Skelbiama dalyvių atranką į pedagogų trumpąsias stažuotes Lietuvoje

Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (projekto kodas Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001), skelbia dalyvių atranką į pedagogų trumpąsias stažuotes Lietuvoje.

Stažuočių tikslas – suteikti galimybę patyrusiems mokytojams, kurie tobulino kvalifikaciją užsienyje, dalyvauja projektuose, rengia mokymo priemones, skleisti savo patirtį, o mokytojams stažuotojams įsisavinti šią patirtį. Stažuotojas, atvykęs į stažuotę organizuojančią mokyklą, turi galimybę dalyvauti mokyklos praktinėje veikloje, susipažinti su mokyklos bendruomene, lankytis atvirose pamokose, susipažinti su naujais mokymo metodais.

Dalyvauti stažuotėse bus atrinkta 180 pedagogų iš bendrojo ugdymo mokyklų.

Stažuotės trukmė – 5 nepertraukiamos dienos.

Stažuotės vyks 2018–2020 m. įvairiose mokyklose pagal parengtas programas.

Reikalavimai pedagogams, ketinantiesiems dalyvauti stažuotėse:

  • paraiškas gali teikti bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys pedagogai, turintys pedagogo kvalifikaciją;

  • pareiškėjas turi būti motyvuotas dalyvauti stažuotėje ir paraiškoje aiškiai suformuluoti esminius dalyvavimo stažuotėje motyvus;

  • pareiškėjas turi įsipareigoti dalyvauti

  • parengti stažuotės ataskaitą per 5 dienas po stažuotės.

Stažuotės dalyviai sutinka, kad stažuotės metu būtų filmuojama / fotografuojama (esant reikalui, metodiniais tikslais), leidžia savo atvaizdą skelbti viešai (visuomenės informavimo priemonėse).

Stažuočių vykdymo laikas derinamas su programą įgyvendinančia mokykla ir stažuotoju.

Stažuotojo kelionės, maitinimo ir nakvynės išlaidos stažuotės metu apmokamos projekto lėšomis.

  • Asmenys, pageidaujantys dalyvauti trumposiose stažuotėse Lietuvoje, turi užpildyti paraišką 2017-11-14.

  • Užpildytą paraišką atspausdinti, pasirašyti (pasirašo stažuotojas ir mokyklos vadovas), atsiųsti skenuotą elektroniniu paštu roma.sausaitiene@upc.smm.lt.

  • Paraiškos turi būti pateiktos iki 2017 m. gruodžio 1 d.

  • Jei nėra galimybės atsiųsti skenuotą, paraišką galima siųsti paštu, ant voko turi būti pašto žyma, rodanti, kad paraiška išsiųsta iki 2017 m. gruodžio 1 d.

