UPC:: Kvalifikacijos tobulinimo formos

Kvalifikacijos tobulinimo formos

Apskrito stalo diskusija (apskritas stalas)

Apskrito stalo diskusija - diskusija, siekiant aptarti aktualią temą ir pasiekti bendrą sutarimą, vykdoma jos dalyviams sėdint ratu.

Vienai temai ar klausimui aptarti kiekvieno rato dalyviai išsirenka po 1–2 vedėjus savanorius.

Atsižvelgiant į sudėtingumą, vieno klausimo aptarimui skiriama 10–20 minučių.

Vedėjai taip pat yra diskusijos dalyviai, tačiau dar prižiūri, kad diskusija vyktų pagal susitartas tam tikras taisykles. Vedėjai visus „apskritojo stalo“ dalyvius supažindina su bendravimo taisyklėmis:
Pasisakymai turi būti trumpi, po 1–2 sakinius, kad visi spėtų pasisakyti.

Pasisakymai turi būti susiję tik su diskusijos tema ar nagrinėjamu klausimu.

Norint pasisakyti, rankos kelti nereikia. Dalyviai kalba spontaniškai.

Nebūtina kalbėti visiems iš eilės, bet svarbu visiems pasisakyti.

Diskusijoje toleruojamos įvairios nuomonės, net ir priešingos.

Vedėjas gali sustabdyti kalbantįjį, pasibaigus pasisakymo laikui ar kai nepaisoma diskusijos temos ir priminti bendravimo taisykles.

Rekomendacijos „apskritojo stalo“ dalyviams

Geriau pasisakyti, nei tylėti: net jei nežinai, ką sakyti, bandyk - svarbu dalyvauti kartu.

Nepasakoti asmeninių istorijų, o remtis bendrais dalykais, su kuriais susiję visi dalyviai.

Kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę ar praplėsti kito, bet nereikia su kažkuo sutikti ar nesutikti.

Nepertraukinėti vieniems kitų ir kalbėti po vieną.

Nedaryti spaudimo ir neskubinti diskusijos.

Nenurodinėti, kas bus vedėjas.

Nesikalbėti tarpusavyje ir pašnibždomis.

Nesikalbėti su kuo nors asmeniškai ir nenukrypti nuo diskusijos temos.

Kokio bendravimo „apskritajame stale“ siekiame?

Svarbiausia - kiekvieno žmogaus įsitraukimas į bendrą procesą.

Negalima kritikuoti.

„Apskritajame stale“ svarbu ne tiek pačiam pasisakyti, kiek išgirsti kitą.

Visi sprendimai priimami bendrai, sąveikaujant vieniems su kitais, bandant rasti bendrą nuomonę, susitarti.

Svarbiausia diskusijoje - ne galvoti, ką pasakysi, bet pasistengti išgirsti kiekvieną. Galvojant apie būsimą savo pasisakymą, neįmanoma atidžiai klausytis, ką kalba kiti, o tai diskutuojant labai svarbu.

Visi dalyviai turi pasitikėti vedėju ir nebandyti kontroliuoti diskusijos eigos.

Jei norisi ginčytis ar išsakyti kritiką kieno nors atžvilgiu, svarbu susilaikyti ir pasistengti suprasti kalbėtoją.

Diskusijos metu visi stengiasi laikytis sutartų taisyklių. (pagal https://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/specialistams/tevai-ir-pedagogai-mokomes-organizuoti-diskusija/13871)
A.Davalga. Apskritojo stalo istorija, arba kad diskusija vyktų kultūringai

Atviroji pamoka/veikla

Metodinio darbo forma, taikoma ir kvalifikacijos tobulinime, kai mokytojas, specialiai pasirengęs, veda pamoką, kurią stebi kiti mokytojai. Stebėta pamoka įvairiais aspektais analizuojama, vertinama ir, jeigu įvertinama kaip pavyzdinė, perimama geroji mokytojo patirtis. Atvirosios pamokos praktikuojamos kaip tam tikra metodinių renginių forma (Enciklopedinis edukologijos žodynas, Leonas Jovaiša, 2007).

Suplanuotos ir specialiai parengtos pamokos, veiklos vedimas / organizavimas ir / ar stebėjimas, analizavimas, vertinimas.

