Ugdymo plėtotės centras

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO 2017 M. VEIKLOS ATASKAITA

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO (TOLIAU – CENTRAS) VEIKLOS TIKSLAS – dalyvauti kuriant ir įgyvendinant ugdymo turinį, užtikrinti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kokybę, vykdyti ugdymo turinio procesų šalyje stebėseną ir modernizavimą, kurti ir diegti ugdymo inovacijas bei teikti švietimo pagalbą.

CENTRO VEIKLOS UŽDAVINIAI:

  1. dalyvauti kuriant visuomenės poreikius atitinkantį ugdymo turinį;
  2. inicijuoti, kurti ir diegti ugdymo inovacijas;
  3. vykdyti ugdymo turinio kokybės užtikrinimą;
  4. tobulinti mokyklų, vykdančių ugdymo programas, veiklą;
  5. vykdyti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kokybės užtikrinimą, inicijuoti ir vykdyti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas.

CENTRAS, ĮGYVENDINDAMAS JAM PAVESTUS UŽDAVINIUS, VYKDO ŠIAS FUNKCIJAS:

  1. analizuoja ugdymo procesus ir inicijuoja ugdymo inovacijų diegimą;
  2. dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ugdymo turinį, koordinuoja ugdymo turinio pritaikymą skirtingų poreikių besimokančiųjų grupėms;
  3. koordinuoja ir inicijuoja ugdymo metodinės medžiagos rengimą, paiešką, sisteminimą, diegimą ir sklaidą;
  4. teikia informacinę, konsultacinę ir kitokią švietimo pagalbą švietimo teikėjams, vykdantiems ugdymo programas;
  5. dalyvauja kuriant nuolatinio (nepertraukiamo) mokymosi ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą;
  6. organizuoja pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;
  7. organizuoja ir vykdo mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą;
  8. organizuoja ir atlieka vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tinkamumo naudoti ugdymo procese vertinimą;
  9. teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl švietimo kokybės užtikrinimo priemonių ir jų įgyvendinimo;
  10. teikia konsultacines paslaugas ir švietimo pagalbą švietimo bendruomenei bei partneriams.

ĮGYVENDINTANT CENTRO VEIKLAS, ATSIŽVELGIAMA Į NUMATYTAS LRV PROGRAMOS PLANE PRIEMONES

2.1.1 darbas: Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, pritaikant įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, verslumo ir STEAM kompetencijas.

2.1.4. darbas: Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant įdiegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą.

2.2.1. darbas: Priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų įteisinimas ir plėtra. 

5.5.7. darbas: Santykių su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, siekiant geresnės regiono integracijos ir regiono prekės ženklo įtvirtinimo tarptautiniu lygiu, plėtra.

5.3.2. darbas: Visuomenės kritinio mąstymo ir atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimas, medijų ir informacinio raštingumo ugdymas.

5.3.2. darbas: Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūrimas, orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas.

SVARBIAUSIOS 2017 METŲ VEIKLOS,
ĮGYVENDINANT CENTRO VEIKLOS UŽDAVINIUS
I. DALYVAUTI KURIANT VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANTĮ UGDYMO TURINĮ
1. Pradinio ugdymo bendrosios lietuvių kalbos programos (2016) ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2016) diegimas:
Parengta Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 17d. Įsakymu Nr. V-579).

Parengti lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo ilgalaikiai interaktyvūs planai 6, 8, 10 klasėms.

Išleistas lietuvių kalbos elementorius „Abėcėlė“, skirtas pirmos klasės mokiniams, besimokantiems tautinių mažumų mokyklose.

Parengti privalomos literatūros skaitiniai „Upelis“ I d. (1–2 klasių mokiniams) ir II d. (3-4 klasių mokiniams).

Parengtas lietuvių kalbos integravimo į kitus dalykus praktinių užduočių pradinių klasių mokytojams rinkinio projektas.

