Mokykla 2013: ieškoti, atrasti, išdrįsti

Naujienos  | Apie projektą  | Registracija  | Partneriai  | Spaudoje  | Kontaktai  | 

Renginių medžiaga  | Galerija  | Vaizdo įrašai


Parodos „Mokykla 2013“ renginių medžiaga

Giedrius Vaidelis, Danutė Kanclerienė, Boguslavas Gruževskis. Diskusija apie tai, kiek šiandieninė mokykla atliepia darbo rinkos lūkesčius.

Eglė Pranckūnienė. „Lyderystės stiprinimas visos savivaldybės lygmeniu“

Visi norime, kad švietimui vadovautų ir mokinius ugdytų švietimo lyderiai – tikri profesionalai. Tam reikia sutelkti pastangas visuose lygmenyse – nacionaliniame, savivaldybės, mokyklos. Ne mažiau svarbus ir kiekvieno mokytojo ar švietimo vadovo asmeninis tobulėjimas.

Projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvauja 15-a Lietuvos savivaldybių, parengusių unikalius lyderystės plėtros savivaldybėse ir mokyklose modelius. Renginyje bus dalijamasi įžvalgomis ir patirtimis, ką galima realiai nuveikti savivaldybėje, kad jos švietimo bendruomenė labiau susitelktų, kad daugėtų asmeninės iniciatyvos, būtų ugdomas kūrybiškumas ir atsakomybė už švietimo tobulinimą ir mokinių mokymosi pažangą.

Renginyje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis Vilniaus m., Ukmergės raj., Prienų raj., Kėdainių raj. ir kitų savivaldybių darbuotojai, mokyklų atstovai.

Kristina Sabaliauskaitė, Saulius Žukas. „Integruoto ugdymo prasmė“

Per pokalbį su rašytoja ir menotyrininke Kristina Sabaliauskaite aptarsime literatūros, istorijos, menotyros medžiagos integravimą vyresniųjų klasių pamokose.

Vytautas Giedraitis, Ilja Lasmane, Toomas Kruusimagi, Giedrė Mateikienė, Evaldas Bakonis, Eglė Miginė. „Veiksminga švietimo įstaigos vadyba: nuo lūkesčių prie požymių“

Pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi švietimo įstaigos paskirtis ir vadovo vaidmuo. Tikimasi, kad švietimo įstaiga nebūtų vien tik saugi, švari, tvarkinga fizinė erdvė, kurioje vyksta ugdymo procesas. Reikalaujama, kad joje būtų sudarytos sąlygos kiekvieno vaiko saviraiškai ir ugdymuisi pagal polinkius ir gabumus. Švietimo įstaigos vadovas tampa atsakingas ne tik už organizacijos vadybą (veiklos planavimą, organizavimą, valdymą ir stebėseną), bet ir už pozityvaus mikroklimato puoselėjimą, besimokančios organizacijos kūrimą, mokinių pasiekimus ir pan. Remiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtimi, diskusijoje bus aptariamos sąlygos plėtotis veiksmingai švietimo įstaigos vadybai, požymiai, leidžiantys apčiuopti ir atpažinti gerąją švietimo įstaigų vadybos patirtį. Šis renginys skirtas visiems, suinteresuotiems veiksminga švietimo įstaigų vadyba, švietimo įstaigų bendruomenių ir švietimo įstaigų savininkų (steigėjų) atstovams.

Edvardas Toparas. „Efektyvūs metodai geresnėms komandoms kurti“

Šio renginio metu bus pateikti pavyzdžiai ir pademonstruotos komandos kūrimo veiklos, tinkamos tiek vadovams, tiek mokytojams. Dalyviai sužinos apie teigiamą poveikį, kurį gali turėti stiprėjantis nesavanaudiškas bendruomeniškumas siekiant individualių ir bendrų tikslų ir siekių.

Edvardas Toparas šiuo metu yra asistentas Keano universitete Naujajame Džersyje, JAV, ir L.E.A.R.N. seminarų Lietuvos mokyklų vadovams įkūrėjas bei švietimo bendruomenių verslo konsultantas Niujorke ir jo priemiesčiuose.

Toparo seminarų pagrindinė tema – kaip pagerinti viešų ir privačių mokyklų vadovų ir privataus sektoriaus vadybininkų gebėjimus, kad jie efektyviau valdytų savo laiką ir atsakomybes, mokant pačių naujausių ir geriausių šios srities vadybos praktikų.

Dainius Pavalkis. „Pilietiškumo pagrindai“

Mantas Šiumeta, Rytas Šalna. „Lietuvos paviršius ir jo tinkamumas žemės ūkiui“

Pamokos tema „Lietuvos paviršius ir jo tinkamumas žemės ūkiui“ integruoja gamtinės ir visuomeninės Lietuvos geografijos kontekstą. Pamokoje siekiama atkleisti ryšį tarp Lietuvos paviršiaus susiformavimui lemiamą įtaką turėjusio paskutinio apledėjimo, jo metu suneštų ir suklostytų sąnašų mechaninės sudėties ir skirtingose Lietuvos vietose pastaruoju metu plėtojamo žemė ūkio ypatumų. Atkreipiamas dėmesys į gamtinės aplinkos tinkamumą žemės ūkio specializacijai, ūkininkų pasirinkimo plėtoti vieną ar kitą žemės ūkio kryptį motyvus, ekonominę naudą."

