„Istorinis ir kultūrinis prancūzų paveldas Klaipėdos krašte“

Mokymų esmė yra supažindinti Lietuvos prancūzų kalbos mokytojus su prancūzų istoriniu ir kultūriniu materialiuoju paveldu Klaipėdos krašte, ugdant kultūrinę ir istorinę kompetencijas netradicinėje aplinkoje. Mokymų prioritetas yra ne tik sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti enciklopedines žinias, padėsiančias ugdyti mokinių kalbinius gebėjimus, bet ir skatinti pedagogus orientuotis į naujus mokymo metodus, suvokiant europinį ir pasaulinį švietimo kontekstą, nulemtą globalizacijos proceso. Mokymų turinys bus glaudžiai siejamas su ugdymo turinio tobulinimu: ugdymo integracija, visuminiu kompetencijų ugdymu ir vertinimu. Kursų metu pristatysime kokybiško frankofoninio ugdymo (QF) programą bei mokyklų jungimosi prie QF programos galimybes.
Tikėtina, kad prancūzų kalbos pedagogai dalyvavę šiuose mokymuose įsisąmonins tarpdiscipliniškumo svarbą ir taikys istorines, architektūrines, botanikos, kraštovaizdžio kūrimo ir kt. žinias prancūzų kalbos pamokose. Paskaitas skaitys lektorius iš Prancūzijos, Vilniaus universiteto lektoriai. Plačiau apie renginį ►

Birželio 20 d.

Mokytojas, norintis savo mokiniams pateikti aktualų, modernų ir patrauklų užsienio kalbos ugdymo turinį, ir pats turi būti išsiugdęs tarpkultūrinių, kalbinių bei komunikacinių kompetencijų visumą. Anot vasaros kursų lektoriaus iš Prancūzijos Jean Christophe Delbende, pasitelkę neurolingvistinio programavimo metodą, mokytojai gali patraukliai atnaujinti ir praturtinti dalyko ugdymo turinį, ugdydami kalbinius, skaitymo ir rašymo gebėjimus.

Į vasaros kursus prancūzų kalbos mokytojams Palangoje susirinko gausus būrys bendraminčių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Negalėjome praleisti galimybės, tiek daug sužinoti vienu metu: tai ir lektoriaus iš Prancūzijos Jean Christophe Delbende paskaitos, ugdymo turinio atnaujinimas, kokybiško frankofoninio ugdymo programa, edukacinės išvykos po Klaipėdą ir Neringą. Ir, žinoma, gražuolė Palanga ir Baltijos jūra.“ – taip apie savo apsisprendimą dalyvauti kursuose kalbėjo Laura Vanaga iš Rygos.

„Gaila, kad Latvijoje tokie kursai neorganizuojami – būtinai šią idėją parvešime namo.“ – kalbėjo ir kita dalyvė iš Latvijos profesorė Olga Ozolina. – „Juk tai laikas, kurį galime skirti sau kaip mokytojui tobulėti, dalytis gerąja patirtimi, keliauti, sužinoti. Domiuosi istorija, bet tai, ką sužinojau ir patyriau šiandieną atvykusi į Nidą, pranoko mano lūkesčius“.

Mokytojai kopė į Parnidžio kopą, per kopas keliavo į spėjamą 1870–1872 m. smėliakalniuose veikusią prancūzų karo belaisvių stovyklos vietą, vadinamą Mirties slėniu. Tai viena labiausiai legendomis apaugusių Kuršių nerijos vietovių. Mirties slėnis siejamas su 1870–1871 m. vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad po šio karo vokiečiai čia įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą. 

Nusileidę nuo kopų, mokytojai lankėsi Neringos gimnazijoje, apžiūrėjo mokinių darbų parodą, dalijosi įspūdžiais, diskutavo. Vakare jų laukė susitikimas su Garbės konsulu Klaipėdoje Olivier Criou.

Parengė Roma Sausaitienė

Birželio 21 d.

Prancūzų kalbos mokytojų grupė sėmėsi patirties, kaip, pasitelkus neurolingvistinio programavimo metodą, galima pasiruošti kurti ir atnaujinti dalyko ugdymo turinį. Anot lektoriaus Jean Christophe Delbende, vidinė motyvacija kaip paskata patraukliai ir aktualiai pateikti užsienio kalbos ugdymo turinį – svarbiausias veiksnys, po kurio seka akademinės žinios. 

Vasaros kursų lektorius J. Ch. Delbende atvyko iš Prancūzijos. Lektorius yra prancūzų kalbos mokytojas ir neurolingvistinio programavimo treneris. Mokytojas taip pat turi daug patirties dirbant su žmonėmis iš skirtingų kultūrų. Lektorius yra gyvenęs ir dirbęs Kamerūne, Čade, Konge, Gabone, Turkijoje, Vokietijoje.