Nuolat atnaujinama informacija ir metodinė medžiaga svetainėje „Lituanistika mokykloje“ ir virtualioje mokymosi aplinkoje „Lituanistų avilys“, skirtoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kompetencijoms tobulinti.

2. Ugdymo turinio atnaujinimas ir išbandymas:

Vykdyti pasirengimo ugdymo turinio atnaujinimui darbai: parengti bendrųjų kompetencijų aprašų projektai, parengti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų rezultatų aprašų projektai, bendrųjų programų turinio struktūros projektai, organizuotas ekspertų grupės rengiančios ugdymo turinio atnaujinimo gaires darbas.

Vykdomas projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Organizuotos konsultacijos ir mokymai projekto 10 mokyklų komandoms. Parengta ir išbandyta 12 pamokų (veiklų) scenarijų.

Vykdomas „Integruoto gamtos mokslų kurso programos 5–8 klasėms išbandymas“. Organizuotos konsultacijos ir mokymai projekto 19 mokyklų komandoms.

3. Priešmokyklinio ugdymo turinio atnaujinimas:

Parengtas priešmokyklinio ugdymo programos turinio atnaujinimo projektas.

4. Pagalba mokyklai integruojant aktualias temas į ugdymo turinį:

Įgyvendinant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, parengtos „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimo gairės“. Parengtas ir išleistas metodinis leidinys „Patarimai mokytojui: lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai pradinėse klasėse“ ir leidinys tėveliams „Kaip auga ir bręsta Jūsų vaikas“.

Aktualizuota Medijų ir informacinio raštingumo mokykloje tematika, vykdyti mokymai mokytojams ir mokyklų bibliotekininkams „Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės“, išleista metodinė medžiaga, skirta pradinių klasių mokytojams, organizuotos žurnalistų paskaitos mokiniams apie medijas.

Organizuoti kasmetiniai „Menų dūzgių“ renginiai, skirti įvairių dalykų mokytojų kompetencijoms ugdyti mokinius netradicinėse edukacinėse erdvėse stiprinti.

Parengta metodinė medžiaga „Finansinio raštingumo ugdymo integravimas mokyklose“. Organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Finansinis raštingumas neformaliajame ir formaliajame ugdyme“, parengta informacinė ir metodinė medžiaga mokytojams.

Parengtas pamokų ciklas apie reformacijos ir Lietuvos istorijos CV kūrimą (5 transliacijos).

Įgyvendintas projektas „Pažink valstybę“. Į projekto veiklas savanoriškai įsitraukė 60-ties bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai ir mokytojai, kurie sprendė aktualias viešojo gyvenimo problemas, lankėsi valstybės institucijose. Į veiklas įsitraukė 1158 mokiniai, besimokantys 6–11 klasėse, 98 mokytojų ir tėvų atstovai.

II. INICIJUOTI, KURTI IR DIEGTI UGDYMO INOVACIJAS

1. Švietimo inovacijų sklaida:

Suorganizuota septintoji respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2017“, kurioje švietimo bendruomenė susipažino su ugdymo inovacijomis, naujausiomis mokymo(si) priemonėmis ir technologijomis, su mokyklų sėkmės istorijomis, įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją. Vyko 170 renginių, atvyko 17800 lankytojų. 

Suorganizuota regioninė švietimo paroda „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“ Radviliškyje, skirta pristatyti ugdymo inovacijas, aptarti su pedagogais švietimo aktualijas ir regiono mokytojų bendruomenei pasidalyti savo gerąja patirtimi. Vyko 75 renginiai, dalyvavo 2856 dalyviai.

Surengti 3 inovacijų forumai, kuriuose verslo įmonės pristatė ugdymo turinio modernizavimui skirtas technologines ir metodines naujoves. Forumuose dalyvavo 300 mokytojų.

Nuolat atnaujinama informacija ir metodinė medžiaga svetainėje „Let‘s be Friends“, skirta imigrantams ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, besimokantiems lietuvių kalbos.

