Renginiai

Kvalifikacijos tobulinimo renginiai 2017 m.

Eil. Nr. Seminaro, renginio programos pavadinimas Programos anotacija Tikslinė grupė Trukmė (akad. val.) Data 2017–2019 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai

IKIMOKYKLINIS, PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

Mokymai, skirti supažindinti su priešmokyklinio ugdymo programos atnaujinimais Mokysimės būti kūrybiški, lankstūs ir bendradarbiaujantys kurdami integralias veiklas, taikydami įvairius ir prasmingus ugdymo(-si) metodus. Stiprinsime gebėjimus ir žinias ugdant vaikų kalbinę kompetenciją. Susipažinsime su šiuolaikiškomis ugdymo tendencijomis. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai 16 10 renginių (datos tikslinamos) 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.

PRADINIS UGDYMAS

Tautinių mažumų pradinių klasių mokytojų mokymai dėl lietuvių kalbos integravimo į visus dalykus Aptarsime svarbiausius lietuvių kalbos ugdymo aspektus, pasirengsime lietuvių kalbos integravimui į visus dalykus, susipažinsime su naujausia metodine medžiaga. Pradinių klasių mokytojai 40 3 dviejų sesijų renginiai
(datos tikslinamos)
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.

DORINIS UGDYMAS

Ugdymo metodai, skatinantys bendradarbiavimą Programos dalyviai tobulins gebėjimus aiškiai išsakyto savo nuomonę. Kaip aiškiai pateikti informaciją, instrukcijas pasirenkant tinkamą turinį, stilių, kalbą ir kontekstą? Kaip tinkamai suprasti klausimus ir gebėti į juos atsakyti? Kaip numatyti, ko ir kodėl galimai nesuprato pašnekovas?
Giluminės diskriminacijos priežastys ir būdai joms įveikti. Ar diskriminacijos įmanoma išvengti?
Kooperatyvinis mokymosi metodas. Kuo kooperatyvinis mokymasis skiriasi nuo įprastinio grupinio darbo? Kaip ir kodėl mokymasis kooperatyviniu metodu pagerina mokymosi rezultatus ir atmosferą mokykloje?
Išankstinės nuostatos, trukdančios bendradarbiauti. Kaip išankstinės nuostatos atsiranda bei kaip jos įtakoja bendravimą ir bendradarbiavimą?
Dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) mokytojai 18 I sesija
lapkričio 24 d.
II sesija –
2018 m.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.3. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas

KALBOS

Tradicinė metų konferencija lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Literatūra šiandienos mokykloje“
Anykščių menų inkubatorius-menų studija, J. Biliūno g. 53, Anykščiai
Konferencijos tikslas – supažindinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus su naujausiomis literatūros mokslo tendencijomis, atveriančiomis galimybes aktualizuoti mokiniams Antiką, klasikinę lietuvių literatūrą, tautosaką, sudominti juos šiuolaikine literatūra ir kultūrine periodika. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai 12 spalio 20–21 d. 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo turinio kaita.
Metų paskaita lituanistams Kviečiami Lietuvos ir užsienio mokyklų lietuvių kalbos mokytojai, išugdę lietuvių kalbos ir literatūros, valstybinės kalbos olimpiadų prizininkus, jaunųjų filologų, tarptautinio epistolinio rašinio ir meninio skaitymo konkursų laimėtojus, rengę respublikinę lituanistų konferenciją ir forumą, kūrę ir dalijęsi metodine patirtimi nacionaliniu lygmeniu. Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistai 4 gruodžio mėn. (data tikslinama) 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.
Mokymai lietuvių kalbai tobulinti tautinių mažumų mokyklų pagrindiniame ir viduriniame ugdyme 1-os dienos 6 mokymai lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo tautinių mažumų mokyklų mokytojams ir 1-os dienos 4 mokymai tautinių mažumų mokyklų vidurinio ugdymo mokytojams. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai 12 10 renginių, (lapkričio mėn., datos tikslinamos) 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.

