Projekto veiklos

1 uždavinys. Parengti ir išbandyti ugdymo organizavimo modelius, pritaikant atnaujintą ugdymo turinį specifinių grupių poreikiams.

Sprendžiant įtraukties mokytis sunkumų patiriančių mokinių ugdymo problemą, bus vykdomos veiklos, skirtos vaikų socializacijos centrų auklėtinių, į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų vaikų, žemų pasiekimų mokinių ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos kokybei gerinti.

1.1 veikla. Naujų ugdymo organizavimo modelių vaikų socializacijos centruose parengimas ir įgyvendinimas.

Siekiant gerinti besimokančiųjų vaikų socializacijos centruose (toliau – VSC ) ugdymo kokybę, pritaikyti ugdymo turinį ir jo organizavimą prie šių vaikų specifinių poreikių, kuriems turėjo įtakos sudėtingas socialinis ekonominis kontekstas, patirtos psichologinės ir kitokios problemos, motyvacijos mokytis stoka, žemi pasiekimai ir pan., bus tobulinamos VSC darbuotojų kompetencijos; kuriami, išbandomi ir diegiami nauji ugdymo organizavimo modeliai centruose. Įgyvendinant šią projekto veiklą, taip pat bus atsižvelgta į naujas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas sustiprinti minimaliąją priežiūrą ir apriboti vaikų siuntimą į VSC, vaikų globos namų restruktūrizaciją ir pan. procesus, tapusius Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotos VSC pertvarkos priežastimi. Pertvarka inicijuota ne tik siekiant modernizuoti VSC infrastruktūrą, bet ir norint diegti atnaujintą ugdymo turinį, siekiant ugdymo organizavimo pokyčių ir VSC darbuotojų požiūrių bei nuostatų kaitos.

Planuojami veiksmai

  • Parengta ir įgyvendinta ne trumpesnė kaip 120 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo programa trijų VSC darbuotojams.
  • Ugdymo organizavimo modelio rengimo ir išbandymo metu VSC komandos bus konsultuojamos ugdymo turinio pritaikymo ir organizavimo klausimais.
  • Modelio rengimo, išbandymo ir diegimo metu VSC komandoms ar jų nariams bus teikiama metodinė pagalba konkrečiais ugdymo turinio klausimais (pvz., kūrybiškas mokymosi principų panaudojimas; produktyvusis mokymas ir pan.).
  • Modelio rengimo metu VSC darbuotojai dalyvaus stažuotėje Švedijoje; ten susipažins su analogiškų centrų veikla, ugdymo organizavimu juose. 
  • Bus rengiami VSC darbuotojų dalijimosi patirtimi, savirefleksijos ir pan. susitikimai.

Rezultatai: apmokyta ne mažiau kaip 60 VSC darbuotojų; parengtas, išbandytas, pakoreguotas ir praktiškai įdiegtas ugdymo organizavimo modelis VSC; remiantis įgyta patirtimi parengtas praktinis vadovas dirbantiesiems VSC; parengtos nacionalinio lygmens rekomendacijos dėl ugdymo organizavimo VSC.

1.2 veikla. Į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų vaikų ugdymo organizavimo modelių parengimas ir išbandymas.

Tyrimų, kuriuose analizuojama prieglobsčio gavėjų integracijos procesai ir raida, rezultatai rodo, kad mokyklos Lietuvoje iš esmės nėra pasirengusios priimti užsieniečių vaikų, neturi bazinės jų poreikius atitinkančios infrastruktūros ir sistemos, leidžiančios profesionaliai įvertinti užsienyje įgytų vaiko žinių kokybę bei veiksmingai spręsti dėl kalbos barjero kylančias integracijos į švietimo sistemą problemas (MIPEX, Migrantų integracijos politikos indeksas, 2015 m.). Nors teisės aktai numato galimybę lietuvių kalbos nemokantiems vaikams mokytis lietuvių kalbos išlyginamosiose klasėse ar mobiliose grupėse, praktikoje ši nuostata netaikoma. Sėkmingesnei į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų vaikų įtraukčiai užtikrinti reikalinga keisti ugdymo organizavimą taip, kad vaikai laiku gautų mokymosi pagalbą, būtų užtikrinta palaipsnė įtrauktis, atsižvelgta į jų lietuvių kalbos mokėjimo lygį, tarpkultūrinius skirtumus ir pan. Be to, mokyklos ir mokytojai nėra pakankamai pasirengę tarpkultūriniams iššūkiams, ugdymo personalizavimui, įvairių mokymosi poreikių tenkinimui vienu metu, lanksčiai ugdymo organizavimo būdų ir metodų kaitai. Trūksta mokymo priemonių lietuvių kalbos nemokantiems mokiniams, nėra mokytojui skirtos metodinės medžiagos, galinčios padėti įvertinti vaiko pažintinių gebėjimų lygį, jeigu jis nekalba nė viena įprastinių ir mokytojų mokamų kalbų.

