Geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimas ugdymo procese

Skaitmeninės technologijos atveria naujas galimybes pažinti supantį pasaulį. Skaitmeninės priemonės – planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, jutikliai, valdikliai – geba kaupti, apdoroti, išsaugoti daugybę duomenų apie supančią aplinką. Programinė įranga teikia įvairias galimybes šių duomenų vaizdavimui, tyrinėjimui ir išvadų gavimui. Mokykloje svarbu ugdyti erdvinį mąstymą, remiantis naujomis technologijomis ir bendradarbiavimą, problemų sprendimą, kritinį mąstymą skatinančiais ugdymo metodais. Atvirieji švietimo ištekliai – skaitmeninės GIS ir modeliavimo Sketch Up sistemos, skirtos tyrinėti aplinką vykdant įvairius dalykus siejančius projektus. Šias priemones gali sėkmingai naudoti įvairių dalykų mokytojai, siekdami ugdymo tikslų įgyvendinimo.
Įvairių dalykų mokytojams skirtą programą sudarys teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje bus nagrinėjamos skaitmeninės priemonės, jomis atlikti darbai ir įvairių užduočių pavyzdžiai. Praktinėje dalyje mokytojai, naudodami skaitmeninę programinę įrangą, atliks užduotis, kūrybinius darbus, kurs savarankiškus projektus, mokinių veiklų scenarijus, nagrinės kolegų atliktas užduotis ir sukurtus projektus. Plačiau apie renginį ►

Tai, kad kursai ne tik leis patraukliai pasitobulinti kompetencijas, bet ir bus naudingi, įrodo grupės „Geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimas ugdymo procese“ dalyviai. Jie noriai darbavosi dar prieš atvykdami į kursus. Pagal „atvirkštinės klasės“ (angl. flipped classroom) metodą su geoinformacijos sistemomis jie susipažino žiūrėdami vaizdo medžiagą, esančią internete. Kaip taikyti GIS aplinkos tyrimams ir rezultatų pristatymui skaitmeniniame žemėlapyje, dalyviai sužinojo iš „Mokytojo TV“ vaizdo transliacijos ir GIS sistema sukurtų mokinių darbų. Grupės vadovė Giedrė Čiapienė (Ugdymo plėtotės centras) kvietė mokytojus pasirinkti labiausiai patikusį darbą ir jį aprašyti bendradarbiavimo erdvėje padlet.com. Ji džiaugėsi, kad dalyviai noriai ruošėsi kursams.

Birželio 18 d.

GIS grupė, pradėjusi mokytis dar prieš prasidedant kursams, dalijasi pirmaisiais įspūdžiais.

Renata Babravičienė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokytoja, žavėjosi GIS sukurtais vaikų darbais: „Kurdami interaktyvius pasakojimus mokiniai integruoja daug dalykų: istoriją, geografiją, menus, lietuvių kalbą ir t. t. Be to, mokiniai išmoksta rinkti medžiagą, ją analizuoti, struktūrizuoti, šiuolaikiškai pateikti.“
Danguolė Jonikienė, Tauragės Žalgirių gimnazijos mokytoja, mano, „kad visų mokomųjų dalykų integruotus projektus įmanoma daryti su GIS, nes informaciją analizuoti ir perteikti galima įvairiai ir šiuolaikiškai.“
Jūratė Matiukaitė, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytoja, teigia: „peržiūrėjusi darbus, supratau, kiek daug ir įvairaus galima nuveikti, naudojant GIS technologijas.“
Vedami šios paskatos 22 kursų dalyviai aktyviai įsitraukė į trijų dienų mokymus, kurių pagrindinė lektorė – „Hnit-Baltic“ projektų vadovė dr. Jurgita Rimkuvienė.

Pirmąją kursų dieną dalyviai pradėjo nuo prisistatymo – kūrė žemėlapius, juose pažymėdami mokymo įstaigas, kuriose teko mokytis ar studijuoti, ieškojo lankomiausio Vilniaus teatro ir arčiausiai jo esančios mokyklos. Nors iš pradžių dalyviams buvo nerimo ir kilo sunkumų, bet darbinga atmosfera, geras darbo organizavimas ir malonus lektorių projektų vadovės dr. Jurgitos Rimkuvienės ir Pauliaus Kirstuko (UAB „Hnit-Baltic“), bei Alvidos Lozdienės (Ugdymo plėtotės centras) bendravimas padėjo išmokti, kaip kurti naujus žemėlapius ir dirbti bendradarbiaujant.