Kaip ugdyti svarbiausius vaikų gebėjimus?

Lietuvos mokyklose vyksta projektas „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms (2017–2018 m. m.)“. Projektą įgyvendina Britų taryba ir asociacija „Kūrybinės jungtys“, bendradarbiaudama su Ugdymo plėtotės centru. Projektas yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.

„Bendraujant su vaikais itin svarbu išlaikyti lygiavertiškumą. Pamiršti hierarchinę sistemą ir perduoti jiems atsakomybę. Mokytojai vis dar linkę prisiimti oratoriaus vaidmenį ir „medžiagos išdėstymą“ laiko savo pagrindine misija. Tačiau daugelis nustemba, kad pamokose vaikai patys gali galvoti, spręsti, tyrinėti. Tokiu būdu išmokstama galbūt lėčiau, bet giliau ir ilgam“, – įsitikinusi architektė Guoda Bardauskaitė. Jos teigimu, labai svarbus yra ir dinamikos elementas. „Pamokos įvairiose skirtingose erdvėse, galimybė susipažinti su skirtingomis vietomis, žmonėmis ir požiūriais į pasaulį. Manau, kad tai kur kas geriau paruoštų vaikus realiam, nuolat kintančiam pasauliui“, – sako vaikų lyderystę, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ugdančiame projekte dalyvaujanti architektė.

Dizainerė Birutė Bikelytė mano, kad vienas iš esminių mokymosi procesų – refleksija. „Labai svarbu refleksijos nepalikti pabaigai, o ją atlikti po kiekvieno mokymosi etapo. Būtent per refleksiją vaikai įsisavina XXI a. gebėjimų pamokas“, – sako B. Bikelytė.

„Ugdant vaikus, mano manymu, svarbiausia atkreipti dėmesį į saugios, jaukios ugdymuisi aplinkos ir psichologinio klasės klimato kūrimo procesus, kur kiekvienas vaikas yra svarbus“, – sako Inga Norkūnienė, kaniterapijos užsiėmimų sumanytoja.

Trys profesionalės kartu su dar keliolika įvairių sričių atstovų – žurnalistų, teatro režisierių, aktorių, mokslininkų – įgyvendina projektą „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“. Jis antrus metus vyksta 15 mokyklų Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino, Pabradės ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Vienas pagrindinių tikslų įgyvendinant projektą – sukurti erdvę, kurioje mokiniai tiesiogiai dalyvautų mokymosi ir tyrinėjimo procese, atsivertų bendradarbiavimui, patirtų, ką reiškia savarankiškai priimti sprendimus, ir išmoktų įvertinti padarytas klaidas.

Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė, sako, kad praėjusiais metais įgyvendintas projektas parodė, jog mokiniams neretai pritrūksta pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo įgūdžių, atsakomybės ir kritiško požiūrio į mus supančią aplinką. Tačiau pakanka pakeisti mokymo metodiką, sukurti kitokią erdvę ir mokinių kūrybiniai gebėjimai pradeda stiprėti.

„Dabar dažnai nebegalioja iš anksčiau atsineštos nuostatos, veiklos ir mokymosi modeliai – tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Jaunajai kartai reikia naujų gebėjimų priimti XXI a. iššūkius, patiems spręsti iškilusias problemas ir ugdyti asmenines savybes. Įgyvendindami šį projektą, kartu su įvairių sričių profesionalais siekiame plėsti mokymosi erdvės ribas ir padrąsinti mokyklų bendruomenes pačioms imtis iniciatyvos spręsti problemas, kurios kyla „iššūkių amžiuje“, – sako M. Laužikaitė.

Dr. Artūro Vasiliausko, Britų tarybos biuro Lietuvoje vadovo, teigimu, siekiama, kad projekte „Tyrinėjimo menas“ dalyvaujančių mokyklų atstovai tobulintų savo įgūdžius, įgytų pasitikėjimo savimi. „Šiais laikais mokiniams kaip niekad svarbu įgyti žinių, taikyti kuo įvairesnius metodus ir taip stiprinti savo kūrybinius gebėjimus. Mokykla turi būti vieta, kurioje formuojasi mokinio asmenybė ir pasaulėžiūra. Būtent todėl itin svarbus profesionalų iš išorės indėlis į mokymosi procesą, inovatyvių ugdymo metodų taikymas“, – sako A. Vasiliauskas.

Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje G. Bardauskaitė įgyvendina projektą, kuriuo siekiama ugdyti lyderystės gebėjimus. „Kartu su lietuvių kalbos mokytoja stengiamės panaudoti komunikaciją lietuvių kalba, kuri vaikams nėra gimtoji. Kai kuriems vaikams sunku ja reikšti savo mintis arba net nėra motyvacijos jos mokytis. Tad projektas Pabradės gimnazijoje tampa eksperimentų lauku, kuriame vaikai praktiškai naudoja lietuvių kalbos įgūdžius“, – pasakoja G. Bardauskaitė.

Projekto veiklas vienija bendra – knygos – tema. Kiekvienas vaikas projekto pradžioje surišo sau knygą, kurią po kiekvieno užsiėmimo pildo naujais įrašais ar koliažais. Knygose bus sudėtos įvairios temos: vaikų asmenybės bruožai, svajonės, kelionių planai, pomėgiai, įkvepiančios asmenybės.

Vaikai turi visišką laisvę puošti ir apipavidalinti savo knygas, o per baigiamąjį užsiėmimą planuojama ekskursija traukiniu į Vilnių, Martyno Mažvydo biblioteką, kur bus kuriami tų knygų viršeliai. Knygos formatas leidžia vaikams kurti savo svajonių pasaulį pasitelkus grafinę ir žodinę komunikaciją, atskleidžia skirtingas vaikų asmenybes.

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijoje po stebėjimų ir tyrinėjimo proceso buvo pasirinkta ugdyti vaikų bendradarbiavimo ir komunikavimo gebėjimus. Septintokams skirto projekto tikslas – dirbant komandomis, gilinti žinias per pamokų integraciją, smalsumo žadinimą, pasitelkus detektyvo motyvą.

Moksleiviai per istorijos, geografijos, lietuvių bei anglų kalbos pamokas tyrinėja savo gyvenamąją aplinką Klaipėdos mieste: dirba su lietuviškais tekstais, sistemina faktus, tikrina istorinius šaltinius, geografines žinias plečia asmeniškai dirbdami su miestų žemėlapiais bei sudaro savo individualius maršrutus. Pamokose naudojami žaidybiniai, motyvavimo bei refleksijų metodai, išbandomos naujų erdvių pritaikymo galimybės, mokymuisi per patirtis stiprinti į ugdymo procesą įtraukiami terapiniai šunys.

Rita Baškienė,
Informacinių technologijų skyriaus metodininkė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-02-14 09:15:53