Užsienio ekspertų patirtis istorijos, pilietiškumo pagrindų ir pradinio ugdymo mokytojams

Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) sausio 31 d., penktadienį, įvyko du renginiai, kuriuose užsienio ekspertai iš Lenkijos ir Vokietijos aptarė istorijos, pilietiškumo pagrindų ir pradinio ugdymo turinio aktualijas.

Istorija, pilietiškumo pagrindai

Dr. Michael Kohrs pristatė istorijos ugdymo sistemą Heseno žemės mokyklose, aptarė mokinių kompetencijų, ugdomų istorijos pamokose, modelį. Šį modelį sudaro:
gebėjimas suprasti – istoriškai nulemtos aplinkos supratimas, istorinių duomenų tyrimas, sprendimo būdų paieška;
gebėjimas analizuoti – visų rūšių šaltinių naudojimas, praeities rekonstrukcija, šaltinių rūšių pažinimas, požiūris iš įvairių perspektyvų, faktais grįstų teiginių formulavimas;
gebėjimas vertinti – priežastiniai įvykių ir tendencijų ryšiai, datų, asmenų ir įvykių klasifikavimas, istorijos interpretavimas, įvykio ir struktūros modeliavimas, dabarties ir ateities sąsajų nustatymas, faktais pagrįsti vertinimai;
gebėjimas orientuotis – gebėjimas susidaryti savo požiūrį, gebėjimas vertinti istoriją kaip priemonę savo dabartiniam gyvenimui paaiškinti, gebėjimas aktualiose diskusijose padaryti istoriškai pagrįstą išvadą, pagrįstos vertinamosios išvados.

Lektorius pristatydamas metodą, kaip galima ugdyti šias kompetencijas, rėmėsi Lietuvos istorijos pavyzdžiu. Jis pasirinko A. Smetonos valdymo laikotarpį nuo 1926 m. perversmo, įtraukė mokytojus į šaltinių tyrinėjimą ir skatino diskusiją, įvertinant A. Smetonos vaidmenį Lietuvos istorijoje. Lektorius kvietė mokytojus argumentuotai, remiantis pristatytu kompetencijų modeliu, pasisakyti už ar prieš paminklo A. Smetonai statybą. Ši diskusija baigėsi netikėtai... Pasirodo, kad Lietuvoje jau yra nemažai paminklų, dėmesio ženklų Antanui Smetonai. Tai ir smetoniška gira, ir smetoniška daktariška dešra, ir t.t.

Renginio dalyviai, mokytojai kėlė daug klausimų dr. Michael Kohrs apie egzaminų sistemą, apie istorijos ugdymo turinį, apie ugdymo organizavimą Neues gimnazijoje, kurioje jis dirba.

Nors renginys užtruko kiek ilgiau nei planuota, mokytojai neskubėjo namo, domėjosi, aiškinosi, smalsavo ir džiaugėsi praktišku, įdomiu ir naudingu renginiu. Dalis renginio buvo tiesiogiai transliuojama Ugdymo plėtotės centro Facebook paskyroje (įrašas).

Pradinis ugdymas

Su pradinių klasių mokytojais savo patirtimi dalijosi Norvičo kalbų mokymo instituto ugdymo ekspertė iš Lenkijos Malgosia Tetiurka. Pradinių klasių mokytojai susipažino su kalbinio ugdymo pradinėse klasėse aktualijomis Lenkijoje ir kitose užsienio šalyse, išbandė veiksmingus būdus, turtinančius mokinių žodyną, mokėsi pasakojimo kūrimo elementų, padedančių suprasti teksto prasmę ir motyvuojančių skaitytoją.

Renginio dalyviai prisiminė Žano Piažė (Jean Piaget), Levo Semionovičiaus Vygotskio (Lev. S. Vygotsky) mokslo teorijas bei Džeromą Brunerį (Jerome Bruner), kuris teigia: „Bet kuris dalykas gali būti efektyviai mokomas tam tikru intelektualiai išgrynintu būdu, tinkančiu bet kuriam vaikui bet kuriame vystymosi etape. Žmonės turėtų padėti vaikams išsiugdyti įgūdžius ir gebėjimus per mokomąją paramą (angl. scaffolding)“.

Kalbant apie iššūkius ir lūkesčių išsipildymą, seminaro dalyviai susipažino su Pigmaliono efektu, kuris pasireiškia esant teigiamai nuostatai – mokiniai, iš kurių mokytojas daugiau tikisi, daugiau ir pasiekia, ir priešingu Golemo efektu, kurio esmė ta, kad maži lūkesčiai lemia žemą pasirodymo lygį.

Motyvacijos reikšme pamokos pradžiai dalyviai įsitikino atlikdami kūrybinę užduotį „Rožė ir spyglys“. Ši užduotis įgalina suprasti kiekvieną mokinį, jį išgirsti, pajausti jo nuotaiką, išgyvenimus.

Reziumuodama seminarą, lektorė Malgosia Tetiurka pabrėžė, kad tik įdėjus laiko ir pastangų visko galima išmokti daugiau. Augimo mąstysena – jūsų raktas į sėkmę.

Salomėja Bitlieriūtė ir Aldona Zaukienė,
Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkės

 

 
Informacija atnaujinta 2019-02-07 11:16:33