Austrijos patirties pristatymas meninio ugdymo mokytojams

Meninio ir kultūrinio ugdymo patirtimi su meninio ugdymo (dailės, muzikos, šokio, teatro) dalykų pedagogais dalijosi profesorius dr. Michael Wimmer, Austrijos kultūros tarybos direktorius, turintis ilgametę patirtį kultūros, švietimo ir pedagogikos srityse: Vienos taikomųjų menų universiteto dėstytojas, Austrijos švietimo ministerijos konsultantas, UNESCO ir Europos Tarybos konsultantas.

M. Wimmer pagrindinį dėmesį skyrė kultūrinės kompetencijos ugdymo galimybėms ir būdams aptarti bei mokytojo dalykinės kompetencijos analizei. Meninio ugdymo mokytojo kompetenciją lektorius palygino su smeigtuko simboliu – jų kompetencijos dalykinis aspektas yra kaip smeigtuko smaigalys – turi būti siauras, tikslus ir aštrus. Tačiau smeigtukas be viršutinės, plačiosios, prispaudžiančiosios dalies yra nieko vertas, kaip ir mokytojas be plačios erudicijos, įvairiakrypčio žinojimo. Plačių kultūrinių interesų žmonės – tai ateitis. Mokytojus M. Wimmer vadino pokyčių agentais, nes tik nuo kiekvieno iš jų iniciatyvos ir motyvacijos gali prasidėti pokyčiai mokykloje ir bendruomenėje. Lektorius paminėjo profesoriaus John Hattie atliktą tyrimą, kuriame teigiama, kad svarbiausias mokinių ugdymosi sėkmę užtikrinantis elementas yra mokytojo ir mokinių santykis.

Pristatymo dalyviai dalijosi patirtimi, kaip užmegzti ryšius su kultūros įstaigomis ir menininkais, kaip kūrybai pasitelkti įvairias mokinių kultūrines patirtis. Lektorius pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje labai sunku susikurti ir išlaikyti siaurą kultūrinį identitetą – žymiai svarbiau būti atviriems ir į kitas kultūras žvelgti kaip į galimybę tobulinti savąją. Menininkui įdomiausia yra tai, kas atsitinka susidūrus skirtingoms kultūroms. Čia yra idėjų užuomazgų sritis. Analogiškai kūrybingas ugdymo procesas gali užgimti susidūrus visiškai priešingiems ugdomiesiems dalykams. M. Wimmer ypač pabrėžė įvairių dalykų ugdymo turinio artinimo, integruojančių elementų paieškos svarbą. Įvairovė praturtina, o į iššūkius reikia žvelgti kaip į galimybes.

Kalbėdamas apie meninio ugdymo srities ir dalykų paskirtį ugdymo plane, profesorius pabrėžė jų specifinį pažinimo būdą – menuose nėra absoliučių tiesų, jos priklauso nuo požiūrio, vertybių, interpretacijos. Menuose mokiniai mokosi atvirumo, kritinio požiūrio, stiprina mąstymo savitumą, autentiškumą, nuostatas. Labai svarbu, kad meninė veikla būtų įtraukianti – mokiniai turi veikti patys, meninė kūryba turi remtis jų idėjomis, jų kultūra. Be to, menuose ypač svarbus yra pats kūrybinis procesas, jis netgi reikšmingesnis už gautą rezultatą, teigė M. Wimmer, remdamasis amerikiečių meninio ugdymo profesoriaus Elliot Eisner įžvalgomis. Taigi svarbiausia menuose yra KAIP veikiame – ugdymo turinys yra toks, koks jis yra. Mokytojui svarbiausia, KAIP jis tą turinį vaikams perduos: jauni žmonės nusipelnė mėgautis menu. Lektorius nuomone, blogas meninis ugdymas yra blogiau, nei jokio meninio ugdymo.

M. Wimmer kalbėjo ir apie meninio ugdymo dalykų mokymosi aplinką. Ji turi būti estetiška, ugdanti. Visa mokykla turėtų būti suprantama kaip kultūrinė erdvė – traukianti, džiuginanti, padedanti atrasti save ir tą atrastą kiekvieno mokinio tapatybę gerbianti. Buvo paminėta ir meninio komunikavimo svarba – meno kūriniu analizė, bendravimas su „gyvais“ meno kūriniais ir menininkais, kultūros institucijomis. Mokiniai turi išmokti pastebėti meną, kuris yra kiekviename žingsnyje, kuris juos supa kiekvieną akimirką.

Apibendrindami pristatymą dalyviai sau linkėjo:

  • mąstyti, matyti ir mylėti,
  • patiems būti kūrėjais,
  • būti savojo ugdymo proceso architektais,
  • motyvuoti kitus kūrybingai dirbti.

Ir įsipareigojo:

  • ieškoti partnerių tarp kultūros institucijų ir menininkų ir padėti mokiniams patirti tikrąją meninės kūrybos proceso esmę,
  • perduoti kolegoms meninio ugdymo metodus, kuriuos jie galėtų taikyti savo dalykuose,
  • kurti estetišką mokyklos aplinką,
  • atvirai bendrauti su kolegomis, ieškoti siejančių idėjų,
  • pasitelkti kitų kultūrų mokinių patirtį,
  • kritiškai vertinti savo mokymo praktiką ir ją tobulinti.
Žydrė Jankevičienė,
Projekto „Bendrojo ugdymo mokytojo bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ veiklos metodininkė

 

 
Informacija atnaujinta 2019-02-12 14:47:49