MATEMATIKA IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Matematinis ugdymas geroje mokykloje Mokymų dalyviai įgis žinių ir susipažins su matematinio samprotavimo ugdymo galimybėmis matematikos pamokose, plėtos savo kaip šiuolaikinio mokytojo kritinį požiūrį į pasaulio aktualijas pilietiškumo tema, stebės mokinių informatinio ir matematinio mąstymo gebėjimų ugdymą praktikoje (pamokoje). Bus nagrinėjami mokinių pasiekimų išorinių vertinimų rezultatai ir aptariamos rekomendacijos. Matematikos mokytojai 40 I sesija
spalio 19–20 d.,
II sesija
gruodžio 11–12 d.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas per informacinių technologijų pamokas Programa skirta:

  • susipažinti su šiuolaikinės mokinių kartos teksto suvokimo ypatumais;
  • išsiaiškinti, kokias skaitymo ir rašymo strategijas labiausiai tiktų taikyti informacinių technologijų pamokose dalykiniam tekstui suprasti;
  • išnagrinėti, kokios veiklos padeda ugdyti skaitymo ir rašymo gebėjimus, ir išbandyti jas praktiškai;
  • pristatyti ir aptarti patirtį, kaip sekėsi ugdyti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimus.
Informacinių technologijų mokytojai 40 II sesija
lapkričio 3 d.
III sesija
lapkričio 17 d.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo Pristatoma / išbandoma daugiau kaip 20 skirtingų informacinių komunikacinių technologijų įrankių ir programų, tinkamų mokinių kūrybiškumo, problemų sprendimo bendradarbiaujant gebėjimų ugdymui, vertinimui ir įsivertinimui.  Įvairių dalykų mokytojai 40 II dalis
lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.
2. Įrodymais grįstas mokymas:
2.1. Tarptautinių tyrimų, mokyklos išorės vertinimo ir kitų vertinimų rekomendacijų ir informacijos panaudojimas proceso kokybei gerinti.
2.2. Vertinimas ir įsivertinimas mokyklos veiklos kokybei.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.1. Profesinis pedagogų skaitmeninis raštingumas.
3.2. Bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos.

MENINIS UGDYMAS

Šiuolaikinė meninio ugdymo didaktika: klasės valdymas ir mokymosi metodai

Mokymų dalyviai patobulins mokinių / ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimo (specialiųjų gebėjimų ir poreikių atpažinimo), pagalbos teikimo mokantis ir mokinių / ugdytinių motyvavimo kompetenciją bei ugdymo turinio įgyvendinimo ir tobulinimo kompetencijas.

Dailės mokytojai

80

1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo turinio kaita (skaitymo gebėjimų ugdymas per visus dalykus)

I sesija (privaloma):
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi ypatumai ir meninio ugdymo turinys;
Klasės valdymo psichologinis aspektas.
16 spalio 19 d.
II sesija (pasirenkama):
Klasės valdymas meninio ugdymo pamokose;
Meninio ugdymo turinio planavimas.
14 spalio 20 d.
III sesija (pasirenkama):
Meno kūrinio ir mokinių kūrybos analizės, supratimo, aptarimo ir vertinimo tobulinimas;
Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo mokymosi strategijos atliekant meno kūrinio suvokimo užduotis.
13 gruodžio 7 d.
IV sesija (pasirenkama):
Meninės raiškos turinio tobulinimas;
Meninės raiškos organizavimo tobulinimas: mokinių gebėjimų ir meninės raiškos įsivertinimo poreikis ir būdai.
16 2018 m.
sausio 30d.
V sesija (pasirenkama):
Meninio ugdymo turinio tobulinimo galimybės: tiriamieji darbai, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo strategijos atliekant tiriamuosius meninio ugdymo darbus.
13 2018 m.
kovo 20 d.
VI sesija (privaloma):
Šiuolaikinės meninio ugdymo didaktikos principų taikymo sėkmės istorijos.
8 2018 m.
gegužės 21 d.
Šiuolaikinė meninio ugdymo didaktika: klasės valdymas ir mokymosi metodai

Mokymų dalyviai patobulins mokinių / ugdytinių skirtybių ir galimybių pažinimo (specialiųjų gebėjimų ir poreikių atpažinimo), pagalbos teikimo mokantis ir mokinių / ugdytinių motyvavimo kompetenciją bei ugdymo turinio įgyvendinimo ir tobulinimo kompetencijas.

Muzikos mokytojai

80

1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo turinio kaita (skaitymo gebėjimų ugdymas per visus dalykus).

