol bus perkelta į Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainę www.nsa.smm.lt.