Stažuočių programų ir jas vykdančių mokyklų sąrašas
Nr. Stažuotę vykdanti mokykla Stažuotės pavadinimas Trumpas stažuotės programos aprašymas
1. Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla Ugdymo proceso efektyvinimas netradicinėse erdvėse, nukreiptas į kiekvieno mokinio individualią pažangą Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla yra Anykščių miesto centre, todėl yra puikios galimybės ugdymo veiklas organizuoti netradicinėse erdvėse. Taip galime naudotis kultūrinio kraštovaizdžio teikiamomis galimybėmis. Mokykloje yra sukurtos erdvės ugdymo proceso organizavimui: lauko klasė, pradinukų daržas, 3D klasė, planšetinių kompiuterių klasė, sėdmaišių klasė, atnaujintos bibliotekos erdvės. Mokytojų vedami užsiėmimai netradicinėse erdvėse sudaro sąlygas individualiai mokinių pažangai įvertinti. Veiklos skatina mokinių savarankiškumą ir mokymosi motyvaciją. Mokykloje yra specialiųjų poreikių vaikų, kurių ugdymui skiriame daug dėmesio, tam yra sudarytos visos galimybės. Mokytojų kvalifikacija leidžia puikiai išnaudoti kultūrinį kraštovaizdį ugdymo procese.
2. Šiaulių Simono Daukanto gimnazija Pakopinių lietuvių kalbos ir literatūros užduočių kūrimas ir panaudojimas ugdant mokinių kūrybiškumą Programa aktuali lietuvių kalbos mokytojams, nes skatina mokytoją ieškoti naujovių ir kurti, ugdyti kūrybišką mokinį. Šiuolaikiškai dirbančiam lietuvių kalbos mokytojui būtina išmanyti, kaip galima ugdyti kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę, gebėjimą suvokti tiriamojo objekto ir kontekstų santykį. Pakopinės užduotys yra ne tik patrauklesnės bei įdomesnės mokiniams, bet palengvina ir mokytojo darbą, nes atsiranda reali galimybė diferencijuoti bei individualizuoti mokymą. Šios užduotys teigiamai veikia mokinių motyvaciją, nes suteikiama galimybė pačiam mokiniui kurti mokymosi strategiją, generuoti idėjas, jas taikyti praktikoje. Kadangi užduotys pagrįstos analize, sinteze bei įvertinimu, mokiniai labai gerai ir ilgam įsimena mokomąjį dalyką.
3. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija Dviejų šalių kalbinių ir kultūrinių panašumų ir skirtumų pažinimas mokant lietuvių ir anglų kalbų Mokyklai aktyviai įsijungiant į įvairius tarptautinius ir šalies projektus, anglų kalbos vartojimas tapo įprastas, o anglų kalbos integravimas į STEAM dalykus (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika) – neišvengiama būtinybe. Šiame kontekste dažnai susiduriama su lietuvių (gimtosios) kalbos vartojimo problema. Be to, mokant lietuvių ir anglų kalbų, susiduriama ne tik su kalbinės raiškos, vertimo problema, bet ir su kultūrinių skirtumų interpretavimu. Lietuvių ir anglų kalbų mokytojų bendradarbiavimas padeda atskleisti kalbų grožį, išsiaiškinti kai kuriuos kultūrinius skirtumus, vertimo iš vienos kalbos į kitą subtilybes.
4. Utenos r. Užpalių gimnazija Mokymosi uždaviniai ir jų įgyvendinimo įsivertinimas pamokoje mokant užsienio kalbų Utenos r. Užpalių gimnazija yra vienintelė rajono švietimo įstaiga, vykdanti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, todėl stažuotės metu yra numatoma pristatyti užsienio kalbų mokymo veiklas, skirtas visoms ugdymo pakopoms. Gimnazijoje yra taikomas debatų mokymo metodas. 2016–2017 mokslo metais vykusio išorinio audito metu mokinio ir mokytojo dialogas išskirtas kaip stipri sritis. Gimnazijoje vedamų pamokų kokybė pagal to paties audito duomenis priskiriama prie dešimties geriausių respublikoje, kaip skelbiama žurnale „Reitingai“. Užsienio kalbų pamokų metu taikomi mokymosi bendradarbiaujant ir įsivertinimo mokymo metodai ir būdai. Pastaruoju laikotarpiu dėmesio skiriama įsivertinimo sąsajai su mokymosi uždavinių išsikėlimu ir įgyvendinimu.
5. Kauno šv. Mato gimnazija Netradicinių veiklų taikymas integruojant šių dienų aktualijas užsienio kalbų pamokose Kauno šv. Mato gimnazija yra nevalstybinė katalikiška gimnazija, vykdanti pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, todėl stažuotės metu yra numatoma pristatyti netradicines užsienio kalbų mokymo veiklas, skirtas visoms ugdymo pakopoms. Gimnazijoje yra taikomas debatų mokymo metodas, tarpdalykinė integracija. Užsienio kalbų pamokų metu taikomi mokymosi bendradarbiaujant ir įsivertinimo mokymo metodai ir būdai. Gimnazijos mokytojai gali dalytis ugdomųjų renginių, projektų organizavimo ir bendradarbiavimo su kolegomis patirtimi. Mokiniai dalyvauja olimpiadose bei įvairiuose miesto ir rajono renginiuose, laikydami brandos egzaminus jie pasiekia gerų rezultatų.
6. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija Lituanisto atradimai ir įžvalgos dirbant pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ugdymo programą tautinių mažumų mokykloje Nėra lengva pradinuką mokyti lietuvių kalbos tautinių mažumų mokykloje. Iššūkių daug: kaip palengvinti mokymo procesą technologinėmis naujovėmis, individualizuoti ir diferencijuoti užduotis, pritaikyti tekstus skirtingų gebėjimų mokiniams ir pasiekti norimų rezultatų, kaip įtraukti tėvus siekiant bendrų ugdymo tikslų, kaip bendradarbiauti su kolegomis, išnaudoti visas galimybes integruojant ugdymo turinį, kokia susitarimų, asmeninio kontakto ieškojimo nauda, kaip užtikrinti grįžtamąjį ryšį, susijusį su ugdymo(si) ir mokymosi pasiekimais, kokius vertinimo metodus, motyvuojančius vaiką mokytis, taikyti kasdieniame darbe, kaip atpažinti motyvacijos veiksnius, matuoti vaiko daromą pažangą. Progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai yra sukaupę didelę patirtį šiais klausimais ir mielai pasidalys su kolegomis iš kitų tautinių mažumų mokyklų.
7. Druskininkų „Atgimimo“ mokykla Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas anglų kalbos pamokose Programa aktuali ir reikalinga anglų kalbos ugdymo kokybei gerinti, integruojant tarptautines veiklas į ugdymo procesą. Ji leidžia mokytojams skatinti ugdytinių kūrybiškumą ir mokymosi motyvaciją, aktyviųjų mokymo metodų taikymą bendradarbiaujant su kolegomis iš visos Europos Sąjungos. Programa sukurta remiantis Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos patirtimi vykdant tarptautinius projektus mokykloje, mieste, respublikoje ir užsienyje.
8. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla Tikslingas informacinių technologijų taikymas anglų kalbos pamokose Daugelis šiuolaikinių aktyviųjų metodų yra glaudžiai susiję su informacinių technologijų taikymu. Informacinių technologijų gausa ir nuolat atsinaujinanti jų pasiūla tapo vienu iš šiandienos ugdymo iššūkių – juos įvaldyti ir efektyviai bei tikslingai taikyti mokantis. IT suteikia galimybes ugdymo proceso dalyviams kurti, tvarkyti, sisteminti ir dalytis žiniomis, yra efektyvi bendravimo ir bendradarbiavimo priemonė bei sukuria palankesnę mokymosi aplinką. Kalbų mokymuisi mokykloje įrengta kalbų laboratorija, skirti 15 planšetinių kompiuterių. Mokytojos savo patirtimi dalijasi anglų kalbos metodinės grupės tinklaraštyje (http://enrudzukija.blogspot.lt), dalyvaudamos įvairiose tarptautinių „eTwinning“, „Erasmus+“ projektų veiklose. Sukaupta patirtis padeda tikslingiau taikyti IT planuojant, organizuojant ir mokant anglų kalbos. Pamokos tampa patrauklesnės, aktyvesnės, šiuolaikiškos.
