Tęsiamos diskusijos su švietimo bendruomene kuriant ateities mokyklą

Forume „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kuriame dalyvavo beveik šimtas bendrojo ugdymo mokyklų, mokytojų asociacijų, universitetų ir švietimo politiką įgyvendinančių institucijų atstovų, buvo tęsiamos diskusijos dėl susitarimų, kokią ateities mokyklą kursime. Forumo dalyviams pristatytiugdymo turinio kaitos siekiai, aptartos užsienio šalių patirtys atnaujinant ugdymo turinį.

Kaimo vaikams pavyti Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų. ¼ Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslinio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. 2017 m. 58 proc. stebėtų pamokų vyrauja mokytojas ir tik 14 proc. pamokų mokiniai aktyviai mokosi patys. „Ką darome ne taip ir kokių veiksmų reikia imtis, kad pakeistume susiklosčiusią padėtį?“ – pristatydamas Lietuvos švietimo sistemos situaciją forumo dalyviams kėlė klausimą LR švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pirmiausia turime kritiškai pažvelgti į 2008 ir 2011 m. patvirtintų bendrųjų programų įgyvendinimą, kad, atnaujindami jas, galėtumėme kiekvienam mokiniui suteikti jo poreikius ir galimybes atitinkantį išsilavinimą.

Kodėl ugdymo procesas ne toks, koks buvo projektuojamas 2008 ir 2011 m. dokumentuose? „Tik iš dalies įgyvendinta tarpdalykinė integracija. Programų turinys ir pasiekimų reikalavimai neskatina gilesnio mokymosi. Neaiškus integruojamųjų programų įgyvendinimas. Per menkas IKT integravimas. Pasiekimų aprašymui trūksta tikslumo, duomenimis grįsto pasiekimų aprašymų ir įvairių pasiekimų lygių požymių. Vertinime per menkai orientuojamasi į individualią pažangą, per didelė orientacija į baigiamuosius egzaminus. Bendrosios programos netapo mokytojų pagrindiniu vedliu. Trūksta sinergijos tarp deklaruotos ir praktiškai įgyvendintos bendrosios programos“ – vardijo priežastis viceministras G. Kazakevičius.

Atnaujinant ugdymo turinį siekiama skatinti kiekvieno mokinio asmeninę ūgtį, aktyviai kurti ugdymo turinį kartu su mokiniu, mokymąsi grįsti mokinio ir mokytojo bei mokinių tarpusavio sąveika, skatinti su realiu gyvenimu susietą mokymąsi, stiprinti formuojamąjį vertinimą, apibendrinamajam vertinimui naudoti formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio ugdymosi pasiekimus. Tai tik dalis ugdymo turinio atnaujinimo taikinių, dėl kurių turi susitarti švietimo bendruomenė. Švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius atkreipė dėmesį, kad susitarimų procesas yra labai imlus laiko. Tačiau tai itin svarbu, tad bus siekiama susitarimų su švietimo bendruomene.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas iš Sidnėjaus universiteto (Australija) dr. Philas Lambertas, kreipdamasis į forumo dalyvius, taip pat pabrėžė, kad, atnaujinant ugdymo turinį, labai svarbu išgirsti kiek galima daugiau nuomonių ir sudaryti kaip galima daugiau galimybių pateikti savo nuomonei. „Bet nereikia pamiršti, kad kiekviena suinteresuotoji šalis atstovauja savo interesams. Susitarimai turi būti nukreipti į vaiko gerovę, ne į interesų grupių kompromisus. Ėjimas į per didelius kompromisus veda į labai mažus pasikeitimus“ – teigė dr. Philas Lambertas.

Ilgametės patirties konsultuojant nacionalinį ugdymo turinį atnaujinančių šalių atstovus turintis ekspertas dr. P. Lambertas pasidžiaugė, kad Lietuvos bendrosiose ugdymo programose daug dėmesio skiriama mokinių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai ir atsakomybei ugdyti. Bet yra ir kur pasitempti – reikėtų skirti daugiau dėmesio mūsų vaikų kūrybiškumo, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymui.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva pernelyg orientuota į žinių suteikimą, o ne į praktinį žinių pritaikymą, per menka tarpdisciplininių ryšių raiška. Jei norite aukštų mokslo pasiekimų, – tai jums sunkiai pasiekiama, nes mokyklose to stokojama. Menkas dėmesys pasitikėjimo ugdymui. Šalis be pasitikėjimo yra labai pažeidžiama“ – teigė EBPO ekspertas dr. P. Lambertas.

Lietuva nėra vienintelė, kuri šiuo metu atnaujina ugdymo turinį. Pastaraisiais metais įvairiose šalyse įvykdyti ar dar tebevykstantys ugdymo turinio pokyčiai siejami su gyvenime reikalingų kompetencijų suteikimu mokyklose. Ugdymo turinio atnaujinimas vykdomas ir kaimyninėje šalyje Latvijoje. Savo patirtį atnaujinant ugdymo turinį Latvijoje forumo dalyviams pristatė dr. Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė.

„Latvijoje diegti atnaujintą ugdymo turinį pasirengta per dvejus mokslo metus, išbandant 100 mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 2019 m. atnaujintas ugdymo turinys diegiamas priešmokykliniame ugdyme, nuo 2020 m. – 1, 3, 5, 7 ir 9 klasėse, o nuo 2021 m. – 2, 4, 6, ir 8 klasėse. Siekiama, kad jau 2021 m. kiekvienas Latvijos vaikas ir jaunuolis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą“ – pabrėžė dr. Z. Olina, renginio dalyviams pristatydama Latvijos patirtį atnaujinant ugdymo patirtį.

Politinis sprendimas atnaujinti bendrąsias programas Latvijoje buvo priimtas 2014 m., o nuo 2016 m. pradėtas įgyvendinti penkerių metų trukmės Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, skirtas Latvijos ugdymo turiniui atnaujinti. Latvijos ugdymo turiniui atnaujinti skiriama beveik 14 mln. eurų. Lietuva nuo 2018 m. gegužės mėn. ėmėsi analogiškos praktikos, ugdymo turiniui atnaujinti pasitelkdama 7,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

Kokie pagrindiniai pakeitimai įgyvendinami Latvijoje? Antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 4 klasės, o ne nuo 6, sujungiama Latvijos ir pasaulio istorijos, įvedamas naujas dalykas – drama, sujungiama sportas ir sveikata, IKT integruojama 1–3 klasėse, o kaip atskiras dalykas 4–9 klasėse, sudaroma galimybė mokiniams pasirinkti 3 dalykus, kuriuos mokysis aukščiausiu lygiu.

O kokios veiklos atnaujinant ugdymo turinį Lietuvoje numatomos artimiausiu metu? Patvirtinus ugdymo turinio atnaujinimo gaires, bus atnaujinamas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašas, patvirtinama Kaupiamojo vertinimo koncepcija. Kuriant ateities mokyklą ir toliau bus tęsiamos viešosios diskusijos su švietimo bendruomene bei tariamasi dėl bendrai sutartų pokyčių įgyvendinimo. Bendrojo ugdymo mokykloms ir jų steigėjams bus teikiama pagalba, kad jos pasirengtų įgyvendinti atnaujintas bendrąsias programas.

Iki 2019 m. rugsėjo mėn. bus parengti bendrųjų programų projektai. Jie 2019/2020 mokslo metais bus išbandomi 50-yje šalies bendrojo ugdymo mokyklų. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atnaujintos bendrosios programos bus įgyvendinamos visose Lietuvos mokyklose.

Informacinių technologijų skyrius

 

 
Informacija atnaujinta 2018-11-06 18:50:39