Britų tarybos vykdomi projektai

Britų taryba kartu su partneriais (asociacija „Kūrybinės jungtys“, VšĮ „Meno avilys“, NVO „Avilys“) ir bendradarbiaudama su Ugdymo plėtotės centru antrus metus iš eilės vykdo projektus. Šie projektai yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis. Šiais metais šių projektų įgyvendinimas prasidėjo 2017 m. rugsėjo mėnesį ir tęsis iki 2018 m. balandžio. Padėdamas vykdyti šiuos projektus, Ugdymo plėtotės centras komunikuoja su dalyvauti projekte atrinktomis mokyklomis, dalijasi aktualia informacija, renka ir sistemina jų įžvalgas.

„Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ – kartu su asociacija „Kūrybinės jungtys“

Projekto tikslas – atskleisti ir ugdyti mokinių XXI amžiaus gebėjimus, ypač kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, bendrojo ugdymo procese. Šio tikslo siekiama bendradarbiaujant mokykloms ir kūrybinių profesijų atstovams, kartu tyrinėjant ir sprendžiant konkrečios mokyklos patiriamus mokymosi iššūkius.

Pasirinktų XXI amžiaus mokinių bendrųjų gebėjimų sustiprinimas turėtų padėti jiems sklandžiau tvarkytis su šiuolaikinės, kintančios, globalios ir informacijos pripildytos visuomenės keliamais iššūkiais, visapusiškiau pasirengti ateičiai, lengviau rasti savo vietą visuomenėje, pritaikyti įgyjamas žinias, kurti konstruktyvius santykius bei rasti inovatyvius sprendimus.

Projektas „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ sėkmingai įgyvendintas praėjusiais mokslo metais 15-oje mokyklų Vilniaus, Visagino ir Klaipėdos miestuose, Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Joje dalyvavę 400 mokinių sustiprino savo XXI amžiaus gebėjimus, o dalyvavę 200 mokytojų tobulino profesinę kompetenciją kūrybiškai šiuos gebėjimus ugdyti.

Dalyviai projekto pabaigoje kaip papildomas projekto naudas išryškino pagerėjusią atmosferą mokyklos bendruomenėje, išaugusį supratimą tarp mokinių ir mokytojų, didesnį mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą, pagerėjusius santykius ir bendradarbiavimą tarp moksleivių.

Šiais metais dalyvauti projekte atrinktos taip pat penkiolika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų iš Klaipėdos, Trakų, Visagino, Šalčininkų, Švenčionių rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių.

„Ugdant XXI amžiaus mokinius, reikia nuolat ieškoti netradicinių bei patrauklių ugdymo formų, kurios įkvėptų juos mokytis, suburtų bendrai veiklai. Tikimės, kad sujungus kuriančių praktikų bei mūsų progimnazijos mokytojų įgūdžius, pavyks patobulinti ugdymo procesą ir mūsų mokiniai, dalyvavę programoje, pasidalys atrastais pilietiškumo receptais su visa progimnazijos bendruomene.(Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija)

„2016–2017 m. dalyvavome programoje ir norėtume jausti programos tęstinumą. Manome, kad programos tikslai dera su mūsų mokyklos tikslais. Perfrazuojant žymų prancūzų rašytoją A. de Saint-Exupery, tie, kas myli, žiūri ne vienas į kitą, o ta pačia kryptimi. Siekiame, kad mokykloje būtų užtikrintos saugios mokymo(si) sąlygos, leidžiančios at(si)skleisti individualiems kiekvieno mokinio gebėjimams, siekiame ugdyti aktyvią, pilietišką, tolerantišką kultūroms, besididžiuojančią savo pasiekimais asmenybę. Esame įsitikinę, kad galimybė dalyvauti programoje padės įgyvendinti šiuos kiekvienai bręstančiai asmenybei svarbius užmojus. Tai ne vienadienis kuriančio praktiko apsilankymas, tai tęstinis planuojamas darbas, darantis veiklą patrauklesnę, praplečiančią mokinio ir mokytojo galimybes. Be abejo, tikimės, kad bendradarbiavimas padės įveikti išsikeltą problemą, be to, suburs dar platesnę mokytojų komandą. Tikimės, jog padidės mokinių ir mokytojų pasitikėjimas savo jėgomis.“ (Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija)

„Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ – kartu su VšĮ „Meno avilys“

Šiuo projektu, kaip ir praėjusiais metais, siekiama ugdyti Lietuvos mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių medijų raštingumą, ypatingą dėmesį skiriant judančiam vaizdui, audiovizualinei medijai, įtraukiant mokiniams patrauklius medijų produktus (kino filmus, socialinius tinklus, kompiuterinius žaidimus, reklamas, televizijos laidas). Dalyvauti projekte šiais metais yra atrinktos penkiolika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų iš Klaipėdos, Trakų, Visagino, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių.

Projekte dalyvaujančiose mokyklose lapkričio mėnesį pradėjo vykti viešos paskaitos – susitikimai su žinomais Lietuvos medijų industrijų atstovais, kurie mokyklos bendruomenes paskatins domėtis audiovizualinių medijų raštingumu bei kritine medijų produktų analize. Viso projekto metu mokytojai dalyvaus seminaruose, ves pamokas mokiniams audiovizualinių medijų raštingumo temomis pagal parengtas metodines priemones, padės mokiniams kurti audiovizualinių medijų produktus bei juos pristatyti savo mokyklos ir vietos bendruomenėms. Mokiniai dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, pranešimuose, medijų savaitės renginiuose, taip pat bus įtraukti į projekto vertinimą.

Tikimasi, kad mokymosi procesas taps patrauklesnis mokiniui, nes bus priartintas prie kasdienės mokinių aplinkos bei pomėgių. Tai galėtų tapti vizualinės kultūros puoselėjimo pradžia. Dažno mokinio gyvenime daug vietos užima socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, ne vienas tampa reklamos auka, menkai domisi tinkamomis (skleidžiančiomis kultūrą) televizijos laidomis ar filmais. Todėl mokykla pasiruošusi ugdytis vizualinę kultūrą – ne tik vertinti ir kritikuoti, bet ir rodyti teigiamą, pozityvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą. Rezultatui pasiekti gimnazija suburs įvairių dalykų kūrybiškų, šiuolaikiškų mokytojų komandą. Bendradarbiavimas su projekto atstovais leis mokytojams naujai pažiūrėti į savo veiklą, įgyti naujų patirčių medijų raštingumo srityje. Taip pat tikimės, kad į projekto veiklą įsitrauks mokinių tėvai.“ (Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija)

„Projektas padeda mokiniams geriau suvokti karjeros galimybes, stebėti profesionalų darbą realioje gyvenimo erdvėje. Yra mokinių, kurie domisi režisieriaus ir garso operatoriaus profesija. Mokiniai iš socialiai pažeidžiamų šeimų noriai dalyvauja audiovizualinių medijų projekto veiklose, susidomi, patiria komandinio darbo entuziazmą.“ (Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija)

„Gimnazija yra apgalvojusi strategiją, kaip, pasibaigus projektui, naudotis jo rezultatais. Tie rezultatai patobulins mokinių lietuvių kalbos, anglų kalbos mokėjimo ir vartojimo įgūdžius. Mokytojai stengsis ieškoti naujų galimybių plėsti mokinių akiratį, įtraukdami vaikus iš socialinės rizikos šeimų, neaktyvius, nemotyvuotus arba turinčius didelių poreikių savo karjeros planavimui. Mokiniai turės naujų galimybių tobulinti savo dalykinės ir bendrąsias kompetencijas.“ (Visagino „Atgimimo“ gimnazija)

SOCIFACTION: socialinis verslas įvairovei ir dalyvavimui – kartu su NVO „Avilys“

Šio projekto tikslas – kurti palankią aplinką socialinio verslo sklaidai ir įsitvirtinimui regionuose, kaip pagrindines priemones naudojant ekspertų paramą naujoms iniciatyvoms, stiprinant dialogą politiniu lygmeniu, didinant koncepcijos žinomumą visuomenėje ir integruojant socialinio verslo mokymą į formaliojo švietimo sistemą. Dalyvauti projekte šiais metais yra atrinktos keturiasdešimt penkios Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ir aštuonios Lietuvos profesinės mokyklos iš skirtingų Lietuvos savivaldybių.