9. Druskininkų „Ryto“ gimnazija Dalykų integracija ir išorinių edukacinių aplinkų panaudojimas užsienio kalbų (anglų, ispanų) ir technologijų pamokose Stažuotės dalyviui programos metu bus pristatyta Druskininkų „Ryto“ gimnazijos anglų, ispanų kalbų ir technologijų mokytojų patirtis, kaip integruoti anglų, ispanų kalbas į mitybos bei turizmo pamokas. Šių pamokų metu mokytojai kuria mokiniams patrauklią ugdymosi aplinką, kuri padeda geriau įsisavinti anglų ir ispanų kalbos žodyną, gaminant kitų šalių patiekalus, mokantis pristatyti savo miestą užsienio turistams, lavina kūrybiškumą, komunikabilumą, ugdo pasitikėjimą savimi. Programa būtų aktuali, įdomi ir reikalinga anglų, ispanų kalbų ir technologijų mokytojams, neturintiems arba turintiems nedidelę darbo patirtį. Stažuotės dalyviui bus sudarytos sąlygos ne tik stebėti pasiruošimo pamokai etapus, gimnazijos mokytojų vedamas pamokas, bet ir pačiam (-iai) jas organizuoti.
10. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija Tarpdalykinė integracija gimnazijoje Dabartinės mokymo programos sudaro galimybę taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese. Įvairių dalykų integravimas sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas. Integruotos pamokos yra veiksminga mokinių mokymosi krūvio mažinimo, motyvacijos skatinimo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymo priemonė. Kasmet gimnazijoje organizuojamos integruotų pamokų savaitės, Metodinėje taryboje aptariamos sėkmės ir gerosios patirtys, rengiamos integruotos išvykos, įgyvendinami integruoti projektai, organizuojami neformaliojo švietimo renginiai.
11. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija ir Senamiesčio progimnazija Gamtos mokslų ir anglų kalbos integruotas mokymas Programa skirta užtikrinti pamokose daugiau įvairovės, įtraukti į ugdymo procesą daugiau praktinės veiklos, susieti skirtingų dalykų ugdymo turinį su aktualiu kontekstu natūralioje aplinkoje. Programa skatina mokytojus bendrauti ir bendradarbiauti, ieškoti savitų ugdymo būdų ir priemonių, motyvuoti mokinius ir tobulėti patiems. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje sėkmingai vedamos integruotos įvairių ugdomųjų dalykų pamokos, pamokos organizuojamos naudojant išorines edukacines aplinkas: gimnazijos aplinką, Rokiškio ežerą, Rokiškio krašto muziejų, Rokiškio apylinkes.
12. Šiaulių r. Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras „Office 365“ įrankių panaudojimas 2–8 klasių pamokose Programos tikslas – sudaryti sąlygas įgyti / patobulinti darbo su IT skirtingo amžiaus grupių integruotose pamokose įgūdžius. Mokyklos mokytojai 1–8-oje klasėse integruoja „Office 365“ įrankius, jų turinį, siekdami paskatinti mokinius domėtis IT taikymu įvairiems dalykams. Pasitelkę „Office 365“ programas kursime tokią mokymo(si) aplinką, kuri skatintų kiekvieną įsitraukti į praktinę veiklą ir taikyti įgytas žinias. Taikant integruotų pamokų formą, atsiras galimybė 2–8 klasių moksleiviams gilinti savo įvairių sričių žinias nedidinant pamokų skaičiaus. Manome, jog šios stažuotės įgyvendinimas mūsų mokykloje sudarys puikias sąlygas mokyklų mokytojams įgyti „Office 365“ įrankių panaudojimo patirties.
13. Vilniaus „Genio“ progimnazija Į vaiko asmenybės ūgtį orientuotos mokyklos principai Programa siekiama supažindinti pedagogus su sėkmingu visos dienos mokyklos modelio taikymu pradinėse klasėse siekiant kiekvieno vaiko asmeninės pažangos. Stažuotojas galės susipažinti su ugdomosios veiklos organizavimo formomis, neformalių ir formalių veiklų integravimo galimybėmis, tėvų įtraukimo į ugdymo procesą bei vaiko asmenybės ūgties stebėjimo būdais bei privalumais. Bus pristatytas sėkmingai įdiegtas mokytojo ir mokytojo asistento bendradarbiavimo modelis, skirtas mokinių mokymosi pasiekimams gerinti.
14. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla Socialinio emocinio ugdymo (SEU) integracija istorijos pamokose ir klasės auklėtojo veikloje Šiandien mokomojo dalyko pamokoje svarbu ne tik ugdyti mokinių dalykines kompetencijas, bet vis labiau svarbus tampa socialinis emocinis ugdymas. Integruojant SEU programą į mokomojo dalyko turinį, mokiniai mokosi pažinti ir valdyti emocijas, lavina rūpestingumą ir empatiją, mokosi kurti teigiamus santykius, priimti atsakingus sprendimus ir efektyviai įveikti sudėtingas situacijas, gerinti akademinius pasiekimus, ugdomi mokinių bendrieji komunikavimo, asmeniniai, pažinimo, kūrybingumo ir iniciatyvumo, socialiniai gebėjimai.
15. Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija Kėdainių rajono kultūrinių erdvių taikymas organizuojant lietuvių kalbos ir geografijos pamokas Konstruktyvus vertinimo ir įsivertinimo metodų taikymas padeda mokytojui geriau organizuoti ugdymo procesą (planuoti darbą per pamokas, ruoštis mokinių gebėjimų patikrinimams, skirti savarankiškas užduotis ir namų darbus) bei padėti mokiniui atpažinti savo mokymosi privalumus ir trūkumus. Vertinimas ir įsivertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio pažangą ir pasiekimus kaupimo ir apibendrinimo procesas. Ugdymo(si) procese mokytojas turi gebėti taikyti įvairius vertinimo ir įsivertinimo būdus ir derinti juos su aktyviaisiais ir tradiciniais mokymosi metodais. Stažuotės metu bus suteikta žinių apie vertinimo ir įsivertinimo metodus, bus sudarytos sąlygas stebėti, kaip lietuvių kalbos bei geografijos pamokose yra taikomi įvairūs vertinimo ir įsivertinimo metodai.
16. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija STEAM ir interaktyvios mokymo(si) veiklos matematikos pamokose 5–8 klasėse Progimnazijos matematikos mokytojai 5–8-oje klasėse integruoja STEAM turinį, siekdami paskatinti mokinius domėtis matematikos taikymu įvairiuose dalykuose, sukurti tokią mokymo(si) aplinką kuri skatintų kiekvieną įsitraukti į praktinę veiklą ir taikyti įgytas žinias. Ugdymo procese taikomi mokymo(si) metodai padeda mokiniams lengviau įsisavinti mokomąją medžiagą, motyvuoja mokinius plačiau domėtis juos supančiu pasauliu per įvairių dalykų prizmes. Taikant integruotų pamokų formą, atsiranda galimybė 5–8 klasių moksleiviams gilinti savo įvairių sričių žinias, nedidinant pamokų skaičiaus. Manome, jog šios stažuotės įgyvendinimas mūsų progimnazijoje sudarys puikias sąlygas mokyklų mokytojams įgyti STEAM veiklų integravimo, skiriant laiko kitiems svarbiems dalykams ir neviršijant mokinių krūvių, patirties.