I sesija (privaloma):
Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi ypatumai ir meninio ugdymo turinys;
Klasės valdymo psichologinis aspektas.
16 spalio 19 d.
II sesija (pasirenkama):
Klasės valdymas meninio ugdymo pamokose;
Meninio ugdymo turinio planavimas.
14 spalio 20 d.
III sesija (pasirenkama):
Meno kūrinio ir mokinių kūrybos analizės, supratimo, aptarimo ir vertinimo tobulinimas;
Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo mokymosi strategijos atliekant meno kūrinio suvokimo užduotis.
13 gruodžio 11 d.
IV sesija (pasirenkama):
Meninės raiškos turinio tobulinimas;
Meninės raiškos organizavimo tobulinimas: mokinių gebėjimų ir meninės raiškos įsivertinimo poreikis ir būdai.
16 2018 m.
sausio 29 d.
V sesija (pasirenkama):
Meninio ugdymo turinio tobulinimo galimybės: tiriamieji darbai, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo strategijos atliekant tiriamuosius meninio ugdymo darbus.
13 2018 m.
kovo 21 d.
VI sesija (privaloma):
Šiuolaikinės meninio ugdymo didaktikos principų taikymo sėkmės istorijos.
8 2018 m.
gegužės 22 d.
Mokinių meninio ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas: menų brandos egzamino atvejo analizė Egzamino procesų ir kandidatų darbų analizė padės dalyviams geriau suprasti, kaip ugdymo procese tikslingai derinti inovatyvius apibendrinamojo vertinimo būdus, integruojančius formuojamojo, kaupiamojo ir kriterinio vertinimo elementus. Dailės, filmų kūrimo, fotografijos, grafinio dizaino mokytojai 40 II sesija
lapkričio 28 d.
III sesija
gruodžio 27 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.
Mokinių meninio ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas: menų brandos egzamino atvejo analizė Egzamino procesų ir kandidatų darbų analizė padės dalyviams geriau suprasti, kaip ugdymo procese tikslingai derinti inovatyvius apibendrinamojo vertinimo būdus, integruojančius formuojamojo, kaupiamojo ir kriterinio vertinimo elementus. Muzikos, kompiuterinių muzikos technologijų mokytojai 40 II sesija
lapkričio 29 d.
III sesija
gruodžio 28 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.
Mokinių meninio ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas: menų brandos egzamino atvejo analizė Egzamino procesų ir kandidatų darbų analizė padės dalyviams geriau suprasti, kaip ugdymo procese tikslingai derinti inovatyvius apibendrinamojo vertinimo būdus, integruojančius formuojamojo, kaupiamojo ir kriterinio vertinimo elementus. Šokio, teatro mokytojai 40 II sesija
lapkričio 27 d.
III sesija
gruodžio 29 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.

TECHNOLOGIJOS

Mokinių technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas: technologijų brandos egzamino atvejo analizė Technologijų brandos egzaminas – šiuolaikiška mokinių pasiekimų vertinimo forma, apjungianti kaupiamojo ir kriterinio vertinimo būdus. Analizuojant egzamino vertinimo sistemą ir kandidatų atliktus darbus bus tobulinama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetencija.  Technologijų mokytojai, įgyvendinantys mitybos, tekstilės modulius / programas 40 II sesija
lapkričio 23 d.
III sesija
gruodžio 4 d.

1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.1. Profesinis pedagogų skaitmeninis raštingumas.

3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo turinio kaita

Mokinių technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas: technologijų brandos egzamino atvejo analizė Technologijų brandos egzaminas – šiuolaikiška mokinių pasiekimų vertinimo forma, apjungianti kaupiamojo ir kriterinio vertinimo būdus. Analizuojant egzamino vertinimo sistemą ir kandidatų atliktus darbus bus tobulinama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetencija.  Technologijų mokytojai, įgyvendinantys dizaino, elektronikos, konstrukcinių medžiagų modulius / programas 40 II sesija
lapkričio 24 d.
III sesija
gruodžio 5 d.
Rėdos ratas: tradicijos ir šiuolaikiškumas
I sesija. Žiemos šventės. Papročiai, tradicijos, elgesio kultūra.
II sesija. Pavasario šventės. Papročiai, tradicijos, elgesio kultūra.
III sesija. Vasaros šventės. Papročiai, tradicijos, elgesio kultūra.
IV sesija. Rudens šventės. Papročiai, tradicijos, elgesio kultūra.
Atsižvelgiant į technologijų, kaip mokslo, pokyčius pasaulyje, Europoje ir Lietuvos švietimo sistemoje, mokymų dalyviai tobulins dalykines kompetencijas, paremtas STEAM, darnaus vystymosi principais bei vertybinėmis nuostatomis, ugdymo procesą nukreipiant esminėms kompetencijoms ugdyti. Technologijų mokytojai, dirbantys pagal technologijų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, įgyvendinantys etninės kultūros modulį Technologijos ir etninė kultūra, menų, etninės kultūros ir pradinio ugdymo mokytojai 40

I sesija
lapkričio 3 d.
II sesija
2018 m.
sausio 3 d.
III sesija
2018 m.
balandžio 4 d.