Kokį atsiminimą kaip suvenyrą tikitės parsivežti iš vasaros kursų?

Lietuvoje lankausi pirmą kartą, tad mano akys ir ausys plačiai atvertos. Man labai svarbus momentas – susitikimas su žmonėmis, bendravimas su jais. Ypač džiaugiuosi, kad turėsiu progą užmegzti ryšius su žmonėmis, kurie daro tą patį, ką ir aš, – su lektoriais ir mokytojais. Atvykau čia pasidalyti sukaupta ilgamete profesine patirtimi. Greta to ne mažiau svarbus – o gal net dar svarbesnis – momentas yra dalijimasis žmogiškąja patirtimi.

Neslėpsiu, kad mane domina ir Klaipėdos regionas, kuriame prancūzų pėdsakai pakankamai ryškūs. Tik atvykęs planavau prašytis politinio prieglobsčio Užupyje 😊 Lietuva nuostabi, saugi, žalia, besididžiuojanti savo kultūriniu paveldu. Mano širdyje gimė meilė iš pirmo žvilgsnio.

Vasaros kursuose jūs kalbate apie neurolingvistiką, mokytojo kalbos raišką, bendravimo įgūdžių svarbą. Taigi kas yra svarbiausia mokytojo darbe?

Pirmiausia norėčiau įvardyti, kas svarbiausia. Svarbiausia – vidinė motyvacija, mokėjimas būti čia ir dabar, mokėjimas daryti tai, ko reikalauja tavo amatas. Tik po vidinės motyvacijos seka kompetencijos – tai deklaratyvinės, enciklopedinės žinios.

Jeigu yra vidinė motyvacija, tai bus ir dalykinės žinios – juk mokytojas pats norės mokytis ir tobulėti. Aš ir Prancūzijoje ir visose kitose šalyse pirmiausia pradedu dirbti su motyvacija, o tik po to gilinuosi į tam tikras specifines kompetencijas. Pasitikėjimas savimi, netgi savigarba yra svarbesni dalykai negu akademinės žinios. Ši taisyklė galioja visame pasaulyje ir dirbant ir su prancūzais, ir su lietuviais, ir su visais žmonėmis iš viso pasaulio. Turiu tikrai didelę darbo su žmonėmis iš skirtingų kultūrų patirtį ir galiu drąsiai iš savo asmeninės patirties brėžti tokią vyraujančią tendenciją.

Išskirtinis ambasadoriaus dėmesys mokytojams

Išskirtinio dėmesio iš Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe‘o Jeantaud‘o sulaukė vasaros kursų dalyviai – prancūzų kalbos mokytojai. Į 4 dienas trukusių kursų uždarymo šventę Palangos Vlado Jurgučio mokykloje atvykęs ambasadorius Philippe‘as Jeantaud‘as savo pranešime atkreipė dėmesį į prancūzų kalbos mokymo(si) svarbą pasauliniu mastu ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Pasaulinės frankofonijos dienos proga išsakytas gaires: mokytis, komunikuoti, kurti. Prancūzijos prezidento išsakyta mintis sutampa ir su mūsų šiandieninėmis aktualijomis, kai kalbama apie būtinybę kurti visų dalykų ugdymo turinį kartu.

Nors prancūzų kalba yra viena iš svarbiausių ES oficialių kalbų ir pripažįstama kaip „darbo kalba“, Lietuvoje prancūzų kalbos mokykloje mokosi tik 2,8 proc. mokinių. Ambasadorius pagyrė mokytojus, kad jie yra tikrieji ambasadoriai ir skatino kurti ugdymo turinį per kultūrą.

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, įteikdamas mokytojams kvalifikacijos pažymėjimus, dar ir diskutavo ugdymo turinio kaitos klausimais, atsakinėjo į mokytojams rūpimus klausimus.

Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe‘as Jeantaud‘as vasaros kursų dalyvius pakvietė į prancūzų vasaros kino festivalio atidarymą. Renginio metu taip pat buvo atidaryta garsaus prancūzų fotografo André Perlsteino fotografijų paroda, pirmą kartą eksponuojama Palangos kurorto muziejuje.

Organizuojant vasaros kursus prancūzų kalbos mokytojams buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Prancūzų institutu, kuriant kursų turinį talkino Prancūzų instituto Kalbos ir švietimo programos vadovė Snieguolė Kavoliūnienė.

Parengė Roma Sausaitienė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-07-04 16:19:29