Edukacinė išvyka

Išvyka, kurios metu vykdoma kvalifikacijos tobulinimo programa ir įgyjamos, plėtojamos kompetencijos. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556).

Konferencija

Teorinis diskusinis susirinkimas, pasitarimas, trunkantis ne mažiau kaip 6 akademines valandas, vykdomas pagal programą. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556).

Teorinis diskusinis susirinkimas, pasitarimas, skirtas edukacinių/pedagoginių klausimų aptarimui, sprendimui, vykdomas pagal parengtą programą.

... forma, skirta savarankiškos veiklos, dažniausiai tiriamosios, rezultatams paskelbti ir aptarti. (pagal Enciklopedinį edukologijos žodyną, Leonas Jovaiša, 2007)

Konsultavimas

Konsultuojamojo ir konsultanto bendradarbiavimas, kai konsultuojamasis asmuo skatinamas analizuoti savo motyvus ir elgesį, siekti tam tikro asmeninio sprendimo. (Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas / rengėjai R. Gatautis, R. Gudauskas, O. Gurskienė ... [et al.]. - Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2008).

Specialisto, konsultanto ar lektoriaus patarimai, informacijos teikimas konsultuojamiesiems. (Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose, 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-591).

Kvalifikacijos tobulinimo renginio įvairios trukmės forma, kurios metu konsultantas arba patyręs pedagogas padeda konsultuojamam spręsti jo keliamas problemas, remdamasis asmenine patirtimi. (Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. C3–57).

Konsultanto ir vieno arba daugiau konsultuojamųjų interaktyvi sąveika, kurios metu sprendžiamos konsultuojamųjų iškeltos aktualios problemos. Konsultacijos „produktas“ - konsultuojamiesiems problema arba jos sprendimo būdai, keliai pasidaro aiškesni. (Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių 1 priede, 2006-01-23).

Konsultuojamojo ir konsultanto bendradarbiavimas, skatinantis konsultuojamąjį asmenį analizuoti / spręsti edukacines / pedagogines problemas.

Kursai

Išsamus ir kryptingas mokymas atlikti tam tikrą veiklą arba pareigas pagal nustatytą privalomąją kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kursai - švietimo ir mokslo ministro nustatytas privalomas kvalifikacijos tobulinimo renginys. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556).

Meistriškumo pamoka

Pamoka, veikla, kurioje meninio ugdymo pedagogas asmeniniu demonstravimu perteikia menines technikas, metodus, meistriškumo patirtį, skatinančią pedagogų profesinį tobulėjimą ir tobulinimąsi, gerosios patirties perėmimą.

Metodinė (-ės) diena (-os)

Dieną arba kelias dienas trunkantis dalykinis profesinis mokytojų bendradarbiavimas pagal parengtą planą, įvairias būdais pristatant darbo patirtį.

Mini mokymai

Trumpalaikiai, 2–3 dienų trukmės, pagal kvalifikacijos tobulinimo programą, į praktiką orientuoti mokymai, skirti tobulinti kompetencijas, reikalingas konkrečios mokyklos pedagogams jų tam tikros profesinės veiklos gerinimui.

Modulinis mokymas

Mokymas pagal tam tikros kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos tobulinimo programos savarankiškas ir tarpusavyje suderintas dalis, kurioms būdingi savarankiški tikslai, turinys, apimtis, mokymo(si) metodai, būdai bei vertinimas.

Nuotolinis mokymas(is)

Mokymas(is), naudojant informacines komunikacines technologijas, be tiesioginio kontakto su dėstytoju.

Paroda

Pažangios edukacinės / pedagoginės patirties viešas rodymas ir / ar stebėjimas, analizavimas, aptarimas.

Renginys, kurio metu pedagogas(ai) viešai eksponuoja savo profesinės patirties (mokymo ar metodines priemones, meno kūrinius ir pan.). (Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. C3–57).

Organizuotas atskiras renginys, kurio metu materialia forma eksponuojama pažangi edukacinė patirtis. Autorinė paroda - vieno autoriaus, teminė paroda - vienai temai skirta kelių autorių darbų paroda). (pagal Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių 1 priedą, 2006-01-23).