2. Tarptautinių projektų ir iniciatyvų įgyvendinimas:

2017 m. buvo įgyvendinama 10 tarptautinių projektų ir iniciatyvų. Įgyvendinami projektai buvo orientuoti tiek į mokytojų kompetencijos tobulinimą, tiek į ugdymo turinio, ypač susijusio su STEAM, plėtrą (pvz., ugdomųjų veiklų scenarijų pavyzdžių, skaitmeninių mokymo(si) objektų rengimas ir pan.). 2017 m. tarptautinių projektų metu buvo sukurtas ir 10 Europos šalių išbandytas internetinis technologijomis grįsto mokymo kompetencijos įsivertinimo įrankis, parengta 40 val. trukmės kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams, apimanti STEAM, problemų sprendimo bendradarbiaujant, ugdymo sužaidybinimo ir duomenimis grįsto ugdymo kokybės tobulinimo aspektus, parengtas mokytojų gerosios praktikos rinkinys su integruotų užduočių pavyzdžiais (95 aprašai), skaitmeninių mokymo objektų, skirtų mokinių problemų sprendimo bendradarbiaujant kompetencijos ugdymui, rinkinys (60 objektų).

3. Nacionalinių projektų ir iniciatyvų įgyvendinimas:

Parengti du 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-726 priemonės „Ugdymo turinio tobulinimas ir naujų mokymo organizavimo formų kūrimas ir diegimas“ projektiniai pasiūlymai: „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“ ir „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ .

Parengta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonės „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ projekto “Pasirengimas įgyvendinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo finansavimo pertvarką ir įgyvendinimo koordinavimas“ paraiška. Pradėti organizuoti paslaugų pirkimai.

Pradėtos įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.4.2-ESFA-V-715 „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“ projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ veiklos.

III. VYKDYTI UGDYMO TURINIO KOKYBĖS UŽTIKRINIMĄ

1. Vadovėlių vertinimo organizavimas:

Sukurta skaitmeninė vadovėlių vertinimo aplinka, kurioje nuo 2017 m. vertinami vadovėliai. Leidykloms nebereikia teikti spausdintų vadovėlių rankraščių.

Parengti vadovėlių vertinimo kriterijų aprašai, kad vertintojai ir vadovėlių autoriai vienodai suprastų kriterijus.

Parengti skaitmeninių mokymo priemonių vertinimo kriterijai, kad prireikus būtų galima vertinti skaitmeninių išteklių turinį ir technologiją.

Sukurta virtuali mokymosi aplinka vadovėlių vertintojams, vertintojai mokosi nuotoliniu būdu ir tobulina savo kompetencijas.

Akredituota mokymų programa vadovėlių ir mokymo priemonių autoriams „Vadovėlių ir mokymo priemonių medžiagos atitiktis mokinių amžiaus psichologiniams ypatumams“.

Įvertinti 24 nauji vadovėliai, po kelių pakartotinių vertinimų 16 iš jų pripažinti tinkamais naudoti ugdymo procese.

2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo vykdymas:

Akredituotos 3 nacionalinio lygio pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos ir 21 kvalifikacijos tobulinimo programa vykdoma ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat 26 Ugdymo plėtotės centro vykdomos programos.

3. Tyrimų vykdymas:

Dalykinių kompetencijų tobulinimo poreikio ir turinio analizė; mokytojų bendrųjų kompetencijų tobulinimo poreikio ir turinio analizė.

Mokinių, turinčių elgesio sutrikimų, integracijos į bendrąjį ugdymą situacijos ir galimybių analizė.

IV. TOBULINTI MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLĄ

1. Sisteminės pagalbos mokykloms po išorinio vertinimo diegimas:

Pradėta diegti sisteminė pagalba mokykloms po išorinio vertinimo. Parengti 38 mokyklų veiklos tobulinimo konsultantai. Konsultuotos 36 mokyklos iš 21 savivaldybės. Bendradarbiaudami su mokyklos steigėju mokyklų veiklos tobulinimo konsultantai suteikė mokykloms konsultacijas, kurių tikslas yra padėti mokyklai naudojantis išorinio vertinimo ir mokinių pasiekimų duomenimis parengti mokyklos veiklos tobulinimo planą, užtikrinti resursų, būtinų plano įgyvendinimui, sutelkimą.