17. Alytaus šv. Benedikto gimnazija 3D modeliavimas, dizainas ir spausdinimas Programa skirta inovatyviems mokytojams, norintiems patobulinti darbo trimatėje aplinkoje įgūdžius. Stebėsite ugdymo procesą, kurio metu mokiniai kurs erdvines formas tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Informacinių technologijų pamokų metu stebėsite mokinių darbą su trimačio kompiuterinio modeliavimo programomis, kur mokiniai modeliuoja trimačius objektus, juos valdo, keičia jų tekstūrą, kuria realistiškus trimačius vaizdus, juos spausdina 3D spausdintuvu. Dalyvausite matematikos, gamtos mokslų pamokose 3D išmaniojoje klasėje, kurioje su specializuotais akiniais yra matomi erdviniai vaizdai ir galima virtualiai pažinti erdvines geometrines figūras, gamtinius reiškinius, procesus, pavyzdžiui, regėti smegenų veiklą, matyti molekulių dalijimosi ir jungimosi procesus.
18. Alytaus šv. Benedikto gimnazija Gamtos mokslų, matematikos ir informacinių technologijų integracija Technologijų, biotechnologijų, gamtos mokslų sričių specialistų poreikis Lietuvos rinkoje įpareigoja stiprinti Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinių susidomėjimą tiksliaisiais ir gamtos mokslais. Gimnazijos mokytojai yra įgiję ilgametę integruotų gamtos, matematikos ir informacinių technologijų pamokų rengimo patirtį. Norime pasidalyti gerąja patirtimi ir pademonstruoti, kad integruotų pamokų metu gimnazijoje ugdymas organizuojamas kaip bendra sistema, mokiniai įgyja įvairiapusį kompetencijų spektrą. Toks intensyvesnis ugdymas turi įtakos mokinių pasiekimams – gimnazijos mokiniai pasiekia puikių rezultatų respublikinėse, miesto olimpiadose ir konkursuose, PUPP, VBE.
19. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija Mokinių, atvykusių ir grįžusių gyventi į Lietuvą, komunikacinių kompetencijų ugdymas socialinių ir gamtos mokslų pamokose 5–10 klasėse Stažuotė gimnazijoje sudarys galimybę pamatyti įtraukiojo ugdymo organizavimą, pamoką ir klasės kultūrą. Mokykla jau daugiau nei 20 metų integruoja dėl negalios ar raidos sutrikimų specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius. Pastaraisiais metais priimame iš užsienio grįžusius ir atvykusius užsieniečius (pabėgėlius). Programa gali būti aktuali mokytojui, dirbančiam ugdymo įstaigoje, kuri priima ar ketina priimti užsieniečius mokinius. Atskleidžiamas svetimtaučių mokinių integracijos kompleksiškumas ir būtinybė dirbti mokytojams kaip komandai, glaudžiai bendradarbiauti su šeima ir tą šeimą globojančių NVO atstovais. Programą taip pat gali pritaikyti ir tie, kurie dirba su iš užsienio grįžusiais mokiniais (emigrantais), stokojančiais kalbinių ir komunikacinių įgūdžių pamokose, kurios vyksta lietuvių kalba.
20. Druskininkų „Ryto“ gimnazija Druskininkų miesto oro aplinkos taršos ir dirvos erozijos nustatymas per biologijos pamokas Stažuotės dalyviui programos metu bus pristatyta Druskininkų „Ryto“ gimnazijos biologijos mokytojos patirtis, įgyta dėstant 2 gimnazijos klasėje ir 3 klasėje išplėstiniu (A) kursu. Šių praktinių-tiriamųjų pamokų metu mokytoja padeda suvokti mokiniams iškilusias globalines problemas pasaulyje, mūsų valstybėje, Druskininkų mieste ir kaip šie procesai tiesiogiai veikia mus, visą gyvąją gamtą. Programa skatina atsakingumą už savo veiklą, bendradarbiavimą, komandinį darbą, saviraišką, padeda lavinti ir atskleisti moksleivių kūrybiškumą. Programa būtų aktuali, įdomi ir reikalinga biologijos mokytojams, neturintiems arba turintiems nedidelę darbo su besimokančiais 2 gimnazijos klasėse moksleiviais patirtį. Stažuotės metu jos dalyviui būtų sudarytos sąlygos ne tik stebėti pasiruošimo pamokai etapus, mokymo centro mokytojų vedamas pamokas, bet ir pačiam jas organizuoti.
21. Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių mokykla Geografijos pamokos aktyvinimas naudojant mobiliuosius įrenginius Programa skirta mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo procese gebėjimams tobulinti. Šiuolaikinių informacinių technologijų taikymas įvairiose pamokose leidžia individualizuoti ugdymo procesą, paverčia pamoką šiuolaikiška, didina mokinių motyvaciją mokytis, lavina kūrybiškumą, ugdo kitus gebėjimus, reikalingus šiuolaikiniame pasaulyje. Šie mokinių gebėjimai jau ne vienerius metus sėkmingai ugdomi Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokykloje-daugiafunkciame centre, kuriame dirba inovatyvūs ir kūrybiški mokytojai. Stažuotės programą parengusi mokykla nori pasidalyti šia patirtimi bei skatinti ir kitas mokyklas ugdymo procese aktyviau naudoti mobiliuosius įrenginius.
22. Anykščių Antano Vienuolio progimnazija Išmaniųjų technologijų panaudojimas ugdyme Šiandien būtinybe tapo gebėjimas ugdymo turinį perteikti naudojant išmaniuosius įrenginius, mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius. Skaitmeniniai įrenginiai ir „debesų technologijos“ tampa nebeišvengiama edukacinių procesų dalis. Išmaniųjų įrenginių naudojimas ugdymo veiklose efektyvina mokymo(si) procesą, daro jį patrauklų mokiniams, kelia mokymosi motyvaciją. Dauguma pedagogų teigia, jog jiems trūksta žinių ir įgūdžių, patirties šioje srityje. Mokykloje veikia mokytojų komanda, kuri aktyviai naudoja išmaniąsias technologijas (planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, įvairias programėles) pamokose ir neformalaus švietimo veiklose, vykdydama rajono konkursus ir viktorinas. Šiais mokslo metais mokyklos komanda yra laimėjusi atranką dalyvauti skaitmeniniuose projekto „Samsung mokykla ateičiai“ mokymuose.
23. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla Fizikos integracijos galimybės formaliajame švietime Siekiant didinti mokinių, kurie mokosi gamtos mokslų, skaičių ir šių dalykų patrauklumą, reikalingas aktyvaus mokymosi metodų taikymas, ypač probleminis, tyrinėjimu grindžiamas mokymas(is), mokinio savarankiškas mokymasis ir mokytojo kaip pagalbininko, konsultanto vaidmuo. Reikia kurti tinkamą ugdymo turinį ir aplinką vaikų gebėjimams ugdyti, skatinti inovatyvias STEAM iniciatyvas. Taip pat reikia plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas ir kvalifikacijos tobulinimą. Siekiant padėti mokiniui siekti geresnių ugdymo(si) rezultatų, mokykloje inicijuojamos naujos veiklos: integruotos pamokos, pamokos netradicinėje aplinkoje, dienos, skirtos tiriamajai veiklai, ir kt.
24. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla Aktyviųjų metodų įvairovė ir informacinių technologijų taikymas matematikos pamokose Pamokos sėkmę lemia ne tik mokytojo dalykinė kompetencija, bet ir sugebėjimas sudominti mokinius dėstomu dalyku. Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas pamokos kokybei, bendrųjų gebėjimų ugdymui, IKT integravimui į mokomuosius dalykus. Kiekvienais mokslo metais, vasario–kovo mėnesiais, mokykloje vykdomas projektas „Kviečiu į pamoką“. Jo metu mokytojai dalijasi gerąja patirtimi, vesdami atviras pamokas, lankosi kolegų pamokose. Mokyklos mokytojai yra atviri naujovėms, pamokose taiko aktyviuosius mokymo metodus, efektyviai taiko atvirojo kodo programas.
25. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija IT panaudojimo galimybės siekiant mokinio individualios pažangos Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos vizija – drąsių, išmanių savo ir šalies ateities kūrėjų mokykla. Turėdami tokį vaizdą, mokytojai siekia mokinių ugdymui pasitelkti šiuolaikiškas išmaniąsias technologijas ir susieti mokymąsi su patyrimu. Taip mokydamiesi mokiniai nebijo klysti, nuolat tobulėja, ir patys stebi, vertina savo pažangą. Technologijos padeda mokytojui taupyti laiką ir grįžtamąjį ryšį gauti čia ir dabar, suteikia galimybę greitai apdoroti didelį kiekį duomenų. Kitas aspektas – galimybė diferencijuoti, individualizuoti mokymosi turinį, apimtis, tempą, laiką, skirtą užduotims atlikti. Stažuotės metu mokytojui būtų sudaromos sąlygos stebėti atviras veiklas, susipažinti su praktinėmis IT taikymo galimybėmis – jis susipažins su mokyklos turima IT baze, išmaniosiomis programėlėmis, būdais, kaip fiksuoti ir apdoroti mokymosi rezultatus, susikurs interaktyvių užduočių banką ir išbandys.
26. Prienų „Žiburio“ gimnazija Matematikos mokymas 9–12 klasėse, pasitelkus pažangiausius mokymo metodus bei IT Programos tikslas – tobulinti matematikos mokytojo profesinę kompetenciją, mokant matematikos 9–12 klasėse, t. y. ruošiant mokinius 10 klasės PUPP, rengiant matematikos VBE bei gyvenimui; pasidalyti gerąja patirtimi dirbant su gabiaisiais mokiniais bei kaip dirbti su mokiniu autistu, kad VBE gautų maksimalų įvertinimą. Matematikos mokytojai taip pat turi patirties organizuojant jaunųjų matematikų konkursą „Žiburys“. Vadovėlio 11 klasei „Matematika Tempus“ bendraautorė dalysis patirtimi apie darbą su šiuo vadovėliu ir internetine prieiga http:// klase.eduka.lt.
27. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla Bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymas fizikos pamokose Darbą pamokoje lemia darnus mokinio ir mokytojo dialogas, pagrįstas tarpusavio pagarba. Konservatyvūs bendravimo būdai nėra priimtini dabartiniam jaunimui, todėl būtina ieškoti priimtinesnių, liberalesnių bendravimo būdų. Visgi mokykla neįsivaizduojama be daugybės taisyklių, o taisyklių laikymasis yra efektyvus tik tada, kai mokinys supranta jų reikalingumą. Siekiant geresnės pamokos kokybės, mokiniams yra svarbu žinoti, ko iš jų tikimasi, o to galima pasiekti tik kartu kuriant, tobulinant ir įgyvendinant bendrus susitarimus. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla yra daugelio tarptautinių ir respublikinių projektų dalyvė, todėl daug dėmesio skiria mokinių neformaliam bendravimui, nes dažnai mokiniams tenka dalyvauti įvairiuose projektuose, kuriuose bendraujama neformaliai. Taip pat mokykloje daug dėmesio skiriama mokytojų tarpusavio bendradarbiavimui, vykdomi projektai, kurių metu mokytojai gali stebėti kolegų pamokas.
28. Stakliškių gimnazija Netradicinių darbo būdų panaudojimas ugdymo procese. Mąstymo žemėlapių naudojimas ir darbas su įvairiomis IKT Programa siekiama skatinti mokytojus planuojant ugdymo procesą į jį įtraukti ir panaudoti mąstymo žemėlapius, skirtus mokinių kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui ugdyti. Mokykloje yra 5 interaktyvios „Smart“ lentos, kurios naudojamos pamokos veikloms įvairinti ir mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti. Siekiama, kad išmanieji telefonai būtų tikslingai naudojami mokymosi proceso metu. 3D spausdintuvu naudojamasi informacinių technologijų, technologijų, dailės, dizaino pamokose ir neformaliojo švietimo veiklose atliekant praktines užduotis.
29. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla Informacinio mąstymo ugdymas Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Informacinės technologijos – neatsiejama šių mokslų dalis. Todėl vis daugiau dėmesio kreipiama į informacinio mąstymo ugdymą, kuris būtinas kiekvienam šiuolaikinės visuomenės piliečiui. Informacinis mąstymas – tai gebėjimas atpažinti ir formuluoti įvairias aplinkos problemas, logiškai organizuoti ir analizuoti duomenis, pavaizduojant juos modeliais, įvertinti problemas ir jų sprendimo būdus naudojant šiuolaikines technologijas. Būtent šiuolaikinių informacinių technologijų išmanymas padeda mokiniams orientuotis ir kitų dalykų mokymosi procese bei įgyti skaitmeninę kompetenciją, būtiną visaverčiam gyvenimui žinių visuomenėje. Siekiant padėti mokiniui siekti šių kompetencijų, mokykloje yra organizuojamos integruotos informacinių technologijų ir kitų dalykų pamokos, mokiniams siūlomi pasirenkamieji STEAM mokslų dalykai, vyksta dienos, skirtos tiriamajai veiklai, vykdomos saviraiškos programos ir kt.
30. Klaipėdos Baltijos gimnazija Patyriminis ugdymas chemijos pamokose (9–12 kl.) mokinių pasiekimų ir pažangos gerinimo kontekste Klaipėdos Baltijos gimnazija daug dėmesio skiria mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos skatinimui tobulinant ugdymo procesą, todėl nuolatos ieško būdų, kaip ugdymą padaryti patrauklesnį, priimtinesnį įvairios motyvacijos mokiniams. Remiantis OECD PISA 2015 m. duomenimis, gamtamokslinio raštingumo rezultatai žemesni nei 2006 m., tad būtina keisti mokytojų ir mokinių požiūrį iš mokymo į mokymąsi. Taikant patyriminį mokymą(si), pasiekimų ir pažangos rezultatai palaipsniui gerėja, nes mokiniai mokosi iš savo asmeninės patirties (mokymasis bedarant – „learning buy doing“). Stažuotės metu bus supažindinama su patyriminio ugdymo taikymu chemijos pamokose, ugdymo(si) metodais, integracijos galimybėmis, interaktyviomis skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis. Įgytą gerąją patirtį stažuotojas galės pritaikyti ugdymo procese.
31. Druskininkų „Atgimimo“ mokykla Šiuolaikiniai mokinių mankštos / sporto iššūkiai Nuolat ieškome naujų būdų, kaip skatinti moksleivių fizinį aktyvumą bei motyvaciją per pamokas. Daug dėmesio skiriama ir kūno kultūros pamokoms: taikomi naujausi metodai, įvairios darbo formos, vaikai supažindinami su įvairiomis fizinio aktyvumo rūšimis (darbu treniruoklių salėje, stalo tenisu, pratimais su TRX treniruokliais, „body-flex“ pratimais ir t. t.). Mokiniai lanko neformaliojo ugdymo būrelius (šaškių, šachmatų, krepšinio, stalo teniso, futbolo) bei modulius: „Sportiniai žaidimai“ ir „Judėti sveika“. Ši programa suteikia galimybę kūno kultūros mokytojams susipažinti su gerąja patirtimi planuojant ir vykdant šiuolaikines įdomias kūno kultūros pamokas bei neformalaus ugdymo renginius ir užsiėmimus. Programa siūlo modelius, pavyzdžius ir idėjas, o jos dalyviai įgyja naujų žinių, kompetencijų ir įgūdžių šiuolaikinėms kūno kultūros pamokoms vesti.