Edita Dijokienė. „Kaip mokomasi šiandien?“

Pamokoje išsiaiškinsime, kokios skaitmeninių mokymosi priemonių teikiamos galimybės padeda mokytis dalyko ir kartu įgyti bendrąsias kompetencijas. Demonstruojami mokymosi objektai padės suprasti, kaip keičiasi pamoka, kad mokymasis būtų gilus, aktualus, patrauklus, skatintų kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, užduotis rinktis pagal individualius poreikius ir polinkius ir atlikti jas individualiai ar bendradarbiaujant su kitais. Nagrinėjant realių pamokų fragmentus dalyviai įtraukiami į diskusiją apie pamokos ir mokymosi kaitą.

Ramunė Želionienė. „Kaip kalbėti, kad tave išgirstų, ir kaip klausytis, kad tau kalbėtų?“

„Lietuvos tėvų forumas“, bendradarbiaudamas su nevyriausybine organizacija „Šviesos kampelis“ ir Tėvų pedagogų sąjūdžiu, kviečia patirti įspūdingą tėvų švietimą. Atsibodo formalūs tėvų susirinkimai, nežinote, kaip kalbėti su kitais, kad jie suprastų, ką norite pasakyti, siekiate stiprinti ryšius su tėvais dėl vaikų, norite greitai ir neskausmingai išmokti susikalbėti ir prieiti prie kokios nors išvados ar susitarimo? Dvi valandos su psichologe Ramune Želioniene skirtos mokytojams, darželių auklėtojams, tėvams, studentams, vyresniųjų klasių mokiniams. Nes visus mus sieja labai paprasti dalykai.

Raminta Lipienė. „Senieji amatai ir verslai“ (pasaulio pažinimas)

Interaktyvioje pamokoje bus pristatoma Ugdymo plėtotės centro (UPC) projekte „Pradinio ugdymo tobulinimas“ kuriama nauja skaitmeninė mokymo(si) priemonė (toliau – SMP) „Išmanieji robotai“. Šia SMP siekiama ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą, praktinius ir problemų sprendimų gebėjimus.

Interaktyvios pamokos dalyviai bus kviečiami išbandyti kelis šios SMP mokomuosius objektus, t. y. aplankyti virtualią šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje, kurioje susipažins su žmonių gyvenamaisiais būstais, dirbtuvėmis, senaisiais verslais, darbo įrankiais, pamatys, kaip keitėsi žmonių gyvenimo būdas nuo senovės iki šių laikų. Vėliau reikės atlikti interaktyvias užduotis su planšetiniais kompiuteriais ir pritaikyti žinias, įgytas lankantis muziejuje, – dalyviai turės nagrinėti ir atpažinti geometrines figūras (skritulį, trikampį kvadratą), išmoks nubrėžti atkarpą, tverdami tvorą drauge su dailide, rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo. Tikimasi, kad šie mokomieji objektai ir kuriama SMP padės mokiniams geriau sieti teorines žinias su praktika ir mokymasis taps daug naudingesniu, įdomesniu. Interaktyvios pamokos pabaigoje planuojama trumpai pristatyti UPC projekte sukurtą kitą kompiuterinę priemonę „Liema" ir „Padamukų planetos“.

Renaldas Jančiauskas, Jolanta Lipkevičienė. „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė“ (tėvų susirinkimas)

Lietuvos tėvų forumas dvejus metus sėkmingai įgyvendino projektą „Darni šeima, tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“. Projekto komanda džiūgauja, kad jiems pavyko rasti instrumentus, kuriais žmonės gali pradėti naudotis jau dabar. Jie neišradinėjo dviračio, bet naudojo patirtimi patikrintas aukščiausios kokybės priemones. Daug gerų projektų praūžia per Lietuvos ugdymo įstaigas. Šis unikalus tuo, kad sujungia žmones per ryšius, kurie stiprinami bendroje veikloje. Projektas išskirtinis dar ir tuo, kad moko įgyvendinti pokyčius sistemingai, nuosekliai, kur startas yra „aš“, o finišas – „mes“.

Rykantė Šimkūnaitė, Justina Mašalaitė. Integruota pamoka „Mokomės skraidyti”

Ką reiškia įgalinantis mokymosi formatas? Kaip sukurti pamoką, kuri tuo pačiu metu yra džiugi, įdomi, kupina nuoširdaus bendravimo, kelianti iššūkius ir atveria daug mokymosi galimybių? Pamoką ves jau trečius metus „Kūrybinėse partnerystėse“ dalyvaujančios Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos mokytojos. Jos pakvies pamokos dalyvius patirti įkvepiančią, intriguojančią, mąstyti, bendradarbiauti ir kurti skatinančią pamoką.