Vasaros kursai „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“

Tikslas – tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kvalifikaciją, suteikiant platesnių mokymo(si) kontekstų ir atskleidžiant, kaip vaikų mąstymo procesų supratimas padeda mokytojui kūrybiškai dirbti. Kursuose bus analizuojamos kūrybiškumo ugdymo strategijų, vaizduotės, vaikų dėmesio sutelkimo, mokinių talentų paieškų konkursams, olimpiadoms, mokymosi motyvacijos ir kitos aktualios temos. Dirbdami įvairiais metodais (atviros erdvės, teatro, panelinės diskusijos, pasaulio kavinės ir kt.) dalyviai ne tik pagilins žinias apie atnaujinto lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinio įgyvendinimo principus, sies humanitarinį ugdymą ir gyvenimą, bet ir padirbės kūrybinėse dirbtuvėse, išbandys užsienio šalių praktiškai pasiteisinusius kalbos ir literatūros ugdymo metodus, dirbant su skirtingų gebėjimų vaikais.
Dalyviai – pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.
Kursų vykdymo laikas ir vieta: birželio 19–21 d., Palanga. Plačiau apie renginį ►

Birželio 20 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinio atnaujinimo kontekste mokytojai ieškojo netradicinių aplinkų panaudojimo ugdymui galimybių. Mokytojai gilinosi į literatūrinį ir etninį paveldą, svarstė, kaip įgyta integrali patirtis ne tik praturtins lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, bet ir skatins lengviau ieškoti integracinių ryšių su kitais dalykais.

Kokios spalvos buvo birželio 20-oji? Lituanistai pasakytų – mėlynos arba, kaip Tomas Manas rašė, „Nidos žydrio“ spalvos. Tai diena tarp marių ir jūros, melsva spalva paryškintų išlikusių kultūros ženklų – vėtrungių, žirgelių ant stogų, langinių... 

Ženklai, kurie dažnai aptariami mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, tądien autentiškoje erdvėje vasaros kursų dalyviams padėjo atrasti gilesnių kontekstų ugdymo turiniui. Mokytojai prisiminė ir naujai atrado Nobelio premijos laureato Tomo Mano gyvenimo, veiklos ir kūrybos aspektus, su mokytoju, kultūrininku, eseistu Vytautu Toleikiu ieškojo Klaipėdos krašto išlikusios kultūros elementų, aktualizavo asmenybes ir etninį paveldą. Aplankyta Žvejo etnografinė sodyba leido iš arti pažvelgti į Mažosios Lietuvos žvejų lietuvininkų gyvenimą.

Susitikimas su kunigu Rimvydu Adomavičiumi Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje buvo prasmingas dvasinėmis įžvalgomis ir netikėtais potyriais, o skambantys fortepijono garsai, kunigo skaitoma poezija, atliekamos dainos ir įtikinami žodžiai priminė apie gyvenimo vertę ir trapumą.

Norėdami geriau pažinti žydų istorijos ir kultūros paveldą, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, jau grįždami į Palangą, užsuko į Klaipėdos žydų bendruomenės namus.

Pasak vasaros kursų dalyvių, žinių atnaujinimas, atradimai ir naujos patirtys yra būtini, kad mokytojas atsinaujintų ir dirbtų įdomiai bei kūrybiškai.

Parengė Meilė Čeponienė

Būti mokytoju – būti kūrėju

Vasaros kursų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ tikslas – tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kvalifikaciją, suteikiant platesnių mokymo(si) kontekstų ugdymo turiniui ir atskleidžiant, kaip vaikų mąstymo procesų supratimas padeda mokytojui kūrybiškai dirbti.

Kursų darbo kryptys:

• mokymo turinio organizavimo aktualijos; • mokinių rengimas meninio skaitymo konkursams, olimpiadoms, kompozicijų rengimo patirtys; • netradicinės aplinkos ir jų panaudojimas ugdymui; • paskatos kurti: tekstai, problema, netradiciniai sprendimai; • inovatyvios, kūrybiškumą skatinančios mokymo ir mokymosi strategijos lietuvių kalbos pamokose.

Kursų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ programa buvo įdomi ir turininga. Pirmąją vasaros kursų dieną dalyviai susitiko su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Ievos Simonaitytės premija įvertinta palangiške poete, eseiste Elena Karnauskaite, kuri ne tik svarstė apie kūrybos prasmę, skaitė poeziją, interpretavo tekstus, bet ir pasakojo apie savo kūrybinį kelią, eilėmis kalbėjo apie kasdienybę, nesibaigiančius darbus ir uždegė mokytojus kurti tekstus. Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojančio teatro režisierius, meninio skaitymo konkursų komisijos narys, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Martynas Januška aptarė mokinių rengimo meninio skaitymo konkursams, olimpiadoms klausimus, akcentuodamas, kaip pastebėti gabųjį mokinį. Mokytojai išbandė kai kurias praktines užduotis, patys kūrė meninio skaitymo kompozicijas ir jas pristatė vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

Kitą dieną vasaros kursų dalyviai persikėlė į Nidą, kur lankėsi rašytojo Tomo Mano memorialiniame muziejuje: susitikimai su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris, mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis, atsivėrė nematytu kampu, leido prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų. Dalyvius sujaudino lankymasis neįprastai šviesioje Nidos miesto bažnyčioje ir bendravimas su klebonu Rimvydu Adomavičiumi, paįvairintas atliekamomis eilėmis, dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Neišdildomą įspūdį paliko susitikimas su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, kuris papasakojo apie žydų bendruomenės veiklą, organizuojamas judėjiškas šventes, sekmadienines mokyklas vaikams, laisvalaikio užsiėmimus vyresnio amžiaus žmonėms bei vykdomas kultūros programas ir parodė sinagogoje akylai saugomą svarbiausią knygą – Torą, kurią retas mokytojas buvo matęs.

Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į dabartinės kartos skaitytojų, neretai nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas, kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose. Pranešėjų patirtys patvirtino, kad net ir visai neturintį motyvacijos mokinį galima sudominti tekstu, įtraukti į teksto kūrimo procesą.

Kursuose dalyvius lydėjo geros emocijos, puiki nuotaika ir atviras bendravimas, visus jungė nuoširdžios pažinties, džiaugsmingų atradimų bendrystė. Jie dar kartą įsitikino, kad būti geru mokytoju – tai nuolatinė kūryba, improvizacija, ieškojimai ir atradimai, nes iš mokytojo visais laikais tikimasi daugiau žinojimo, kultūros ir kūrybiškumo.

Parengė Meilė Čeponienė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-07-04 15:32:49