Programos „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“ pasirenkamasis modulis „Pilietis ir šalies gynyba“

Stiprinant visuomenės ir kiekvieno piliečio vaidmenį valstybės kūrime, šalies saugumo ir gynybos užtikrinimo procese, pilietinio ugdymo klausimai, susiję su šalies gynyba tampa vis aktualesni. Kai kuriose Lietuvos mokyklose jau pradėtas vykdyti neformalus ir formalus mokinių pilietinis ugdymas šalies saugumo ir gynybos klausimais (pvz.: pagal formalaus ugdymo programas pradėtas diegti kūno kultūros modulis „Krašto gynyba“, atskiros Lietuvos mokyklos plėtoja įvairias ugdymo iniciatyvas gynybos tema, organizuojamos išvykos į karinius dalinius, susitikimai su kariais, Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir kt.). Be to, Bendrojoje pilietinio ugdymo programoje 9–10 klasėms numatyta mokinius supažindinti su šalies nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Siekiant užtikrinti kokybišką šio specifinio ugdymo proceso organizavimą reikia ugdyti atitinkamas mokytojų kompetencijas, suteikiant papildomų žinių šalies saugumo ir gynybos klausimais.
Pasirengimo šalies gynybai tvarka gali keistis, tačiau piliečio pareiga ginti Tėvynę nekinta, kaip ir nekinta ir kitos piliečių pareigos bei tesės. Plačiau apie renginį ►

Birželio 26 d.

Stiprinant visuomenės ir kiekvieno piliečio vaidmenį valstybės kūrimo, šalies saugumo ir gynybos užtikrinimo procese, pilietinio ugdymo klausimai, susiję su šalies gynyba, tampa vis aktualesni. Kai kurios mokyklos jau turi patirties vykdant neformalų ir formalų mokinių pilietinį ugdymą šalies saugumo ir gynybos klausimais. Įvairių dalykų mokytojai iš visos Lietuvos susirinko pasisemti idėjų, kaip ugdymo turinį kurti įvairiose ugdymosi aplinkose ir praktiškai patirti veiklas, kurias galės panaudoti dalyko pamokose ar neformalaus ugdymo užsiėmimuose. 

Į Dragūnų batalioną Klaipėdoje renkasi istorijos, geografijos, etikos, fizikos, lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo mokytojai. Čia jų laukia pirmosios naujos patirtys: įsikūrimas bataliono kareivinėse, pietūs kareiviškoje valgykloje ir tarpkultūrinė patirtis, nes Dragūnų batalione reziduoja sąjungininkų (amerikiečių ir portugalų) kariai, kurie drauge su lietuviais maloniai ir su nuoširdžiomis šypsenomis pasitinka mokytojus.

Bataliono pareigūnai aiškiai ir tiksliai paaiškina mokytojams, kaip jie turėtų elgtis batalione, kokie galimi pavojai ir kaip elgtis, jei jų iškiltų, nes kariuomenės dalinys, kaip ir visa kariuomenė, yra nuolatinis priešiškų tarnybų taikinys.

Bataliono Ramovėje susirinkusiems mokytojams vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas pristatė bataliono veiklą, kurios pagrindiniai tikslai – ne tik šalies ir jos strateginių objektų gynimas, bet ir pagalba savivaldybėms ekstremalių situacijų metu, dingusių žmonių paieška ir kitos svarbios operacijos. Vadas išsamiai aptarė šauktinių tarnybos ypatumus ir galimybes jauniems žmonėms.

Vilniaus universiteto lektorius Kęstutis Kilinskas savo paskaitoje, skirtoje Lietuvos kariuomenės šimtmečiui, analizavo Lietuvos kariuomenės kūrimosi politines aplinkybes vykstant kovoms su Rusija, Lenkija ir Bermonto-Avalovo daliniais, o mokytojai pasidalijo savo kariuomenės šimtmečio minėjimo idėjomis.

Pirmosios dienos patirtis papildė ir ginkluotės bei kovinės technikos paroda ir pristatymas, kur mokytojai galėjo ne tik paimti į rankas kovinius ginklus ir juos „pasimatuoti“, sėsti už kariuomenės transporto priemonių vairo, bet ir... draugiškai pamojuoti savo buvusiems mokiniams, atliekantiems tarnybą.

Pirmajai mokymų dienai skubant į pabaigą, dalyviai reflektavo savo dienos patirtį pagal schemą „Pastebėjau. Patiko. Norėčiau pritaikyti“. Dalis mokytojų pastebėjo, kad labiausiai patiko draugiškas, šiltas, pagarbus ir tolerantiškas bataliono pareigūnų bendravimas ir galimybė patirti kitokį, naują gyvenimą. O fizikos mokytojai pabrėžė, jog jie tikrai pritaikys savo pamokose tai, ką sužinojo apie ginklus, kitą karo techniką. Savo emocinę nuotaiką mokytojai pavaizdavo gyvosiomis skulptūromis.