32. Marijampolės sav. Mokolų progimnazija Sveikos gyvensenos programa „Judu linksmai, valgau sveikai“ Sveikos gyvensenos ugdymas siejamas su sveikos mitybos įpročių formavimu ir su fiziniu judėjimu. Sveikos gyvensenos ugdymas sėkmingas, kai mokiniai nori ugdytis sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius, kai metodinės priemonės parenkamos efektyviai. Skatiname mokinius sportuoti, mokiniai dalyvauja Lietuvos mokyklų žaidynėse, atstovauja įvairioms sporto šakoms, užima prizines vietas. Jie turi motyvacijos dalyvauti žaidynėse, nes tai skatina sistemingai mankštintis, sąmoningai rūpintis savo sveikata, ieškoti naujų fizinių aktyvumo formų. 1-osiose klasėse vykdoma Sveikatinimo ir fizinio aktyvumo ugdymo programa. Pradinių ir vyresniųjų klasių mokiniai lanko kūno kultūros neformaliojo ugdymo būrelius. Kiekvienos pertraukos metu ir po pamokų mokiniai turi galimybę žaisti mokyklos aikštyne, sporto salėje.
33. Prienų „Žiburio“ gimnazija Šiuolaikinių kūno kultūros pamokų planavimas, organizavimas ir vykdymas Gimnazijos kūno kultūros mokytojai kartu su administracija nuolat ieško naujų būdų skatinti moksleivių fizinio aktyvumo motyvaciją per pamokas mokykloje ir už jos ribų. Kasmet, planuodami fizinio ugdymo turinį, mokytojai stengiasi į metinį planą įtraukti bent vieną naujos, netradicinės fizinio aktyvumo rūšies pamokų ciklą. Gimnazijoje šiuo metu yra sukaupta unikali patirtis vedant pilateso, pratimų su jėgos maišais, „fit-ball“ ir „soft-ball“ kamuoliais, gatvės šokių, golfo, vikingų laivų irklavimo bei Rytų kovos menų pamokas. Gimnazijos kūno kultūros mokytojai sukūrė ir savo darbe naudoja unikalias mokinių vertinimo bei atleistų nuo pamokų mokinių užimtumo metodikas. Šia patirtimi gimnazijos mokytojai nuolat dalijasi vesdami atviras pamokas tarptautiniuose ir respublikiniuose seminaruose.
34. Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija Mokyklos interjero erdvės ir renginiai – mokinių meninės raiškos ugdymui Mokyklų erdvėse formuojamas mokinių estetikos suvokimas, plečiamos saviraiškos galimybės. Pačių mokinių sukurti projektai skatina saugoti savo ir bendraamžių darbus, moko kūrybiškai ieškoti problemų sprendimo būdų, ugdo kritinį mąstymą. Programa aktuali, nes daugelyje mokyklų erdvių formavimui skiriama daug dėmesio, siekiant sukurti jaukią, tik tai mokyklai būdingą atmosferą. Kuriant bendrus projektus, gimsta neformalus bendravimas bei bendradarbiavimas tarp mokinių ir mokytojų. Mūsų gimnazijoje daug dėmesio skirta meniniam erdvių apipavidalinimui, sieninei tapybai. Kūrybinių darbų temas siūlo ir atlieka patys mokiniai. Kasmet trečių klasių gimnazistų sukurti projektiniai kūrybiniai darbai lieka mokyklos erdvėse. Gimnazijoje organizuojami tradiciniai renginiai, kurie skatina pritaikyti mokinių meninius ir kūrybinius gebėjimus.
35. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija Betarpiško bendravimo svarba efektyviam mokymuisi Programos tikslas – skatinti betarpišką bendravimą ir bendradarbiavimą su suaugusiais ugdytiniais. Stažuotės metu bus supažindinama su pamokų metu taikomais individualizuotais ugdymo metodais, bus sudarytos sąlygos išbandyti išmoktus metodus. Stažuotojai turės galimybę susipažinti su klasių auklėtojų veikla, Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos projektine veikla ir neformaliuoju švietimu.
36. Kauno Prano Daunio ugdymo centras Universalaus dizaino principais pagrįstas ugdymas, optimaliai panaudojant ugdymosi aplinkas Vis daugiau kalbama apie įtraukiojo ugdymo svarbą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių gyvenimo kokybei užtikrinti. Ugdymo įstaigoms tenka didžiulė atsakomybė ugdyti skirtingus gebėjimus, poreikius, nevienodą gyvenimišką patirtį turinčius vaikus: skiriasi šių vaikų intelekto lygis, kalbos išsivystymas, elgesys, gebėjimas adaptuotis, bendrauti. Universalios ugdymosi aplinkos kūrimas tampa itin svarbiu veiksniu, realizuojant įtraukiojo ugdymo sampratoje atspindimus principus: pagarbą mokinių įvairovei bei pagalbą visiems mokiniams. Programos paskirtis – padėti ugdymo įstaigų pedagogams suprasti prieinamos ir įgalinančios ugdymosi aplinkos kūrimo prasmę bei pasidalyti patirtimi, kaip praktiškai šią idėją realizuoti dirbant su įvairias negales turinčiais mokiniais.
37. Druskininkų „Ryto“ gimnazija Teigiamo mokinių požiūrio į save skatinimas ir kūrybiškumo lavinimas tikybos pamokose Stažuotės dalyviui programos metu bus pristatyta Druskininkų „Ryto“ gimnazijos tikybos mokytojos darbo su 1–4 klasių gimnazistais patirtis. Šių pamokų metu kuriama mokiniams patraukli ugdymosi aplinka, kuri padeda lavinti ir atskleisti jų kūrybiškumą, skatina saviraišką, ugdo savivertę. Programa būtų aktuali, įdomi ir reikalinga tikybos mokytojams, neturintiems arba turintiems nedidelę darbo patirtį mokykloje. Stažuotės metu jos dalyviui būtų sudarytos sąlygos ne tik stebėti pasiruošimo pamokai etapus, mokytojos vedamas pamokas, bet ir pačiam jas organizuoti.
38. Telšių „Atžalyno“ progimnazija Krikščioniškų vertybių ugdymas integruojant tikybą, muziką ir šokį Progimnazija siekia, kad mokinių ugdymas(is) būtų šiuolaikiškas ir inovatyvus, kūrybiškai ugdomos dalykinės, bendrosios, taip pat ir krikščioniškos vertybės, būtinos jauno žmogaus visaverčiam gyvenimui. Mokytojai dalyvauja projektuose, domisi įvairiomis naujovėmis, jas praktiškai taiko, pasiekia gerų rezultatų ir sėkmingai dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis. Mokytojų komandos su socialiniais partneriais įgyvendino progimnazijos kaitai įtaką darančius šalies projektus: „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, „Pradinio ugdymo tobulinimas“, „Mokinkime ir mokykimės kitaip“, „Comenius“, „eTwinning“ ir kt. Progimnazija glaudžiai bendradarbiauja su Bažnyčia ir puoselėja gražius tradicinius renginius, į kuriuos įtraukiama visa bendruomenė. Sėkmingai integruotus projektus kuria tikybos, muzikos ir šokio dalykų mokytojai. Vedamos integruotos pamokos.
39. Klaipėdos „Santarvės“ progimnazija Kritinio mąstymo ir analitiškumo kompetencijos ugdymas šiuolaikinėje mokykloje Šiandien ypatingą svarbą įgauna ne žinių kaupimas, bet mokėjimas racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti. Mūsų mokykla nuo 2014 m. dalyvauja projektinėje veikloje pagal „Erasmus+“ ir „Nord+“ programas, skirtas kritinio mąstymo taikymui ugdymo procese tobulinti. 2014–2016 metais mokytojai dalyvavo projekte „Dinamiškas ir atviras asmenybės ugdymas“ ir įgijo naujų žinių apie kūrybiškumo ir mąstymo ugdymą mokymo(si) procese, inovacijų diegimą ir įvairių problemų sprendimo būdus, įgijo europinio darbo patirties. Tęsiant šios srities kompetencijų ugdymą, mokytojai dabar dalyvauja projekte „SMART Learning“ pagal „Nord+“ programą ir tobulina praktinius kritinio mąstymo ir analitiškumo kompetencijų ugdymo įgūdžius. Manome, kad šių kompetencijų ugdymas yra vienas svarbiausių veiksnių šiuolaikinėje mokykloje.
40. Plungės „Saulės“' gimnazija Projekto metodas ugdymo procese. Pamokos kitaip

