„Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“ (tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojams, STEM)

Kūrybinės stovyklos tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams plėtoti profesines kompetencijas, padėsiančias ugdyti mokinių tyrinėjimo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, pažįstant gamtinį ir kultūrinį paveldą. Stovyklų programų turinys bus glaudžiai siejamas su ugdymo turinio tobulinimu: ugdymo integracija, visuminiu kompetencijų (bendrųjų ir dalykinių) ugdymu ir vertinimu. Mokytojai dalyvaus įvairiose pažintinėse ir kultūrinėse veiklose, bendraus ir bendradarbiaus ne tik su kolegomis, bet ir su vietos bendruomene, įžymiais to krašto žmonėmis, atliks tiriamąsias ir kūrybines užduotis ir turės galimybę išbandyti save netradicinėse veiklose, dalytis gerąja patirtimi. Plačiau apie renginį ►

Birželio 19 d.

Matematikos ir gamtos mokslų mokytojų grupė antradienį įgijo naujos patirties, kaip užtikrinti tarpdalykinius ryšius tarp šių mokomųjų dalykų. Netradicinėse erdvėse ir veiklose atrasti patyrimai įkvėps mokytojus naujus mokslo metus pasitikti kuriant įdomų, nesidubliuojantį, bet papildantį vienas kitą tarpdalykinį ugdymo turinį.

„Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“ – šie žodžiai jau dvi dienas skamba Lietuvos matematikos ir gamtos mokslų mokytojų lūpose. „Atradau dar vieną Lietuvos perlą! Žagariečių meilė savo kraštui, pagarba istorijai įkvėpė stiprinti mokinių patriotiškumą ir pilietiškumą“ – sako matematikos mokytoja Laima iš Kauno.

Netradicinė pamoka vyko Mūšos tyrelio pelkėje. Jos dalyviai pamatė, kaip augalai (saulašarė ir kt.) yra prisitaikę augti rūgščiame dirvožemyje, koks ežero dugnas, kokios pakrantės ir kt. „Fizikos pamokas papildysiu dar ir tokiomis temomis: kodėl takas per pelkes yra ąžuolinis, pusiausvyros (pvz. apžvalgos bokšte ar medžiuose) rūšys“ – dalijasi įspūdžiais fizikos mokytoja Danuta iš Vilniaus rajono.

O dar buvo ieškoma lobių Žagarės dvaro parke, atliekant užduotis ir klausant pasakojimų apie šio miestelio istoriją. Žagarės gimnazijoje, vadovaujami mokytojos Renatos, dalyviai atliko eksperimentus „Piešiu pasaką“, „Jodo dėmės išvalymas bulve“, nustatė serbento lapų ir dirvožemio rūgštingumą. „Tikrai visa tai pakartosiu su savo mokiniais“ – džiaugiasi mokytoja Joana.

Praūžę trumpalaikiai lietūs nesugadino gerų įspūdžių matuojant Žvelgaičio kalno aukštį, žygiuojant Žagarės ozo pažintiniu taku. Lydimi smagios nuotaikos, matematikos ir gamtos mokslų mokytojai dviračiais apvažiavo Senąją Žagarę ir Naująją Žagarę iki pasienio su Latvija.

Kursų dalyvės Birutė ir Daiva iš Joniškio teigia, kad dar tik įpusėjusi programa jau suteikė daugybę idėjų, kaip vesti netradicines pamokas. Jas mokytojos būtinai išbandys su savo mokiniais.

Parengė Albina Vilimienė

Birželio 25 d.

Viena iš ugdymo turinio atnaujinimo siekiamybių – ugdymąsi padaryti patrauklesnį, ieškoti naujų ugdymo metodų. Mokytojams svarbu pasirengti ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas kaip integralią visumą. Tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai gilinosi į mokinių matematinio mąstymo ugdymo, t. y. gebėjimo logiškai ir sistemingai mąstyti, metodus. Vasaros kursų programoje Latvijos universiteto fizikos ir matematikos profesorius, matematikos mokslų daktaras Andrejs Cibulis vedė užsiėmimus „Matematinio mąstymo ugdymo galimybės žaidžiant“.

A. Cibulis populiarina matematikos dalyką, yra parengęs daugybę publikacijų apie patraukliąją matematiką, ypač domisi matematiniais žaislais ir jų naudojimu ugdant matematinį mąstymą. Pats yra sukūręs keletą originalių žaislų ir surinkęs didelę jų kolekciją.

Paprašėme profesoriaus pasidalyti savo mintimis apie matematinius žaislus ir jų taikymą ugdymo procese.

„Savo darbe su mokiniais ir mokytojais naudoju matematinius žaislus, ir to negalima pavadinti žaidimu. Matematiniai žaislai gali atnaujinti ugdymo turinį, ugdo matematinį mąstymą, padeda mokiniams lengviau suprasti vadinamąsias „didžiąsias idėjas“: simetriją, algoritmą, transformaciją, nekintamumą ir kt. Be to, mokiniai, galėdami naudotis žaislais per pamokas, išgyvena teigiamas emocijas ir pats dalyko turinys jiems tampa įdomesnis. Matematinius žaislus galima naudoti ugdant mokinių kritinį mąstymą, mokslinio tyrimo įgūdžius, jie gali padėti mokiniui suvokti savo žinojimo spragas – sako A. Cibulis.

Pasidomėjus, ar Latvijos mokytojai į ugdymą įtraukia žaidybinę veiklą, profesorius atsakė: „Latvijoje vis dažniau ugdymo procese naudojama žaidybinė veikla, bet negalima teigti, kad visi mokytojai tai daro sistemingai ar dažnai. Latvijos mokyklose dar beveik nenaudojami matematiniai žaislai. Mokyklos neturi jų pakankamai ir trūksta kompetentingų mokytojų, kurie mokėtų parengti užduočių, kurioms spręsti būtų naudojami matematiniai žaislai, komplektus.“

Parengė Irena Ramoškaitė

Apibendrinimas

Tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai keturias dienas (birželio 18–21 d.) mokėsi ir pažino šiaurės Lietuvos gamtiniais, istoriniais paveldais gausią Žagarę ir jos apylinkes Lietuvoje bei Latvijoje.

Kuo vertingos buvo šios dienos? Kartu pasidalijome savo mintimis apie pokyčius mokykloje ateinančiais mokslo metais: kaip galėtume tuos pačius mokinių gebėjimus ugdyti per matematiką ir fiziką, per biologiją ir chemiją; kaip sudominti mokinius pateikiant įvairius savo krašto kontekstus ir pan. Tai aktualu, ypač šiais, mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Vasaros kursų edukatoriai ir lektoriai sudarė galimybes išbandyti viską praktiškai: žaidžiant lavinti savo matematinį mąstymą, išmatuoti kalnų ir kalnelių aukštį „metrine lazda“, buitinėmis priemonėmis nustatyti dirvos rūgštingumą, mokėmės pinti skrybėlaites Žagarės vyšnių festivalio kaliausėms, prognozuoti, kiek gramų sviesto „sumušime“ iš vieno litro grietinės... Ir dar – susipažinome su Latvijos „žaliosiomis“ pamokomis Tervėtės regioniniame parke, diskutavome su Žagarės gimnazijos mokiniais, mokytojais, direktoriumi Virgilijumi Kančelskiu, Žagarės bažnyčios klebonu Mariumi apie vaikų ugdymo iššūkius ir naujas galimybes.

O ilsėjomės unikalaus, nemažai paslapčių gaubiančio dvaro, statyto grafo Naryškino, miegamuosiuose...

Parengė Albina Vilimienė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-07-04 14:06:10