IV sesija

2018 m.

birželio 15 d.

1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.

Patyriminis mokymasis: idėja – veiksmas – aiškiai suvokta ir įvertinta patirtis
I sesija. Konstrukcinės medžiagos, elektronika: nuo idėjos iki rezultato.
II sesija. Virtuvė – tavo eksperimentinė laboratorija.
III sesija. Atrask tekstilę.
IV sesija. Patyriminis mokymasis ir dizainas.
Aptariama patyriminio mokymo esmė, nauda: individualiai ir grupėse bus pristatoma ir aptariama geroji praktika atsižvelgiant į keturias technologinio ugdymo veiklos sritis (projektavimas; informacijos paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas; medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti; technologiniai procesai ir jų rezultatai), problemų sprendimą bendradarbiaujant, kuriama mokomoji medžiaga, projektinių darbų, orientuotų į patyriminį mokymą, aprašai su vertinimo ir įsivertinimo pavyzdžiais. Technologijų mokytojai, dirbantys pagal technologijų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, įgyvendinantys technologijų brandos egzamino programas 40

I sesija
lapkričio 2 d.
II sesija 2018 m.
sausio 4 d.
III sesija
balandžio 5 d.
IV sesija
birželio 14 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.2. Mokinio refleksija, pažangos ir lūkesčių įsivertinimas.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita.

PASIRENKAMIEJI DALYKAI / DALYKŲ MODULIAI / PROJEKTINĖ VEIKLA

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimo bendrojo ugdymo mokyklose galimybės Mokymų dalyviai turės galimybę išsiaiškinti ir apibūdinti esminius SLURŠ programos akcentus, diskutuoti ir dalytis patirtimi apie tai, kaip realizuoti SLURŠ programą integruojant jos turinį į įvairių dalykų pamokas, neformaliojo ugdymo veiklas, susipažins su interaktyvių mokymo metodų taikymu ugdant lytiškumą bei rengiant(-is) šeimai, motinystei ir tėvystei.

Pagalbos mokiniui specialistai, neformaliojo švietimo mokytojai, pradinio ugdymo mokytojai,
dalykų mokytojai, programos įgyvendinimo mokykloje koordinatoriai, sveikatos priežiūros specialistai
40 I sesija
spalio 17–18 d.
II sesija
gruodžio 7–8 d.
III sesija
2018 m.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas.

Gerosios romų integracijos švietime praktikos sklaidos renginys Renginys skirtas efektyvinti šviečiamąjį darbą su mokyklinio amžiaus vaikų turinčiomis romų šeimomis ir romų vaikų integraciją ugdyme.
Renginio metu bus pasidalinta įžvalgomis, mokyklų iš Lietuvos ir Lenkijos / Latvijos gerąja praktika ir diskutuojama dėl tolimesnių priemonių, kurios yra reikalingos siekiant sklandesnio romų vaikų įtraukimo į ugdymą.
Savivaldybių administracijų darbuotojai, švietimo centrai 6 gruodžio mėn.
(data tikslinama)
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.
1.3. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas.
Prekybos žmonėmis prevencijos organizavimas mokykloje Mokymų tikslas – parengti pedagogus integruoti prekybos žmonėmis prevencijos tematiką į pamokų turinį: bus aktualizuota prekybos žmonėmis prevencijos svarba, mokytojai sužinos apie prekybos žmonėmis formas, pagrindines rizikingas situacijas ir jų išvengimo būdus bei sklandžios prekybos žmonėmis prevencijos organizavimo mokykloje pamokose metodus. Įvairių dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai 24 I sesija
spalio mėn. (data tikslinama)
II sesija
lapkričio mėn. (data tikslinama)
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.3. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas.