Projekto metodo samprata plačiąja prasme. Metodo taikymo veiksmingumas, našumas, gimnazijos įvairių dalykų (rusų k., lietuvių k. ir literatūra, muzika, chemija, anglų k., biologija, istorija, IT, technologijos) projektinė sklaida. Projekto metodas – nestandartizuotų žinių, įgūdžių bei kompetencijų garantas. Mokyklos geroji patirtis – pamokinėje ir neformaliojo švietimo veikloje. Teorinio ir praktinio pasirengimo sklaida. Tiesioginis dalyvavimas įvairių dalykų ugdymo procese – galimybė tobulėti. Vykdyti abipusę patirties sklaidą.
41. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija Kaip sudominti pamoka? Pamoka prasideda intriga, kuri nuteikia mokinius dirbti bei motyvuoja siekti žinių. Pamoka pradinėse klasėse be intrigos – kaip filmas be pradžios. Geros mokyklos koncepcijoje pamokos pradžiai skiriama daug dėmesio. Mūsų mokykloje – taip pat. Tai atliekama taikant įvairius būdus bei metodus. Šiuolaikiniai ugdymo metodai yra glaudžiai susiję su informacinių technologijų taikymu. Visose progimnazijos klasėse yra kompiuteriai, projektoriai, interneto ryšys. Tai suteikia mokytojams galimybę pritaikyti veiklas taip, kad jos atitiktų šiuolaikinio mokinio poreikius. Progimnazijoje taip pat daug dėmesio skiriama specialiųjų poreikių mokiniams. Neformalusis švietimas – darbo pamokoje tąsa. Kuo įvairesnės veiklos, tuo gilesnės mokinių žinios.
42. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija Medijų raštingumas – neatsiejamas ugdymosi elementas Programos tikslas – skatinti kūrybišką medijų raštingumo integraciją mokykloje. Stažuotės metu bus pristatomos medijų raštingumo sudedamosios dalys, sukurti pavyzdiniai pamokų planai tęstinei medijų raštingumo integravimo veiklai atstovaujamoje mokykloje, organizuota pamoka medijų raštingumo tema mokyklos bendruomenei, supažindinama su Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos patirtimi medijų raštingumo srityje.
43. Kretingos Simono Daukanto progimnazija Ugdymo gerinimas per procesinį konsultavimą Mokymo kokybės efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Norėdami, kad mokytojai keistųsi ir tobulėtų, pateikėme projekto „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ paraišką. Progimnazijoje įkurtas savimokos klubas, kuriame analizuojama John Hattie knyga „Matomas“ mokymasis“. Ugdymo modelio, paremto J. Hattie tyrimais, dar niekas nebandė įdiegti (arba nėra viešai prieinamos informacijos apie tai). 2017 metais progimnazijos administracija vykdė 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Mokomųjų dalykų integracija ugdymo procese“. 2017-11-16 progimnazijoje organizuojama respublikinė konferencija „Sėkmingos integracijos į ugdymo turinį faktoriai ir geroji patirtis“.
44. Plungės „Saulės“ gimnazija Kūrybinio potencialo ugdymas mokykloje – neatsiejama sėkmingo ugdymo proceso dalis Kūrybingumo ugdymas teiks ne tik informaciją ir žinias, bet ir pasitenkinimą pačiu mokymu(si). Tai aktuali, šiuolaikinė problema. Siekiama daugiausia dėmesio skirti kūrybiško ir inovacijoms atviro potencialo ugdymui, skatinti nuolat siekti ir įgyti naujų kompetencijų. Į gebėjimus ir kompetencijas orientuotos ir atnaujintos bendrosios programos. Kūrybiškumo ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka ugdytojui – mokytojui. Kūrybiškumo ugdymo sėkmė priklauso nuo ugdymo sampratos. Šiam atsakingam procesui mokytojas turi įgyti pakankamai žinių ir kompetencijų. Tas žinias reprodukuojant – būtinas teorinis ir praktinis pasirengimas. Tiesioginis dalyvavimas ugdymo procese – dalytis įgyta patirtimi bei semtis patirties. Vykdyti abipusę patirties sklaidą. Įtraukti stažuotoją į respublikinio R. Harvudo vardo mokinių meninės raiškos konkurso parengiamąsias ir baigiamąsias veiklas, atskleisti respublikinio renginio peripetijas ir „juodraščius“. Sudaryti sąlygas betarpiškai bendrauti su į konkursą atvykusiais mokytojais ir mokiniais. Dalyvauti pamokose partnerystės pagrindais.
45. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija Įvaizdžio įtaka mokyklos sėkmei Kiekviena organizacija turi susikurti savo įvaizdį, jį nuolat atnaujinti, tobulinti ir valdyti, nes tai yra pati didžiausia organizacijos vertybė. Formuojant organizacijos įvaizdį būtina atsižvelgti į organizacijos veiklos pobūdį ir jį nusakančias savybes. Mokinių skaičiaus mažėjimas, nauja mokyklų finansavimo tvarka („mokinio krepšelis“), galimybė pasirinkti norimą mokyklą, mokytojų nedarbo grėsmė lemia būtinybę įvairiomis priemonėmis siekti konkurencinio pranašumo. Šiuo požiūriu teigiamo mokyklos įvaizdžio sukūrimas gali suteikti jai išskirtinumą ir padidinti konkurencingumą. Tinkamo įvaizdžio sukūrimas yra pati svarbiausia bet kokios organizacijos užduotis.
46. Kauno Aleksandro Puškino gimnazija Intelektinis mokinių ugdymas Asmenybės intelektiniai gebėjimai – vienas iš pagrindinių psichologinių resursų, kuriuo grindžiamas iniciatyvus ir protingas požiūris į realybę. Žmonių intelektiniai gebėjimai – tai galingas žmonių civilizacijos šaltinis, nuolat palaikantis jos vystymąsi. Todėl būtent tos šalys, kuriose bus sukurta maksimaliai tobula ugdymo sistema, skatinanti visavertį ir visapusišką augančios kartos intelektinių gebėjimų vystymą(si), visuomet pirmaus ekonominiu ir kultūriniu aspektais. Intelektinis mokinių ugdymas – tai objektyvi būtinybė, paremta dabarties realijomis ir ateities reikalavimais. Mūsų gimnazijoje mokinių intelektiniai gebėjimai ugdomi taikant technologiją „Intelektas“. Kiekvienas mokytojas gali nesunkiai nustatyti, kokios jo mokinio žinios ir kokie jo gebėjimai, tam skirtais diagnostiniais testais ar užduotimis.
47. Šiaulių r. Kužių gimnazija Ugdymo efektyvumo didinimas Šiandien keičiasi mokytojo tradicinių vaidmenų pobūdis ir ribos. Mokytojas turi atrasti būdus ir metodus, kaip parengti mokinį mokytis visą gyvenimą. Šiaulių r. Kužių gimnazijos mokytojai nuolat aktyviai dalijasi savo praktine patirtimi: rengia kvalifikacijos tobulinimo programas, veda seminarus respublikos mokytojams, leidžia leidinius – vadovėlius, pratybas, metodines priemones, veda integruotas pamokos, taiko aktyvius mokymo(si) metodus, naudoja IKT ugdymo(si) procese, daug dėmesio skiria mokinių įsivertinimui ir pažangos stebėjimui, siekdami didinti ugdymosi efektyvumą, teikia mokiniams mokymosi pagalbą po pamokų, organizuoja diferencijuotą mokymąsi, taiko kolegialaus grįžtamojo ryšio metodą (KGR), ugdo socialines emocines kompetencijas.
48. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija Mokinių pažangos (dalykinių ir bendrųjų gebėjimų pamokoje) stebėjimas ir vertinimas Panevėžio „Vyturio“ progimnazija savo misiją – skatinti kiekvieną mokinį siekti sėkmės – įprasmina taikydama pažangą skatinantį vertinimą. Mokytojai turi sukaupę nemažai patirties, ja nuolatos dalijasi su miesto ir šalies pedagogais, tobulina savo kompetencijas pamatuoti kiekvieno vaiko gebėjimus ir pažangą (numatyti mokymosi lūkesčius, aptarti sėkmę) kiekvienoje pamokoje. Išorės vertinimo, vykusio 2012 m. vasario 27 d. – kovo 2 d., metu motyvuojantis mokinių vertinimas ugdant „Vyturio“ progimnazijoje buvo išskirtas kaip stiprusis mokyklos veiklos aspektas. Stažuotės metu mokytojui būtų sudaromos sąlygos stebėti atviras veiklas, susipažinti su praktiniais vertinimo ir įsivertinimo instrumentų taikymo pavyzdžiais, mokykloje sukurtu savitu mokinių pažangos fiksavimo ir aptarimo modeliu, veiksminga bendrųjų ir dalykinių gebėjimų ugdymo ir vertinimo patirtimi.
49. Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija Šiuolaikinė pamoka turi būti inovatyvi Stažuotės metu mokytojas ras atsakymus, kaip, naudojant aktyvius ugdymo metus, IKT, sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, skatinti tapti atsakingus už pamokos rezultatą. Stažuotojas stebės 15–20 pamokų, sudalyvaus metodinių grupių aptarimuose, įvertins pamokų planavimo pavyzdžius, galės savarankiškai pravesti 3–5 pamokas. 20-yje gimnazijoje kabinetų įrengta multimedija, 12-oje – interaktyviosios lentos, yra elektroninė skaitykla, planšetinė klasė. Mokytojų komandos dalyvauja tarptautiniuose projektuose „Erasmus+“, „iTEC“, „Samsung Mokykla ateičiai“, respublikiniame projekte „Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“. Metodinės dienos „Kolega – kolegai“ metu pristatomas IKT panaudojimas mokytojo darbe. Mokytojų metodinė medžiaga skelbiama UPC internetinėje svetainėje „Ugdymo sodas“. Kasmet organizuojama konferencija „Geriausių kursinių ir projektinių darbų pristatymas“, parodanti mokinių išsiugdytas bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Gimnazija jau yra dalyvavusi trumpųjų ir ilgųjų stažuočių programose.