Projekto veikla bus vykdoma siekiant teigiamų pokyčių šioje srityje. Įgyvendinant veiklą bus parengti ir mokyklose išbandyti atvykusiųjų ir grįžusiųjų vaikų ugdymo organizavimo modeliai, metodinė ir mokymo medžiaga.

Planuojami veiksmai

  • Parengti du ugdymo organizavimo modelių (atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio vaikams) projektai, stebėtas ir vertintas jų išbandymas penkių savivaldybių mokyklose ir, remiantis išbandymo rezultatais, parengti modelių aprašai, rekomendacijos dėl jų taikymo.
  • Išbandymo metu mokyklų darbuotojai dalyvaus stažuotėse užsienyje. Jose susipažins su migrantų vaikų ugdymu, aiškinsis bendradarbiavimo su užsienio mokyklomis, kuriose mokosi lietuvių vaikų, galimybes. 
  • Parengtos dvi integruoto mokymo priemonės (metodinė medžiaga ir užduočių pavyzdžiai) atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio vaikams ugdyti.
  • Parengta metodika su praktinėmis užduotimis, skirta mokinių, nekalbančių lietuviškai, turimam žinių ir gebėjimų lygiui nustatyti.
  • Mokyklų, dalyvaujančių rengiant ir išbandant modelius, komandos dalyvaus 40 akad. val. mokymuose, bus konsultuojamos rengimo ir išbandymo metu.
  • Vyks konsultacijos Lietuvos mokykloms, norinčioms diegti parengtus modelius ir priemones.

Rezultatai: apmokyta 50 mokyklų ir savivaldybių darbuotojų; parengti du ugdymo organizavimo modeliai; parengtos ir išbandytos dvi mokymo priemonės; parengta ir išbandyta metodika vaiko turimam žinių ir gebėjimų lygiui nustatyti; 50 mokyklų, norinčių diegti parengtus modelius, gaus konsultacijas.

1.3 veikla. Ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelių žemų mokinių pasiekimų gerinimui parengimas ir įgyvendinimas.

Lietuvos mokinių mokymosi rezultatai netenkina valstybės, švietimo bendruomenės ir visuomenės lūkesčių. PISA tyrimai rodo, kad šalyje yra daug mokinių, kurių pasiekimai žemi, ir mažai tų, kurie geba pasiekti aukščiausius pasiekimų lygmenis. Didelė dalis Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia visų ciklų mokinių raštingumo 2 lygmens Europos Komisijos iškelto rodiklio (mažiau nei 15 proc.): skaitymo gebėjimų – net 25,1 proc., matematinio – 25,4 proc., gamtamokslio – 24,8 proc. Pagrindinio 3 lygmens nepasiekia 43,7 proc. penkiolikmečių. Taip pat pažymėtini dideli skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų mokinių, berniukų ir mergaičių rezultatų. Projekto veikloje „Ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelių žemų mokinių pasiekimų gerinimui parengimas ir įgyvendinimas“ numatytos veiklos situacijai pagerinti daugiausia žemų pasiekimų mokinių turinčiose mokyklose. Bus siekiama kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis išgryninti pagrindines mokinių žemų pasiekimų priežastis, parengti ir išbandyti galimus ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelius minėtoms priežastims šalinti ir mokinių pasiekimams gerinti, pasiūlyti parengtus ugdymo organizavimo modelius Lietuvos mokykloms, susiduriančioms su žemų mokinių pasiekimų problema. Taip pat daug dėmesio bus skiriama mokyklų komandų kompetencijų tobulinimui ir pokyčių ugdymo organizavimo procese skatinimui (pvz., rekomendacijos ugdymo planams).