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS

Įtraukiojo ugdymo kokybės stiprinimas mokyklose, ugdančiose romų tautybės vaikus Mokymai skirti stiprinti mokyklų bendruomenių kompetencijas, reikalingas romų tautybės mokinių mokymosi poreikiams pažinti, kokybiškam įtraukiajam ugdymui organizuoti. Mokymų dalyviai sužinos naujausius tyrimų duomenis apie romų vaikų situaciją Lietuvoje, analizuos jų reikšmę ugdymui, ieškos sprendimų kylančioms probleminėms situacijoms ir juos išbandys praktikoje. Mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo pagalbos specialistai 24 II sesija
lapkričio 7 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.
1.3. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys bendrojo ugdymo klasėje Programos dalyviai įgis daugiau žinių bei įgūdžių apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, jų ugdymo(-si) galimybes, supras mokinių žemų pasiekimų ir mokymosi sunkumų priežastis, patobulins įgūdžius rengiant mokymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai 40 I modulis
spalio 26–27 d.
II modulis
lapkričio 23–24 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.1. Mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos.
Krizinių situacijų valdymas tarpininkaujant (mediacija) Programos metu pedagogai įgis teorinių konfliktų valdymo bei tarpininkavimo (mediacijos) žinių ir lavins praktinius įgūdžius, svarbius sėkmingai tarpininkavimo (mediacijos) praktikai. Socialiniai pedagogai, mokyklų vadovai, dalykų mokytojai 40 I sesija
spalio 30–31 d.
II sesija
lapkričio 27–28 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas:
1.3. Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas.

VADYBA

Kokybiškos lyderystės kūrimas Švietimo įstaigų vadovams siūloma mokymų programa, paremta veiklų fasilitavimo ir ugdomojo klausinėjimo (angl. coaching) technikomis, kai patys programos dalyviai kelia probleminius klausimus ir grupėje ieško sprendimų scenarijų. Kaip „neperdegti“ pirmaisiais vadovavimo metais, kokius vadybos ir lyderystės scenarijus taikyti šiuolaikinės mokyklos kūrimo procese, kaip suvaldyti ir motyvuoti personalą siekti ambicingų tikslų? 1–5 metus dirbantys mokyklų vadovai 40 II sesija
spalio 27 d.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.2. Bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos.

VADOVĖLIAI IR MOKYMO PRIEMONĖS

Vadovėlių ir mokymo priemonių medžiagos atitiktis mokinių amžiaus psichologiniams ypatumams Mokymų dalyviai įgis žinių ir susipažins su psichinės raidos teorijomis, įvairaus amžiaus mokinių kognityviniais, emociniais ir psichosocialiniais ypatumais. Bus nagrinėjami klausimai, ar suaugusiojo sukurtas vadovėlis ar mokymo priemonė yra suprantama mokiniui; sprendžiama problema, kaip parengti medžiagą, kad ji atitiktų mokinių amžiaus psichologinius ypatumus ir asmenines raidos galimybes. Vadovėlių ir mokymo priemonių autoriai 29 II sesija
lapkričio 2–3 d.
1. Individuali mokinio pažanga: pažinimas, stebėjimas, vertinimas, skatinimas.

MEDIJŲ IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS

Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Kauno rajono švietimo centre, Saulės g.12, Kaunas
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 18–19 d. 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 3, Marijampolė
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 24–25 d.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Druskininkų švietimo centras, M.K. Čiurlionio 80, Druskininkai
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 24–25 d.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Gedimino pr.51, Vilnius
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 25–26 d.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Ugdymo plėtotės centre, M. Katkaus g.44, Vilnius
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 26–27 d.
.
3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Kretingos rajono švietimo centre, J. Pabrėžos g. 8, Kretinga
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 26–27 d.

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita
Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės
Anykščių švietimo pagalbos tarnyboje, Muziejaus g.20, Anykščiai
Mokymuose siekiama, kad dalyviai įgytų kompetencijų medijų ir nacionalinio saugumo ugdymo srityse: pagilintų žinias ir supratimą apie medijas, plėtotų gebėjimus pamokose analizuoti įvairią viešojoje erdvėje pateikiama informaciją, integruotų šią aktualią tematiką į ugdymo turinį ir ugdytų mokinių pilietinį atsparumą. Įvairių dalykų mokytojai ir mokyklų bibliotekininkai 16 spalio 30–31 d 3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.3. Dalykinės kompetencijos, susijusios su ugdymo kaita

Renginiai šį mėnesį

Renginiai kitą mėnesį

Norėdami registruotis į renginius, turite prisijungti prie Ugdymo sodo.

Instrukcija, kaip prisijungti, pateikiama šioje mokymo priemonėje.

Renginių archyvas (iki 2015 m. vasario): kalendorius ir renginių medžiaga, Menų dūzgės.