„Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“ (kūrybinė stovykla pradinių klasių, istorijos ir geografijos mokytojams)

Kūrybinių stovyklų tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams plėtoti profesines kompetencijas, padėsiančias ugdyti mokinių tyrinėjimo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, pažįstant gamtinį ir kultūrinį paveldą.
Stovyklų programų turinys bus glaudžiai siejamas su ugdymo turinio tobulinimu: ugdymo integracija, visuminiu kompetencijų (bendrųjų ir dalykinių) ugdymu ir vertinimu. Mokytojai dalyvaus įvairiose pažintinėse ir kultūrinėse veiklose, bendraus ir bendradarbiaus ne tik su kolegomis, bet ir su įžymiais krašto žmonėmis, vietos bendruomene, atliks tiriamąsias ir kūrybines užduotis ir turės galimybę išbandyti save netradicinėse veiklose, dalytis gerąja patirtimi. Stovyklos dalyviai dalinsis kūrybinėmis idėjomis, modeliuos patrauklias, įdomias, prasmingas mokiniams veiklas, kurias vėliau galės pritaikyti savo klasėje, mokykloje, bendruomenėje; įgis patirties įvairiais būdais rinkti, kaupti, tvarkyti medžiagą ir tinkamai ją pristatyti. Mokytojų parengta metodinė medžiaga bus skelbiama „Ugdymo sode“, ja galės naudotis visi Lietuvos mokytojai. Plačiau apie renginį ►

Birželio 22 d.

Į vasaros kursus susirinkę pradinio ugdymo, istorijos ir geografijos mokytojai kartu ugdėsi tyrinėjimo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, pažįstant gamtinį ir kultūrinį paveldą. Mokytojai atrado veiklas, kuriose galima būtų integruoti skirtingų dalykų ugdymo turinį. Mokytojai pripažįsta, kad vasaros kursuose įgyta patirtis įkvėpė dalyko ugdymo turinio atnaujinimui.

Palūšės botaniniame take vyko kūrybiškumo ir tyrinėjimo gebėjimų ugdymo veiklos, kuriose buvo integruotai mokomasi geografijos, biologijos, matematikos ir vokiečių kalbos. Veiklas organizavo Goethe’s instituto projekto „CLILiG@Litauen. Vokiečių kalba Tavo mokykloje“ narės iš Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos: Irina Uždavinienė (vokiečių kalbos mokytoja), Rita Bakšienė (pradinių klasių mokytoja) ir Rita Balčiūnienė (geografijos mokytoja). Stovyklą dalyviai užbaigė veikla su „Hnit-Baltic“ projektų vadove dr. Jurgita Rimkuviene ir pasitelkę geografinę informacinę sistemą (GIS) – jie kūrė pasakojimą apie Aukštaitijos nacionaliniame parke aplankytas vietas ir patirtus įspūdžius.

Parengė Ginta Orintienė

Kaip viskas vyko

Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos mokykloje įvyko kūrybinė praktinė stovykla pradinio ugdymo, istorijos ir geografijos mokytojams „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“. Stovykloje buvo siekiama mokantis kartu ugdytis tyrinėjimo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, pažįstant gamtinį ir kultūrinį paveldą. Ši vasaros stovykla – viena iš numatytų projekto „Kodas – Nemunas“ veiklų. Jos tikslas – sutelkti mokinius ir mokytojus, vietos ir užsienio lietuvių bendruomenes švęsti atkurtos Lietuvos 100-metį, geriau pažįstant gimtąjį kraštą ir jo žmones, tyrinėjant, mokantis ir sprendžiant aktualias problemas.

Kiekviena stovyklos diena buvo suskirstyta į tris dalis – rytinės, popietinės ir vakarinės veiklos.

Pirmą dieną mokytojai kūrė kaimo turizmo verslo planą pagal business canvas modelį su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ atstove Ugne Jakubauskaite. Po šios veiklos stovyklos dalyviams Aukštaitijos nacionalinio parko Informacijos ir kultūros paveldo vedėjas Linas Stanaitis pristatė Aukštaitijos nacionalinio parko edukacines programas. Vieną šių edukacijų „Ledyno veiklos detektyvai“, kurią ant Lūšių ežero kranto vedė parko kultūrologė Asta Survilaitė, išbandė ir patys dalyviai. Vakare dalyvių laukė susitikimas su Palūšės bendruomenės nariu Arvydu Gaideliu.

Antrą dieną stovyklautojai vyko aplankyti Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrinius ir gamtinius objektus, kuriuose atliko tiriamąsias ir kūrybines veiklas. Kopdami į Ginučių piliakalnį, padedami Aukštaitijos nacionalinio parko vyr. specialistės Giedrės Šukytės, tapo istorinio pasakojimo kūrėjais, ant piliakalnio viršūnės, vadovaujami Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrologės Sigutės Mudinienės, dainavo aukštaičių sutartinę. Išvykoje mokytojai taip pat atliko kraštovaizdžio tyrimus. Kartu su Šarūnu Gerulaičiu tyrinėjo kraštovaizdį nuo Ladakalnio, o su Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Simonu Šabanovu tyrinėjo Salų II etnografinio kaimo teritoriją ir galimas jos kaitos tendencijas. Po pietų dalyviai kartu su UAB „Pixpro“ projektų vadovu, Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytoju dr. Linu Bevainiu projektavo tilto į Salų II etnografinį kaimą statymą, pasitelkdami droną ir fotogarametriją. Vakare dalyvių laukė susitikimas su Palūšės šv. Juozapo bažnyčios vikaru kun. Aleksandru Gaičausku.

Parengė Ginta Orintienė

 

 
Informacija atnaujinta 2018-07-04 16:48:01