Jau tradicine tapusioje regionų vakaronėje mokytojai, atvykę iš Klaipėdos, Telšių, Mažeikių, Joniškio, Vilniaus, Molėtų, Šiaulių ir kitų regionų, įdomiai ir kūrybingai supažindino kolegas su savo vietovės ypatumais, kalba, tradicijomis, geografine aplinka.

Diena baigėsi saulės palydėjimu pajūryje ir naujų patirčių ir žinių laukimu.

Parengė Salomėja Bitlieriūtė

Birželio 28 d.

Vasaros kursų grupėje dalyvaujančių mokytojų nuomone, labai svarbu, jog šalies gynybos tema būtų kuo plačiau integruota į ugdymo turinį, nes tai ne tik padėtų sudominti mokinius, bet ir prisidėtų prie šalies kariuomenės stiprinimo bei geresnio šauktinių integravimosi tarnybos pradžioje. Vasaros kursai suteikė puikią galimybę pasisemti idėjų, kaip atnaujinti kiekvieno dalyko turinį.

Mokytojai lankėsi Lietuvos kariuomenės karinėse jūrų ir oro pajėgose, išklausė pranešimų apie tai, kokiose šalies ir tarptautinėse operacijose dalyvauja jūrų ir oro pajėgos, apsilankė karo laivų flotilės laivuose, kur domėjosi karo laivų galimybėmis, esančiais įrengimais.

Oro pajėgų bazėje Nemirsetoje, apžiūrėję karinį malūnsparnį, išklausė pranešimą apie technines galimybes, išbandė malūnsparnio piloto kėdę, prisiminė ir įtvirtino savo žinias, kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, kartu su kariniu greitosios pagalbos automobiliu atvykusiais paramedikais.

Mokytojai atidžiai išklausė Valstybės saugumo departamento pranešimą apie priešiškų žvalgybų veiklą Lietuvoje, piliečių verbavimo tikslus, metodus bei gavo praktinių patarimų, kaip atpažinti verbavimą bei kokių priemonių imtis.

Mokymų kulminacija tapo mokytojų išvyka į gen. Povilo Plechavičiaus poligoną. Jie išvyko dviem grupėmis, kariniais sunkvežimiais, lydimi kariškių, apsirengę karinėmis uniformomis ir ginkluoti automatais. Poligone mokytojai, padedami kariškių, mokėsi statyti palapines, atpažinti užsimaskavusį priešą, žygiuoti bei žygiuoti kovine eisena „vikšras“ link Kuršių nerijos, kur bendra dalyvių nuotrauka baigėsi įdomus žygis.

Tačiau nesibaigė įdomi diena, kurią pratęsė karinių jūrų narų veiklos bei NATO kovinio vieneto pristatymai.

Parengė Salomėja Bitlieriūtė

Apibendrinimas

Paskutinę birželio savaitę mokytojai, pasiryžę dalyvauti šiuose vasaros kursuose, turėjo įdomią, įvairią savo turiniu mokymų programą, skirtą susipažinti su krašto gynybos sistema bei nacionalinio saugumo tematikos integravimu įvairių dalykų pamokose.

Vasaros kursų pabaigoje mokytojai apibendrino savo kiekvienos dienos refleksijas ir jas įkūnijo idėjomis istorijos, pilietiškumo pagrindų, geografijos, fizikos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokoms. Pavyzdžiui, istorijos mokytojai savo dalyko turinyje labiau atskleis istorinę Viduržemio jūros piratavimo temą, siedami ją su šiandieniniu piratavimu ir pabrėždami Lietuvos karinio jūrų laivyno dalyvavimo tarptautinėse misijose svarbą.

Lietuvių kalbos mokytojos mano, kad tik dabar jos suprato, kaip galima perteikti Tėvynės gynimo svarbą ir prasmę, atskleidžiant ją per šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės padalinių veiklas, šauktinių ir savanorių dalyvavimo svarbą.

Daug galimybių kitaip mokyti fizikos atrado šio dalyko mokytojai. Tai ir karo laivyno navigacija, šaudymo trajektorijos nustatymas, kitų prietaisų veikimo pavyzdžių panaudojimas drauge ugdant mokinių pozityvų požiūrį į tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Mokytojai įvertino šiltą, pagarbią, geranorišką karių pagalbą, malonų bendravimą ir, žinoma, skanų, sveiką ir sotų kareivišką maistą. Vasaros kursų senbuviai džiaugėsi kaskart vis kitokiu, netikėtu ir vis įdomesniu šių vasaros kursų turiniu.

Nuoširdžiai dėkojame Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui ir Dragūnų batalionui už puikiai surengtą renginį ir nepamirštamas akimirkas, kurias bendromis dalyvių pastangomis pavyko sustabdyti ir pateikti šioje medžiagoje.

Parengė Salomėja Bitlieriūtė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-07-04 16:35:35