50. Alytaus šv. Benedikto gimnazija Ugdymas netradicinėse erdvėse – puikus išorinis motyvatorius Sparčiai keičiantis pasauliui, į mokyklas ateina jau visai kitokie mokiniai. Ugdome vadinamąją Z kartą, kuri netoleruoja suvaržymų, nori visada jaustis gerai, komfortiškai, geba greitai adaptuotis, yra inovatyvūs ir dinamiški. Mokykla privalo keistis, prisitaikydama prie naujos kartos poreikių. Tradicinė mokykla ir įprasti mokymo(si) būdai mokiniams tampa nepatrauklūs, kadangi jie suvokia, kad galima mokytis kitaip: įdomiai, žaismingai, gyvenimiškai. Tai mokykla „be sienų“ – kurioje vyrauja ne mokymo, o mokymosi paradigma. Ugdymas organizuojamas įvairiais metodais, netradicinėse erdvėse. Savo veikloje remiamasi bendruomenės susitarimais. Programos tikslas – skatinti mokytojus bendradarbiauti, ieškant ne tik netradicinių darbo būdų, bet ir ugdymo erdvių (gimnazijos koplyčia, baseinas, gimnazijos stadionas ir prie mokyklos esanti teritorija, 3D klasė), siekiant kelti mokinių motyvaciją mokytis, ugdyti jų kritinį mąstymą ir kompetencijas.
51. Utenos Adolfo Šapokos gimnazija Ugdymo metodai, skatinantys gimnazisto ir gimnazijos sėkmę Ši programa skirta mokyklų vadovams, direktorių pavaduotojams ugdymui bei mokytojams, siekiant suteikti žinių ir įgūdžių, kaip tobulinti ugdymo procesą, pamokos struktūrą ir metodiką. Mūsų gimnazijos mokytojai siūlo gerosios patirties programos įgyvendinimą tiesiogiai stebint ir analizuojant pamokas, neformaliojo švietimo užsiėmimus. Patyrę gimnazijos mokytojai pateiks įvairių ugdymo metodų, skatinančių mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą. Gimnazijoje sukurta palanki ugdymo(si) aplinka, kurioje mokinys ir mokytojas jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais. Remiantis gimnazijos vadovų, mokytojų sukaupta gerąja patirtimi, vedami seminarai, atviros pamokos respublikos ir užsienio šalių mokytojams.
52. Šiaulių Simono Daukanto gimnazija Aktyvių susirinkimų organizavimo įtaka klasės kolektyvo formavimui Programa skiriama klasės vadovui. Jos metu mokytojas susipažins su aktyvių susirinkimų organizavimo metodika. Galės dalyvauti aktyviuose klasės mokinių susirinkimuose bei aktyviuose tėvų susirinkimuose. Mokytojas turės galimybę sužinoti ir įvertinti, kokią įtaką turi aktyvūs mokinių ir tėvų susirinkimai klasės kolektyvo formavimui, mokinių ugdymo pasiekimams. Pedagogas parengs aktyvių susirinkimų planus. Gimnazijoje jau penkerius metus taikoma aktyvių mokinių ir tėvų susirinkimų metodika.
53. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazija Mokymą(si) skatinančios aplinkos kūrimas mokykloje Mokymą(si) skatinanti aplinka suprantama kaip daugybė edukacinę vertę turinčių vaiko gyvenimo ir veiklos erdvių, kuriose siekiama jo asmeninio tobulėjimo. Įgyvendinant šią programą, dėmesys bus skiriamas mokymo(si) aplinkoms, apimančioms fizinius (taikomi mokymo(si) metodai, ugdymo turinys, ugdymui naudojamos erdvės) bei socialinius (mokinio ir klasės nuotaika, mokytojo vaidmuo, mokinių tarpusavio santykių kultūra, mokymosi motyvacija, bendravimas ir bendradarbiavimas) aspektus. Kodėl? Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka turėtų būti kuriama atsižvelgiant į sąlygų sudarymą vaikui mokytis savarankiškai, individualiai, mažesnėje ar didesnėje grupėje, savoje ar dar neįprastoje erdvėje, turėtų būti sudarytos sąlygos jo praktinei veiklai, gebėjimų įgijimui, gludinimui, bendravimui ir bendradarbiavimui. Programos dalyviai turės galimybę susipažinti su mokyklos veikla, stebėti, analizuoti formalų ir neformalų ugdymą, bendrauti su mokyklos bendruomene, socialiniais partneriais.
54. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija Pamokos refleksija – sėkmingo ugdymo(si) sąlyga Dabartinio mokinio poreikiai orientuoti į tai, kad jis gebėtų kritiškai mąstyti, gyventi ir dirbti ateities visuomenėje. Mokytojas, naudodamas refleksiją šiuolaikiniame ugdymo kontekste, sudaro mokiniui sąlygas kelti klausimus kas ir galvoti kodėl, reflektuojant veiklą ir naują informaciją. Tokiu būdu refleksijos taikymas tampa vis aktualesnis ugdymui, nes atitinka mokinių poreikius ir padeda ugdyti kritiškai mąstančias asmenybes, kurios galėtų kelti ir spręsti problemas, atsižvelgdami į visumą. Mokytojai pamokose taiko įvairius refleksijos būdus, kurie padeda mokiniams ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sąmoningai ir aktyviai mokytis, siekti asmeninės pažangos. Stažuotojas turės galimybę stebėti pradinio ugdymo mokytojų pamokas, specialiojo pedagogo bei logopedo pratybas, reflektuoti mokytojų bei savo profesinę veiklą.
55. Alytaus šv. Benedikto gimnazija Vertinimas kaip pagalba mokantis Programa „Vertinimas kaip pagalba mokantis“ skirta mokytojams, norintiems paįvairinti darbo metodus, plėsti jau turimas žinias apie vertinimą ir įsivertinimą. Pedagogai stažuotojai stebės pamokas bei netradicines mokinių veiklas, dalyvaus užklasiniuose renginiuose, dalysis gerąja patirtimi. Kadangi vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas, tai diskutuos, kaip skatinti motyvaciją, patiriant mokymosi sėkmę. Susipažins su gimnazijoje veikiančiais vertinimo įrankiais, darbų segtuvais, virtualiais aplankais.
56. Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla Socialinių įgūdžių formavimas telkiant mokyklos bendruomenę Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla jau 14 kartą vykdys projektą „Mandagumo mėnuo“. Projekte ypatingas dėmesys yra skiriamas socialinių įgūdžių formavimui, bendravimui, mokytojų – mokinių – tėvų bendradarbiavimui, patyčių ir smurto prevencijai. Šia programa norime pasidalyti gerąja patirtimi, kaip įtraukti mokinių tėvus, senelius į ugdomąją veiklą, supažindinti stažuotojus su jau įvykusių projektų veikla, jų rezultatais, pasidalyti projekto rengimo, kasdienių veiklų planavimo patirtimi.
57. Kauno Panemunės pradinė mokykla Sėkmingas mokymąsi skatinančių metodų taikymas pradinėse klasėse Įgyvendinant šiuolaikinio ugdymo nuostatas, labai svarbu efektyviai planuoti ir organizuoti ugdymo procesą, pasirinkti tinkamus darbo metodus ir priemones. Naujausi švietimo dokumentai skatina organizuoti aktyvų mokymą(si). Kauno Panemunės pradinėje mokykloje ugdymo procesas vykdomas taikant mokymąsi skatinančius metodus, organizuojant integruotas netradicinio ugdymo dienas, pamokas mokyklos lauko klasėse. Kompetentingų mokytojų komanda nori pasidalyti gerąja skaitmeninių mokymo priemonių integravimo į pradinį ugdymą patirtimi, sėkmingai taikomais savarankiško mokymo(si), kritinio mąstymo ugdymo, kūrybinės vaizduotės lavinimo metodais. Mokykla sukūrė unikalias mokymosi ir edukacines aplinkas kaip prielaidą mokytojams taikyti metodus, orientuotus į kiekvieno vaiko galias, keliančius mokinių susidomėjimą bei motyvaciją mokytis.
58. Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazija Pamokos tobulinimo aspektai Pamoka yra privalomas ir savaime suprantamas mokyklinio gyvenimo elementas. Mokinių ugdymo procesas yra itin sudėtinga, reikalaujanti daug žinių, energijos, siekio tobulėti ir kantrybės veikla. Mokytojams yra aktualu tobulinti kvalifikaciją pamokos planavimo ir organizavimo, inovatyvių mokymo(si) būdų taikymo bei IKT priemonių naudojimo, mokinių pasiekimų ir pažangos pamokoje (įsi)vertinimo klausimais. Programos tikslas – pasidalyti gerąja darbo patirtimi kolegialiai bendradarbiaujant su bendruomene – planuojant, organizuojant ir vedant sėkmingas pamokas.
59. Telšių „Atžalyno“ progimnazija Aktyviųjų metodų gausa ir įvairovė, dirbant pagal integruotą vadovėlį „Vaivorykštė“ Telšių „Atžalyno” progimnazijos pradinių klasių mokytojos pirmosios rajone pradėjo dirbti pagal atnaujintas BP. Mokytojos nuolat ieško būdų, kaip aktyvinti mokinių veiklą, skatinti kūrybiškumą, dalyvavo Pradinio ugdymo tobulinimo projekte, stažavosi užsienyje, gerąja patirtimi dalijasi rajoninėse, respublikinėse konferencijose. „Rizikuoti atsakingai“ – tai tapo mokytojų šūkiu. „Vaivorykštės“ vadovėliai sudomino integruotomis temomis, aktyviųjų metodų gausa, palankiomis sąlygomis įtvirtinti ir tobulinti žinias per visus dalykus, galimybėmis kurti trumpalaikius ir ilgalaikius projektus, organizuojant darbą grupėse. Programoje perteiksime patirtį, kaip sekasi aktyviuosius metodus pritaikyti integruoto mokymo veiklose.
60. Kretingos r. Kurmaičių pradinė mokykla Savarankišką mokymą(si) skatinančių metodų taikymas pradiniame ugdyme Gyvenant sparčiai kintančioje žinių visuomenėje, svarbu ugdyti mokinių norą mokytis visą gyvenimą, gebėjimą rasti, atsirinkti, pritaikyti informaciją, kritiškai mąstyti, kūrybiškai taikyti turimas žinias, čia ir dabar spręsti su gyvenimu susijusias problemas. Todėl buvo pasirinktas mokyklos ugdymo proceso tobulinimo prioritetas – ugdymo formų, priemonių, aplinkų įvairovės didinimas siekiant ugdymo ir praktinio gyvenimo bei mokinio patirties sąsajų. Mokykloje turime puikias sąlygas ir aplinkas patraukliam, savarankiškam, patyriminiam mokinių mokymuisi: įrengta kompiuterių klasė, visose klasėse yra interaktyvūs ekranai, įsigytos „Šviesos“, BMK interaktyvios pamokos ir turime galimybę organizuoti ugdymo procesą kitose edukacinėse aplinkose.

Atranką į stažuotes vykdo Ugdymo plėtotės centras. Apie atrankos rezultatus Ugdymo plėtotės centras per 10 darbo dienų po atrankos įvykdymo informuos atrinktus kandidatus.

Daugiau informacijos suteiks:
Roma Sausaitienė,
projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“
veiklos vadovė

Ugdymo plėtotės centras
M. Katkaus g. 44, 09217 Vilnius
Tel. (8 5) 277 2171
 

Roma Sausaitienė,
projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“
veiklos vadovė
 
Informacija atnaujinta 2017-11-15 11:09:44