Organizuotas tikslinis konsultavimas po išorinio mokyklos vertinimo tautinių mažumų ir daugiakalbėse aplinkose dirbančioms 5 mokykloms. Parengti mokyklų veiklos tobulinimo planų projektai.

Teikiama pagalba naujai pradedantiems dirbti mokyklų vadovams. Organizuota mentorystė 3 naujai pradėjusiems dirbti mokyklų vadovams. Sutelktas bendradarbiavimui 20 žmonių (jau parengtų mentorių) tinklas.

Sukurta ir diegiama konsultavimo sistema vieno langelio principu mokyklų veiklos klausimais (8 – 10 konsultacijų per mėnesį). Organizuotas tikslinis konsultavimas dėl dalyvavimo mokyklų pažangos konkurse (5 viešosios konsultacijos, 3 informaciniai seminarai savivaldybėse ir kt.).

2. Savivaldybių administracijų darbuotojų kompetencijų plėtojimas:

Savivaldybių administracijų atsakingiems darbuotojams suteiktos konsultacijos, įgalinančios rengti ir skelbti švietimo pažangos ataskaitas, vykdyti mokyklų veiklos tobulinimą. Parengtos Savivaldybių švietimo pažangos ataskaitų rengimo gairės. Vykdytos konsultacijos atsižvelgiant į savivaldybių poreikius.

3. Priemonių įtraukiajam ugdymui stiprinti vykdymas:

Įgyvendintos priemonės, palengvinančios mokyklų darbą su įvairove: vyko 3 edukaciniai užsiėmimai vyresniųjų klasių mokiniams ir mokytojams lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais.

Parengtos praktinės rekomendacijos, kaip efektyvinti šviečiamąjį darbą su mokyklinio amžiaus vaikų turinčiomis romų šeimomis ir romų vaikų integracija ugdyme.

Parengta ir įgyvendinta kvalifikacijos tobulinimo programa dėl romų mokinių įtraukiojo ugdymo; organizuotas 3 mokyklų konsultavimas.

Suorganizuotos 3 viešosios konsultacijos-seminarai „Grįžtančių ir atvykusių į Lietuvą mokinių integracija Lietuvos mokyklose“ Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune aktualioms migrantų ir sugrįžtančių į Lietuvą mokinių mokymo temoms aptarti.

Vykdytos veiklos, skirtos mokyklų ir specialiojo ugdymo centrų pedagogams ir specialistams, kaip organizuoti autizmo, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymą, teikti kompleksinę pagalbą, efektyviai taikyti elgesio terapijos metodus, atpažinti vaikų netinkamo elgesio apraiškas, pritaikyti aplinką, taikyti vizualinės komunikacijos metodus, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius: 20 konsultacijų mokykloms, 5 seminarai, kuriuose buvo pristatomos užsienio šalių (Izraelio, Australijos, Lenkijos) patirtys.

Išversta į Lietuvių kalbą ir švietimo bendruomenei pristatyta amerikiečių autorių S.J. Rogers, G. Dawson, L.A. Vismara knyga „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“.

4. Prekybos žmonėmis prevencijos vykdymas:

Organizuotos priemonės, padėjusios mokykloms vykdyti prekybos žmonėmis prevenciją. Parengta ir paviešinta informacinė-mokomoji medžiaga mokiniams, organizuoti 3 seminarai mokytojams.

V. VYKDYTI PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMĄ, INICIJUOTI IR VYKDYTI PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMAS.

1. Kvalifikacijos tobulinimo renginių įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gautus pavedimus vykdymas:

Parengta 11 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų, skirtų sėkmingesnei lietuvių kalbos programos, priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimui, tautinių mažumų mokyklų mokytojams tobulinti, medijų ir informacinio raštingumo temos, įtraukiojo ugdymo tematikos ir kt. Iš jų 4 programos, skirtos mokytis nuotoliniu būdu, skirtos lietuvių kalbos mokytojams.