Planuojami veiksmai

  • Atrinkta 50 mokyklų iš 20 savivaldybių, kurių mokinių pasiekimai atskiroms sritims yra žemesni negu šalies vidurkis.
  • Švietimo srities ekspertų padedamos (ne mažiau kaip po 48 akad. val. individualių konsultacijų kiekvienai mokyklai), mokyklos rengs ir įgyvendins ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo kaitos planus. Remiantis įgyvendinimo rezultatais, bus parengta modelių aprašai ir jų taikymo praktinis vadovas.
  • Informavimo ir dalijimosi gerąja patirtimi susitikimai su savivaldybių ir mokyklų atstovais.
  • Mokyklų komandoms rengiami vidiniai mokymai jiems aktualiomis temomis (po 16 akad. val. kiekvienai mokyklai).
  • Konsultacijos mokykloms, norinčioms diegti parengtus ir išbandytus modelius (ne mažiau kaip 20).
  • Atliktas modelių įgyvendinimo poveikio tyrimas 50 mokyklų (prieš ir po) ir pagal jį parengtos rekomendacijos nacionaliniam lygmeniui.

Rezultatai: 50 mokyklų imtasi tikslingų priemonių mokinių pasiekimams gerinti; apmokyta ne mažiau kaip 750 asm.; parengta modelių aprašų rinkinys, rekomendacijos bendriesiems ugdymo planams, praktinis vadovas; ištirtas įgyvendintų priemonių poveikis mokinių pasiekimams.

2 uždavinys. Parengti naują ugdymo turinį ir išbandyti jo organizavimo modelius.

Siekiant, kad ugdymo turinio kaita būtų sėkminga, o Lietuvos mokyklose įsigalėtų naujas kompleksinis požiūris į kuriamą ugdymo turinį ir jo įgyvendinimą, labai svarbu sustiprinti naujų, iki šiol neturėtų temų ir programų rengimą bei diegimą ir taip užtikrinti jų proveržį. Projekte planuojama ypač daug dėmesio skirti naujo, iki šiol neturėto, ugdymo turinio kūrimui, išbandymui ir tobulinimui; pasiūlyti ugdymo turinio įgyvendinimo ir pagalbos mokykloms teikimo diegiant naują ugdymo turinį modelius.

2.1 veikla. Integruotos gamtos mokslų programos 5–8 klasėms išbandymas, tobulinimas ir diegimas.

Pagal tarptautinius rodiklius Lietuvos mokinių gamtos mokslų pasiekimai gerokai prastesni negu pasaulio valstybių vidurkis, o pačius dalykus šalies mokiniai vertina kaip sunkius, sausus ir neįdomius. Viena iš tokios situacijos priežasčių yra teorinis tiksliųjų ir gamtos dalykų mokymas, trūksta praktiškumo bei supratimo, kaip šios žinios gali būti pritaikomos kasdieniame gyvenime. Siekiant spręsti šią problemą, bus įgyvendinama veikla „Integruotos gamtos mokslų programos 5–8 klasėms išbandymas, tobulinimas ir diegimas“. Įgyvendinant šią veiklą, bus išbandoma ir diegiama integrali gamtamokslinio ugdymo programa 5–8 klasėse (parengta 2015 m. vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, projekto kodas VP1–2.2-ŠMM-06-V-02–003), tobulinamos gamtos mokslų mokytojų kompetencijos, padėsiančios jiems plėtoti gamtamokslinio ugdymo praktikas.

Planuojami veiksmai

  • 19 mokyklų, dalyvavusių 2017–2018 m. integruoto gamtos mokslų kurso 5–8 kl. išbandyme, 2018–2019 m. m. kartu su mokslininkų ir ekspertų grupe tęs 5 klasės ir pradės 6 klasės programų išbandymą, konsultuos naujai į išbandymą įsitraukusias mokyklas. 2019–2020 m. m. 19 mokyklų pradės išbandyti 7 klasės, o 2020–2021 m. m. – 8 klasės kursą:
    • kasmet 19 mokyklų komandos dalyvaus renginiuose, skirtuose išbandymo eigai, rezultatams, mokomajai medžiagai, tarpdalykiniams ryšiams ir jų užtikrinimui aptarti;
    • 19 mokyklų kuruos bent po dvi naujai įsitraukusias mokyklas (iš 60-ies), jas konsultuos; 
    • kasmet vyks po dvi konsultacijas 19 mokyklų (iš viso ne mažiau 114 konsultacijų po 4 akad. val.).
  • 2018–2019 m. m. 5 kl. programos diegimas bus įgyvendinamas 60-yje mokyklų. 2019–2020 m. m. 60 mokyklų diegs 6 klasės, 2020–2021 m. m. – 7 klasės, o 2021–2022 m. m. – 8 klasės programą:
    • 60-ies mokyklų komandoms bus organizuojami informaciniai renginiai (kasmet po susitikimą, 8 akad. val. trukmės); konsultaciniai renginiai (kasmet po 120 konsultacijų – kiekviena iš 60-ies mokyklų gaus bent po vieną kontaktinę 4 akad. val. konsultaciją per metus).
    • 60-ies mokyklų komandoms bus surengti vidiniai mokymai (po 8 akad. val.).
  • Parengti integruoto gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms metodiniai patarimai, ugdymo organizavimo modelių aprašų rinkinys, rekomendacijos dėl modelių įgyvendinimo.
  • Parengtos rekomendacijos dėl informavimo, mokymo ir pagalbos paslaugų diferencijavimo skirtingo potencialo mokykloms diegiant atnaujintas bendrąsias programas.
  • Parengta 40 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo programa integruotą programą įgyvendinantiems mokytojams, 16 akad. val. modulis pradinių klasių mokytojams.
  • Plėtojama turima virtuali mokymosi ir bendradarbiavimo aplinka.