Partnerystės tinklai

Tikslingas mokyklų ir / ar švietimo institucijų, jose dirbančių asmenų grupių bendradarbiavimas, dalijantis patirtimi ir mokantis kartu ieškoti bendrų klausimų, problemų sprendimo kelių, būdų, metodų, siekiant tobulinti mokymo ir mokymosi procesus mokykloje.

Įvairiais būdais ir kryptimis persipynę žmonių, organizacijų tikslingo nuolatinio bendradarbiavimo ryšiai. ..., partnerystės tinklu laikomas ilgalaikis nehierarchiniais santykiais pagrįstas tikslingas bendradarbiavimas tarp ... organizacijų). (pagal Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių 1 priedą, 2006-01-23)

Paskaita

Informacijos klausytojams pateikimas neakcentuojant interaktyvios veiklos būdų.

Paskaitos, kaip metodo ir formos, tikslas - nuosekliai, išsamiai ir pagrįstai atskleisti nagrinėjamos temos turinį, skatinti domėjimąsi dalyku, ugdyti savarankišką mąstymą ir formuoti mokslines pažiūras į tikrovę. Todėl paskaitai reikia parinkti tinkamą, konkrečią medžiagą, iš kurios mąstymo ugdymo metodais daromi tikslūs apibendrinimai ir išvados. Tam ypač tinka probleminė paskaita. (Enciklopedinis edukologijos žodynas, Leonas Jovaiša, 2007).

Kvalifikacijos tobulinimo renginio forma, kurios metu lektorius(iai) pateikia informaciją apie sukauptą asmeninę patirtį. (Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktoriaus 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. C3–57).

Pedagoginės veiklos tyrimas

Tiriamoji veikla, nukreipta į edukacinių, pedagoginių problemų išsiaiškinimą.

Pedagoginių idėjų mugė

Ugdymo institucijų, mokslininkų, aukštųjų mokyklų, su švietimo sistema susijusių organizacijų renginys, kuriame pristatomi naujausi pedagoginiai / edukaciniai tyrinėjimai ir idėjos, geroji patirtis.

Praktikumas

Interaktyvi atitinkamos srities specialisto ir dalyvių sąveika konkretiems praktiniams klausimams išsiaiškinti, spręsti, praktinėms užduotims atlikti.

Projektinė veikla

Veikla, orientuota į unikalių produktų ar paslaugų sukūrimą, švietimo inovacijų paiešką bei įgyvendinimą, atitinkanti specialiuosius projektų reikalavimus.

Savišvieta

Savarankiškas nuolatinis mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, Vilnius, Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas / rengėjai R. Gatautis, R. Gudauskas, O. Gurskienė ... [et al.]. - Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2008)

Veikla, vykdoma pagal programą, kuria siekiama įgyti praktinės veiklos patirties

Seminaras - dėstytojo, lektoriaus vadovaujama interaktyvi dalyvių sąveika pagal kvalifikacijos tobulinimo programą. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556)

Seminaras

1. Dėstytojo, lektoriaus vadovaujama interaktyvi dalyvių sąveika pagal kvalifikacijos tobulinimo programą. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556).

2. Mokymo forma, skirta savarankiškam darbui organizuoti ir jo rezultatams aptarti. (Enciklopedinis edukologijos žodynas, Leonas Jovaiša, 2007).

3. Interaktyvi sąveika tarp seminaro vedėjo ir klausytojų, kurios rezultate klausytojai įgyja naują supratimą, gebėjimų ir/ar parengia išplėtotą kompetenciją atspindintį darbą. (Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklių 1 priede, 2006-01-23).

Stažuotė

Veikla, vykdoma pagal kvalifikacijos tobulinimo programą, kuria siekiama įgyti ar plėtoti praktinės veiklos kompetencijas, įgyti praktinės patirties. (Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556).

Neauditorinio mokymo ar mokymosi forma darbo sąlygomis gilinti praktinį patyrimą, tobulinti kvalifikaciją. Stažuotę kontroliuoja siunčiančioji organizacija. Pasibaigus stažuotei vertinamas darbas. (Enciklopedinis edukologijos žodynas, Leonas Jovaiša, 2007)

Informuojame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centro veiklas vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Ši interneto svetainė toliau nebus atnaujinama, tačiau visa informacija išliks aktyvi ir prieinama tol, kol bus perkelta į Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainę www.nsa.smm.lt.