Vykdyti 100 renginių, iš jų 11 – ilgalaikiai kvalifikacijos tobulinimo mokymai. Visuose pagal ŠMM pavedimus vykdytuose renginiuose dalyvavo 5364 mokytojai.

Organizuotas seminaras dėl pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos.

Organizuoti 5 seminarai savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjams.

Atnaujinta ir akredituota nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“ (5 moduliai), vyko kursai „Pilietiškumo ir nacionalinio saugumo pagrindai“ (62 dalyviai). Įvyko dveji viešųjų debatų renginiai mokiniams: „Ar baigę mokyklą jaunuoliai turi atlikti privalomąją karinę tarnybą?“ ir „Ar skirtingi integracijos tempai būtų naudingi Europos Sąjungai?“, paviešinti Mokytojo TV kanale.

2. Nacionalinių ir tarptautinių konferencijų organizavimas:

Seime suorganizuota konferencija „Visuomenės medijų raštingumas – saugios valstybės sąlyga“. Ji organizuota bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija ir partneriais – Lietuvos Respublikos Seimu, Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, Britų taryba.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tradicine tapusi Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Algirdas Julius Greimas Lietuvoje, pasaulyje, mokykloje“

Konferencija „Naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa: padėti suvokti ir išgyventi lietuvių kalbą kaip tautos vertybę“.

Tarptautinė konferencija „Piliečio ugdymas mokykloje: politinio ir teisinio raštingumo aspektai“

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. vyko Švietimo bendruomenės forumas „Kas aktualu šiais mokslo metais? “.

Tarptautinė mokslinė metodinė konferencija „Tautinių mažumų gimtosios kalbos mokymas(is) kaip tarpkultūrinis dialogas: turinys, patirtis, tobulinimo kryptys“.

3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų vykdymas:

Klaipėdoje ir Vilniuje vyko vasaros kursai pradinio ugdymo, matematikos, gamtos mokslų (STEAM), IKT, geografijos, užsienio kalbų, technologijų, muzikos, dailės, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą dėstantiems mokytojams, mokyklų vadovams. Pagrindinė kursų tema - „Mokymasis tyrinėjant“, dalyvavo 208 mokytojai.

Organizuoti ilgalaikiai mokymai meninio ugdymo technologijų mokytojams, mokyklų vadovams, įvairių dalykų mokytojams sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai, skaitymo ir rašymo per visus dalykus tematikos. Iš viso buvo vykdomos 38 UPC programos, iš kurių 24 ilgalaikės.

CENTRO ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

CENTRO ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 2017 m.

1. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Centrą sudarė 8 struktūriniai padaliniai (5 turininiai skyriai, trys administraciniai).

2. 2017 m. patvirtinti 95 etatai (63-pedagogų etatai ir 32- ne pedagogų).

3. Centre metų pabaigoje dirbo 89 darbuotojai, iš jų 2 vaiko priežiūros atostogose.

4. Vidutinis darbuotojų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 795,89 eurų.

CENTRO FINANSINIAI IŠTEKLIAI

1. Biudžeto lėšos – 1179100 eurų ir tiksliniams papildomiems ŠMM pavedimams vykdyti per 2017 metus gavome – 503709 euro, iš viso 1682809 eurų.

2. Pajamų įmokų „Asignavimų valdytojo pajamų įmokos“ programoje surinkta – 44989 eurų.

3. Gautos lėšos iš įvairių fondų, tame tarpe užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų – 134731 eurai.

4. ESF vykdyto projekto lėšos per 2017 m. – 270660 eurų.

Iš viso – 2133189 eurų.

Informuojame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centro veiklas vykdo Nacionalinė švietimo agentūra. Ši interneto svetainė toliau nebus atnaujinama, tačiau visa informacija išliks aktyvi ir prieinama tol, kol bus perkelta į Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainę www.nsa.smm.lt.