Lenkijos kalbinio ugdymo patirtis

2018 m. rugpjūčio 22 d. Socialinių mokslų kolegijoje vyko užsienio šalių ugdymo patirties pristatymai. Pristatymų tikslas – tobulinti Lietuvos bendrojo ugdymo mokytojų dalykines kompetencijas atsižvelgiant į užsienio šalių ugdymo ekspertų įžvalgas ir atstovaujamos šalies patirtį.

Renginys prasidėjo Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio pranešimu „Ugdymo turinio atnaujinimo link“. Bendrame renginyje dalyvavo kalbų mokytojai ir tiksliųjų mokslų mokytojai. Po direktoriaus pranešimo kalbų mokytojai ir tiksliųjų mokslų mokytojai pasiskirstė grupėmis ir dirbo su ekspertais.

Kalbų (gimtųjų ir užsienio) mokytojai susitiko su dr. Pavel Sporek, kuris pristatė Lenkijos kalbinio ugdymo patirtį.

Dr. Pavel Sporek (Paweł Sporek), Krokuvos pedagoginio universiteto Kalbos ir literatūros didaktikos katedros docentas, mokytojas, įvairių straipsnių ir knygų apie lenkų gimtosios kalbos mokymo(si) metodiką autorius. Mokslinių tyrimų kryptys: literatūros didaktikos aksiologija; žiniasklaidos ir masinės kultūros naudojimas mokyme (kompiuteriniai žaidimai, filmai ir populiari muzika); vadovėlio teorija ir praktika; mokytojų ir mokinių saviugda; skaitymo kanono atnaujinimas; šiuolaikinė jaunimo kalba.

Analizuodamas šiuolaikinio mokinio poreikius ir lūkesčius, lektorius pristatė kultūrinio ir literatūrinio ugdymo modelį, paremtą antropocentrinėmis prielaidomis, aptarė pažintinio, apžvalginio ir įdėmiojo skaitymo būdus, interpretacijas ir analizės metodus dirbant su grožiniais ir šiuolaikinės audiovizualizacijos ir medijų tekstais skirtingose klasėse. Išbandyti metodiniai patarimai, kaip parengti pamokų ciklą, pagrįstą probleminėmis temomis ir įvairia kultūrine medžiaga, kuri išlaisvina mokinio intelektinį ir emocinį įsitraukimą į skaitymą ir skatina mokinius egzistencinei refleksijai.

Džiugina dalyvių nuotaika bei pozityvūs įvertinimai:

Jei šiandienos didaktikoje pamoka vertinama kaip mokytojo susitikimas su mokiniu, tai susitikimas su gerb. dr. Pavel Sporek buvo unikali ugdymo patirties pamoka. Požiūris, kad literatūra yra nebūtinai savaiminė vertybė, kad ji gali būti ir problemų aiškinimosi būdas, dirbant įgalina netikėtas, netgi provokacines skirtingų tekstų sąsajas, tvirtinančias tiek kontekstų išmanymą, tiek pasaulio pažinimą, ugdo teigiamą skaitančiojo požiūrį į literatūrą: geras kūrinys tas, kuris padeda būti pasaulyje. Lektoriaus pateikti literatūros kūrinių skaitymo būdai teikia savitų galimybių ieškoti literatūrinio ir kultūrinio ugdymo kelio (Alė Krinickienė, Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimnazija).

Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti užsienio lektoriaus dr. Pavel Sporek, mokymuose, kuriuose daug dėmesio skirta mokinio ir mokytojo santykiui atrandant kelią į literatūrą. Manau, tai aktualu beveik kiekvienam mokytojui. Lektorius žavi užsidegimu surasti netikėtą priėjimą prie teksto taip, kad po to su mokiniais galima būtų pasiekti kuo geresnį rezultatą. Galima buvo palyginti su Lietuvos mokytojų taikomomis metodikomis. Po mokymų norisi dar daugiau skaityti, ieškoti, pažinti (Vytautas Šalavėjus, Šiaulių r. Kužių gimnazija).

Labai įtikinama ir paveiku, kad lektorius rėmėsi asmenine patirtimi ir pavyzdžiais, pateikė universalių patarimų mokytojams, ieškantiems dialogo su nūdienos mokiniu(Gražina Pilipienė, Radviliškio Lizdeikos gimnazija).

Lektorius akcentavo, jog skaitymas ypatingai svarbus šiuolaikinėje mokykloje, nes skaitydamas mokinys mokosi geriau pažinti save ir pasaulį. Mokytojas tik pagalbininkas, kuris padeda skaitomus tekstus susieti su mokinio turima patirtimi. Susitikime išgirdome idėjų, kurios padės literatūros pamokose ieškoti dialogo su mokiniais, analizuojančiais kūrinius (Rasytė Matulevičienė, Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija).

Renginio akimirkos

Interviu su Dr. Pavel Sporek (Paweł Sporek)

Meilė Čeponienė,
Danuta Szejnicka,
Irina Tarasova
Projekto „Bendrojo ugdymo mokytojo bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ veiklų metodininkės

 

 
Informacija atnaujinta 2019-03-05 11:17:56