 2.2 veikla. Pradinio ugdymo informatikos programos rengimas, išbandymas ir diegimas

Skaitmeninė kompetencija yra būtina kiekvienam XXI a. žmogui, todėl ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau vaikams sudaryti galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokantis kurti ir tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti. Siekiant sudaryti lygias galimybes visiems vaikams ugdytis skaitmeninę kompetenciją, kūrybiškumą, informatinį mąstymą, gebėjimą juos taikyti, bus įgyvendinama veikla „Pradinio ugdymo informatikos programos rengimas, išbandymas ir diegimas“. Įgyvendinant šią veiklą, kartu su pradinių klasių mokytojais bus kuriamas ir išbandomas integruoto informatikos kurso turinys. Siekiant padėti pradinių klasių mokytojams pasirengti dirbti su šia programa, taip pat įgyti trūkstamų skaitmeninės kompetencijos gebėjimų, bus parengtos ir šalies mastu įgyvendintos kvalifikacijos tobulinimo programos. 

Planuojami veiksmai

  • Atliktas Lietuvos mokyklų pasirengimo įgyvendinti šią programą tyrimas.
  • Atrinkta ir įgalinta 90 pradinio ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų, kurios su ekspertų grupe ir dešimtimi nuo 2017 m. dalyvaujančių mokyklų kurs ir išbandys integruotą turinį, mokymo veiklų scenarijus su užduotimis.
  • Suburta ekspertų, mokslininkų ir praktikų grupė, kuri padės planuoti įgyvendinimo veiklas, vertins programą įgyvendinančių mokyklų mokytojų parengtus integruoto ugdymo veiklų scenarijus ir užduotis, rengs ugdymo gaires, metodines rekomendacijas dėl programos įgyvendinimo ir pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, 100 mokyklų konsultuos programos įgyvendinimo ir dermės su kitomis bendrosiomis programomis klausimais, rengs medžiagą KT programoms, pritaikytą nuotoliniams mokymams ir pan.
  • Parengtos ir įgyvendintos dvi KT programos (preliminariai po 40 akad. val.; mokymas mišrusis) skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir informatikai integruoti pradiniame ugdyme.
  • Informatikos turinio kūrimui ir išbandymui 100 mokyklų užtikrinti bus įsigyta po komplektą planšetinių kompiuterių ir (ar) kitų mokymo priemonių.
  • Mokyklų atstovai dalyvaus kasmet įsivertinimo susitikimuose, konsultacijose, dalijimosi gerąja patirtimi renginiuose.
  • Programai įgyvendinti plėtojama ir pritaikoma turima virtuali mokymosi ir bendravimo aplinka, skirta diskutuoti, skelbti mokytojų parengtą medžiagą, rengti apklausas, konsultuotis.
  • Nuo 2019 m. rugsėjo ruošiantis diegti programą visoje šalyje mokykloms kasmet bus suteikta ne mažiau kaip po 200 konsultacijų dėl informatikos programos turinio ir jo įgyvendinimo (kontaktinių ar nekontaktinių konsultacijų kasmet – iš viso 600; iš jų bent 200 kontaktinių konsultacijų po 4 akad. val.).

 

 
Informacija atnaujinta 2018-09-20 12:47:45
Informuojame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centro veiklas vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Ši interneto svetainė toliau nebus atnaujinama, tačiau visa informacija išliks aktyvi ir prieinama tol, kol bus perkelta į Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainę www.nsa.smm.lt.