2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus Antakalnio gimnazijoje vyko projekto komandos susitikimas su projekte dalyvaujančiais mokyklų mokytojais, kurio metu buvo pristatyta socialinio verslo mokymų metodika bei Lietuvoje veikiantys socialiniai verslai. Susitikimo metu mokytojai teikė savo įžvalgas, į kurias atsižvelgus bus pakoreguota ir socialinio verslo mokymų metodika. 2018 m. sausio mėnesį bus pradedamas socialinio verslo mokymas 53-ose projekte dalyvaujančiose mokyklose. Ir antrais projekto metais ekonomikos mokytojai bus kviečiami dalytis įžvalgomis apie tai, kaip praktiškai seksis pritaikyti sukurtą metodiką.

„Manau, kad projekto pagalba mūsų mokiniai galės suprasti, kad gyvenimas kupinas pasirinkimų bei galimybių ir tik jie patys sprendžia, ar nori jas matyti ir priimti. Taip pat labai svarbu įgyti gebėjimą kelti aiškius tikslus, numatyti žingsnius ir sistemingai veikti savo tikslo link. Mokykla visada remia ir skatina mokytojų ir mokinių iniciatyvas ir veiklas.“ (Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla)

„Ankstesniais metais mokykloje veikė mokinių mokomosios bendrovės, kuriamos vadovaujantis „Junior Achievement“ metodika, tačiau dėl personalo kaitos šių bendrovių veikla nutrūko. Pastebėta, kad mokiniai, dalyvaujantys praktiniame verslumo ugdyme, realistiškai vertina savo gebėjimus, ugdosi interesus verslui, suvokia esminius verslo procesus, tampa aktyvesni ir iniciatyvesni. Šiuo metu mokiniai nedalyvauja verslumo ugdymo programose, dėl ko nukenčia jų bendrųjų kompetencijų ugdymas. Tikimasi, kad dalyvavimas projekte sustiprins ekonomikos dalyko ugdymo kokybę ir padės mokiniams ekonomikos žinias susieti su verslo praktika, ugdys jų verslumo gebėjimus.“ (Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla)

„Projekto metu mokiniai dalyvautų socialinės sanglaudos skatinimo veikloje. Jie skirtų daugiau dėmesio socialinei misijai, kurtų naujus socialinius ryšius ir siektų bendradarbiavimo galimybių įvairovės, ugdytųsi komunikacines kompetencijas. Mokomųjų praktikų metu pagamintus gaminius parduotų suorganizuotoje mugėje. Mokiniai sieks uždirbti pinigų tam, kad galėtų pasiekti kuo didesnį socialinį poveikį. Uždirbtus pinigus skirs Ukmergės rajono Želvos senelių namuose gyvenančių globotinų poreikiams tenkinti. Jaunimui rūpi padėti spręsti socialines problemas. Jų pagrindinė motyvacija – socialinis pokytis. Jie, kurdami socialinį verslą, ugdydamiesi kompetencijas ir žinias, galės eiti „koja kojon“ su laiku. Mokiniams socialinis verslas yra didelis iššūkis, nes norint vykdyti sėkmingą socialinį verslą, reikės įdėti papildomų pastangų ir ugdytis reikiamus įgūdžius. Jie veiks siekdami visuomenei naudingų socialinių, visuomeninių tikslų. Kurdami socialinį verslą, mokysis pagarbos, supras, kokia neįkainojama ir nemokama reklama yra komunikavimo forma „iš lūpų į lūpas“. Visi dalyviai tobulins bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, nes vadovavimas savanorystės ir bendruomenės principais grįstai partnerystei reikalaus įvairių interesų ir poreikių derinimo. Puoselės savo santykius su naudos gavėjais, remdamiesi pasitikėjimo ir orumo principais, atkreips dėmesį į specifinius tikslinės grupės poreikius. Stiprins ryšius su išoriniais partneriais. Įsitrauks į kovą su socialine atskirtimi.“ (Ukmergės technologijų ir verslo mokykla)

Rita Baškienė,
Informacinių technologijų skyriaus metodininkė
 
Informacija atnaujinta 2017-11-21 10:32:09